Straipsniai

ROJAUS TŪZŲ lyderis: „Metalistu vienas niekada nebūsi“

2009.10.20 00:00, Gediminas (Seniukas)

Foto: Crazyte

ROJAUS TŪZUS galima pavadinti ta grupe, kuri tarsi sklando tarp dangaus ir žemės: juos pripažįsta tiek plačioji visuomenė, tiek sunkiąją muziką išpažįstantys žmonės. Vis dėlto, kaip bebūtų liūdna pripažinti, tiek Povilą Meškėlą, tiek kitus ROAJAUS TŪZŲ muzikantus dažniau regime ne pliekiant aštrų hard roką, bet visai kitokią muziką. Keista tai pripažinti, kai žinai, kad šios grupės vokalisto ir idėjinio lyderio Povilo Meškėlos balsas skamba visų laikų reikšmingiausiame lietuviškame metaliniame albume – KATEDROS „Mors Ultima Ratio“.

KATEDROS šešėlis velkasi paskui Povilą net ir praėjus daugiau kaip15 metų nuo išsiskyrimo su šia iškilia grupe. Ar šis išskirtinio balso dainininkas dar suplėš galingo metalo dozę? Ar apskritai to dar reikia? Kodėl, net ir uždirbdami pragyvenimui įvairiuose komerciniuose projektuose, ROJAUS TŪZAI nemeta sunkiojo roko, kodėl dar leidžia albumus? Tikiuosi, kad atsakymus skaitytojas ras šiame pokalbyje, darytame ROJAUS TŪZŲ studijoje, už lango dar pučiant šiltam rugsėjo brizui.

G: Labas vakaras, Povilai. Visų pirma, sveikinu su DVD išleidimu! Kalbant apie grupės muziką, niekada nepavadinsi ROJAUS TŪZŲ vienalytės muzikos grupe. Jūsų albumai skiriasi vienas nuo kito kaip diena ir naktis: „Vodk‘n‘Roll“ buvo toks pasunkintas rokenrolas, „Akustinis“ buvo dar kitokia muzika, „Russkij Albom“ išvis beveik nukeliavo vos ne iki dainuojamosios poezijos. O jūs visuomet lyg ir pristatomi kaip hard roko grupė. Ar jūsų ieškojimai baigėsi?

ROJAUS TŪZŲ lyderis: „Metalistu vienas niekada nebūsi“PM: Tai mus įvardina, kad mes esame hard rokas. Šiaip galime groti viską, ką tik norim, jei mums taip gražiau, taip geriau skamba. Kadangi dauguma kompozicijų mums sukuria Audrius ir Tomas, jie pagal savo tam tikrus gitarinius niuansus susidėlioja taip, kaip jie įsivaizduoja, kad tai skamba gerai. Aš esu tolerantiškas ir priimu tai, ką jie pasiūlo.

G: Kartais žvelgiant iš šalies susidaro įspūdis, kad ROJAUS TŪZAI yra visų jūsų šalutinis projektas. Ar tai teisingas teiginys?

PM: Tai yra neteisingas teiginys dėl vieno paprasto dalyko: aš žinau, kur aš gyvenu. Aš noriu gyventi iš muzikos. Aš nenoriu vaikščioti iš ryto į darbą iki penkių ar šešių vakaro. Man tai būtų sudėtinga ir nežinau, kur aš galėčiau save panaudoti. Turi prie to priprasti, išmokti viską daryti maksimaliai gerai ir t. t. Tam, kad išgyvenčiau, o aš nebijau to žodžio „išgyventi“, gyvenime taip pasirinkau, kad aš nesu vienos krypties ,muzikantas. Esu nusistatęs sau kartelę lygiuotis tik į pačius geriausius. Man būtų labai malonu gyventi kur nors Rusijoj, Lenkijoj, Vokietijoj ar toje pačioje Amerikoje ir groti būtent tai, kas patinka su visa normalia vadyba. Kaip visame pasaulyje. Tai ne naujiena. Yra krūva visokiausių grupių, apie kurias mes sužinojome ne dėl to, kad jos tiesiog atsirado, bet dėl to, kad apie jas buvo pateikta tinkama informacija. O mūsų situacijoje šitos galimybės nebuvo. Ne dėl to, kad mes buvome neįdomūs. Savo laiku buvome Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje – normaliai sugrodavome. Mes nebuvome blogesni. Į mus žiūrėjo ir klausė: „Jūs iš Rusijos?“. „Neee, – mes įrodinėjom. – Mes gi iš Lietuvos!“ „What is this? Russia?“ Ir su jais sėdėdami laužyta anglų kalba įrodinėdavome, kad mes iš Lietuvos. Vienintelis tuo metu garsinęs Lietuvą žmogus buvo Arvydas Sabonis. Bet kuomet suvažiuodavome į bendrus koncertus, kurioje dalyvaudavo visi, mes išeidavome į sceną ir savo stiliaus rėmuose labai normaliai sugrodavome. Su visais kartu sėdėjome, gėrėme alų… Tai buvo 1987-1988 metai.

G: Aišku, to plėtoti ir vystyti neleido ir tuometinė ekonominė situacija… Suprantama, kad pas mus Lietuvoje tokia situacija yra negalima, kad 100 proc. laiko grotum tai, ką nori. Reikia suprasti, kad ROJAUS TŪZAI jums visiems yra atgaiva, jūs realizuojate tai, ką norite?

PM: Čia yra pats pagrindas. Tam, kad ROJAUS TŪZAI gyvuotų, aš privalau dalyvauti kažkur, užsidirbti. Vardan tos idėjos. Kad paskui nepulčiau darbo ieškoti ir t. t. Man irgi buvo laikai, kai aš ėjau dirbti. Nebuvo už ką valgyti. Pas mane mažas vaikas… Tam tikru laiku aš dainavau restorane ir už tai gaudavau 8 litus. Buvo ir toks laikotarpis. Dabar jau praėjo daug laiko, man yra ramu. Aš turiu grupę, grupė turi mane, mes grojame tokį roką, koks mums patinka.

G: Kiek prisimenu, visuomet buvai apsistatęs ypač talentingais muzikantais: pradedant R. Laginausku ir baigiant A. Daugirdu. Ar pats keli kažkokius reikalavimus su tavimi grojantiems muzikantams? Ar buvimas šalia tokių savo instrumentų virtuozų tave patį įpareigoja ūgtelti kaip vokalistą?

PM: Man labai labai pasisekė. Aš neieškau, nedarau jokių perklausų. Man taip gyvenime pasisekė. Turbūt taip yra dėl to, kad moku bendrauti, moku šnekėti, moku išklausyti. Mes vienas kito laikomės. Andriui čia gera, Tomui čia gera, Audriui čia gera – visiems čia yra gera. Mes gi nesusitinkam kiekvieną dieną. Nors aš primygtinai reikalauju, kad negalima sueiti ir iškart pulti repetuoti, reikia pagerti arbatos – pagal mūsų senus papročius. Man atrodo, kad tai labai svarbu. Esu toks, kuris žmonėmis nesimėto. Aš tempsiu iki pat galo vardan paprasto dalyko – žmonės šiaip neateina. Tu pragyveni kartu tam tikrą laikotarpį, ne tik groji kartu scenoje, bet ir bendrauji, važiuoji, šnekiesi, juokauji, pasišaipai, pokštauji ir t. t. Tai yra viena visuma, tai yra gyvenimas. Kuo grupė daugiau koncertuoja, tuo labiau ji yra vieningas organizmas. Kai yra mažai koncertų – jaučiasi, nes kiekvienas turi savo rūpestėlių ir pan. Bet kuo daugiau koncertų, kuriuose tu groji būtent tai, kas TAU patinka, jie dar daugiau visus suvienija. Tada tu jauti bendrą pulsą. Užtat ir sakau, kad man šituo klausimu labai pasisekė ir tuo labai didžiuojuosi. Prieš kiekvieną mūsų muzikantą lenkiu galvą ir duok, dieve, mums sveikatos, kantrybės vienas kitą išklausyti ir kartu groti. Tie žmonės, kurie mane supa, yra kieti.

G: Kas yra pagrindiniai ROJAUS TŪZŲ muzikos kūrėjai? Kam metalistai turėtų nešti kyšius, kad ROJAUS TŪZŲ muzika taptų dar sunkesnė?

ROJAUS TŪZŲ lyderis: „Metalistu vienas niekada nebūsi“PM: Tomui Varnagiriui, Audriui Piragiui. Taip jau gyvenime susidėlioja, kad gitaristai gabalo struktūrą sudaro. Jie visąlaik žiūri pagal gitarą, o tu krauni ant viršaus melodiją. Taip pas mus buvo ir KATEDROJE – viską darėme bendrai. Vienas buvo idėjinis, bet visi kiti taip pat įnešė didelį indėlį. Pvz., aš galvodavau melodijas, kaip man maksimaliai parodyti savo balsą. Lygiai taip ir ROJAUS TŪZUOSE. Audrius atnešė keletą gabalų sau susigalvojęs ir sako: „Norėčiau, kad padainuotum tokią ir tokią melodiją taip taip taip…“. Aš su jo pagalba susidėlioju ir klausiu, ar galiu padaryti dar kitaip. O jis sutinka. Vis dėlto nuo to, ką jis sukūrė, aš neatsitraukiu, nes žinau, kad jeigu aš save pakankinsiu ir padarysiu jo variantą tobulai (nors tobulybei ribų nėra), jam bus didžiulis malonumas. Kaip kūrėjui. Gerbiu kiekvieno, kaip žmogaus, kaip kūrėjo, kaip muzikanto kūrybą. Juk galėčiau pasakyti, kad čia nieko gero ir panašiai. Nė velnio! Reikia padaryti jo variantą ir, jei kažkas bus ne taip, reikia rasti momentą, kad galėtum pasiūlyti savąjį. Bet kiek buvo atnešta Tomo gabalą, kiek – Audriaus, viskas susidėlioja kuo puikiausiai. Man patinka.

G: Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad kone kiekvienas lietuviško heavy metalo gerbėjas tave žino nuo KATEDROS laikų. Ar dar turime šansų kada nors išgirsti tave dainuojant metalą?

PM: Labai gaila, kad čia nėra Tomo. Būtų gerai, kad jis būtų čia, tu į jį pasižiūrėtum savo metalistišku žvilgsniu ir užduotum jam šitą klausimą: „Ar tu, Tomai, sukursi kokį nors metalinį gabalą, kad Meškėla padainuotų heavy?“ Tada jis tau tikriausiai atsakytų „Taip!”.

G: Bet tu išsisukinėji!

PM: Aš išsisukinėju, bet aš tikrai tam pasiruošęs. Kaip ten bebūtų, mano mokytojai yra David Byron iš URIAH HEEP (iš kurio mokėsi tas pats Bruce Dickinson), Ronnie James Dio, David Coverdale, o svarbiausias yra Ian Gillan.

G: Aha, ir savo tinklalapyje kaip mokytojus esi nurodęs I. Gillan, D. Coverdale ir R. Plant. Bet juk pradėjote groti nuo heavy metalo… Juk šitie seni hard rokeriai yra nekieti. Kieti yra metalistai! :)

PM: Roko muzikoje dabar yra kitas garsas. Jei 7-ajame dešimtmetyje tokį garsą būtų turėję tie patys URIAH HEEP… O iš kur METALLICA atsirado? Skambėjimas pasidarė kietesnis, sodresnis, sunkesnis. Mi nuleido į re. Supranti? Viskas tik technikos pagalba. Nuimk visus fūzus, šmūzus, pūzus, duok elementarias malkas už 6 rublius 50 kapeikų, ir bus ta pats. O yra toks veikėjas vardu Jurij Ševčuk iš DDT. Duok jam paprastą gitarą, pastatyk stadione ir visi kauks iš susižavėjimo. Jis sėdės vienas, visi kauks, gros su grupe – visi kauks. Jis yra man autoritetas. Jis iš save viską išgauna, jam viskas išeina iš širdies.

Kai aš grįžau iš armijos, tada Algis Radavičius man atnešė IRON MAIDEN ir sako „Paklausyk“. Taigi įėjimas į muzikinį gyvenimą įvyko dėl IRON MAIDEN. Bet kai man išvertė visokius straipsnius, matau, kad tas pats B. Dickinson yra pasakęs, jog
I. Gillanas, „Child In Time“ jam padarė didžiausią įtaką.

G: Ar pats namie asmeninėje fonotekoje dar turi metalo albumų? „Mors Ultima Ratio“ nesiskaito…

PM: Jei sąžiningai, tai pas mane namuose muzikos mažai. Čia, studijoje, jos daugiau. Būna, kad žmonės kolekcionuoja įrašus, o pas mane… Bet aš nei galimybės turėjau įrašus kolekcionuoti, o ir išdalinau visiems kažkada labai daug.

G: Paversiu klausimą kitaip: ar tau pačiam kaip muzikantui, kaip dainininkui dar gali būti įdomus metalo stilius? Specialiai pasikėliau vieną kokių 1988 metų A. Gurevičiaus straipsnį, kuriame Romas Rainys aiškina, kad atseit, va, jis grojo anksčiau FOJE, o dabar – metalą, kuris yra šakės, koks lygis! Kaip gitaristui – tai aukščiausios klasės muzika! Dabar tikriausiai Romas tų žodžių nepakartotų :) Ar pačiam kad ir J. Miliaus veikla su SOUL STEALER neatrodo laiko švaistymas?

PM: Man patinka, kad yra savų žmonių ratas, kad jis groja. Jei užsidėčiau eksperto etiketę, man būtų nesmagu. Man yra smagu, kad jie groja, kad jie tiki, ką jie daro. Ir man dėl to yra džiugu. Aš nesakysiu, kad čia reikia vienaip ar kitaip groti. Yra krūva grupių ir vienos turi savitumą, kitos – ne. Gal kas nors supyks, pasakys, kad aš nieko nesuprantu, bet vieną kartą po KATEDROS koncerto mes atvažiavome pas tokį veikėją, kuris turėjo videomagnetofoną. O tais laikais videomagnetofonas sukeldavo tokį įspūdį kaip dabar atskirstų ufonautai. Ir ten rodė du koncertus: Yngwie Malmsteen ir Van Halen. Visi ten tik: „Oooo, Yngwie pavaro“ ir taip toliau. O aš taip sėdžiu: „O man Vanka geriau…“ Visi į mane tik įsistebeilijo… O man – Van Halen geriau, nes jis su gitara žaidžia, ja pasakoja. Nors Malmsteeno technika aukščiausio lygio… Ir tas erelis, ir tas erelis. Bet man asmeniškai patiko Vanka. Iš pradžių buvau nužiūrėtas, nesuprastas, bet praėjo kiek laiko ir mes visi ėmėme klausytis VAN HALEN. Buvo METALLICA, buvo maidenai, buvo VAN HALEN, buvo David Lee Roth, Tony MacAlpine, Joe Satriani ir dar daug daug kitų. Pradėjome klausyti ne tik kaip muzikantai groja, bet ir kaip galvoja grodami. Juk gitaristas mąsto, nes grodamas jis galvoja ne kaip pirštai turi sulakstyti, bet kaip parodyti savo mąstymą. Man tai yra labai svarbu. Pavyzdžiui, yra tokie DREAM THEATER – visi puikiai žino. Profesoriai. Važinėjanti akademija. Yra penki žmonės – visi akademikai. O kai užgroja, net silpna pasidaro. Jie groja krūvą koverių, savo muziką – jie groja viską. Jie yra profesūra.

G: Gerąja prasme?

PM: Tai aišku! Tiktai gerąja prasme!

G: Papasakok apie ROJAUS TŪZUS tuomet, kai tu išėjai iš KATEDROS.

PM: Buvo toks būgnininkas – a. a. Neglendas Pečiulka, su kuriuo buvome labai geri draugai. Pasiklausėme vienokios muzikos, kitokios… Patiko mums amerikietiškas rokas. Išėjo tokia kalba, su Romu pasišnekėjom, kad reikia padaryti kažką kitokio. Sukūrėme keletą gabalų kitokiu stiliumi, atseit, amerikietišką variantą. Na, kur mums, lietuviams, iki amerikietiško varianto?! Niekada taip nebus, nes reikia ten gimti ir gyventi. O nuvažiuoti ir ten pagroti amerikietišką roką nereikia, nes ten koks paauglys iš gatvės atsistos ir tokį roką tau pagros! Amerikietišką!

Tai va. Nusprendėme keletą gabalų pagroti, įrašyti. Kodėl gi ne? Tai buvo traktuota kaip išdavystė…

G: Tikriausiai taip! Juk po „Mors Ultima Ratio“ visi laukėme antro KATEDROS albumo.

PM: Jokios išdavystės nebuvo. Tai yra normalus dalykas. Aišku, tada buvo kitokia visuomenė, kitas supratimas. Prieš nieką nieko blogo neturiu. Tiesiog taip išėjo. O juk „Dar Ne Vakaras“ davė man kelią dar į kitą pusę. Faustas Latėnas mane tada pasikvietė įrašyti šią dainą.

G: Bet čia ne būtent tam filmui (1990 m. R. Banionio filmas „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio, – aut. past.)?

ROJAUS TŪZŲ lyderis: „Metalistu vienas niekada nebūsi“PM: Tam filmui! Nes kažkur jis mane išgirdo. Ir ta daina man suteikė galimybę judėti į priekį. Būtent šis gabalas mano, kaip dainininko, karjerai labai padėjo. Mane išgirdo kiti žmonės. Kęstučio Antanėlio dėka aš susipažinau su Eimantu Nekrošiumi, Vladu Bagdonu, Kostu Smoriginu, Algiu Latėnu, Viktorija Kuodyte, Kęstu Jakštu – su teatru. Kas galėjo pagalvoti, kad kažkoks Meškėla – metalistas, plaukuotas – ateis į teatrą. Nesąmonė! Man gyvenime daug nutiko tokių „kas galėjo pagalvoti?“ Ne dėl to, kad aš dainuoju, kad mano balsas ten kažkoks. Man dar mokytis ir mokytis! Kai kuriuos dalykus aš valdau: aš žinau, ką daryti, kai aš užkimęs, kai be balso, aš žinau, ką daryti, kai man nugarą skauda, žinau, kaip reikia atsistoti ir t. t. Bet tas posūkis man, kaip dainininkui, davė judėjimą į priekį, aš pradėjau kitaip žiūrėti į muziką.

G: Ir pats, kaip dainininkas, ir visi ROJAUS TŪZAI yra daugiau žinomi tik Lietuvos klausytojui. Dainuojate lietuviškai, nauji gabalai taip pat kuriami lietuvių kalba. Nors savu laiku toje pačioje Suomijoje su KATEDRA jums trūko tik pusės žingsnelio, kad taptumėte tikrai dideliais. Tada KATEDRAI pritrūko to pusės žingsnio, o ROJAUS TŪZAI lyg ir nebesiveržia taip aklai į Vakarų rinką. Ar apskritai to reikia?

PM: Veržimosi tikrai nėra… Bet geras klausimas. Net nežinau, ką atsakyti…

G: Paklausiu Povilo Meškėlos: „Kas tau patinka?“ Gaunu atsakymą: „Man patinka D. Coverdale, R. Plant, I. Gillan“…

PM: Ne ne ne, jie yra mano mokytojai.

G: Na, gerai. Mokytojai. Bet jie visi yra iš Vakarų. Nėra noro ten prasimušti?

PM: Noras tai aišku, kad yra! Kiekvienam muzikantui, atlikėjui toks noras yra. Bet kažkaip ta linkme nėra dirbama. Mes nesame įrašę anglų kalba CD ir pan. Iš tikrųjų, su šituo dalyku mes turime didelę skylę… Kaip ir niekas nėra daroma. Aišku, rūpestėlio ir čia užtenka, nes grupės muzikantai gerąja prasme yra draskomi. Jie yra profesionalai, jie groja visur. Aš neskirstau projektų į vienokius ar kitokius. Svarbiausia yra kam, kur ir kaip tu save pateiki.

G: 1988-1992 m. laikotarpio metalo, įskaitant thrasherius, vokalistų balsai buvo stiprūs, jie galėdavo dainuoti švariu balsu, paimti aukštas natas. Dabar tokių vokalistų žiaurus trūkumas, nors jūsų karta buvo savamoksliai. Kad kas nors vaikščiotų pas kokį nors vokalo mokytoją buvo negirdėtas dalykas. Tuo labiau, kad anuomet roko muzikos mokytojų net nebuvo. Kodėl susiklostė tokia situacija? Ar dėl išpindėjimo?

PM: Mados keičiasi. Tai yra mados reikalas.

G: Globoji bene talentingiausią nūdienos metalo vokalistą Jeronimą iš SOUL STEALER. Ar neateis laikas, kai metalistai grieš ant tavęs dantį, kad atėmei iš lietuviško metalo tokį vokalistą?

PM: Matai, nei aš jį atiminėju, nei ką. Tiesiog jam pasisekė dėl vieno paprasto dalyko: visą šitą kelią aš turėjau praeiti pats. Gerai yra tai, kad esame susitarę taip – aš jam ką nors pasakau ar pasiūlau, bet galutinį sprendimą priima Jeronimas. Dėl to man labai lengva su juo bendraut. Buvo tam tikrų pasiūlymų, kurie Jeronimui nepatiko, ir, dėl ko jam jaučiu didelę pagarbą, jis atėjo ir pasakė, kad jis to nedarys. Galiu pasakyti, kad jis nori metalą dainuoti. Tarp kitko, jis labai išgyvena dėl savo grupės, labai rūpinasi ja. Mes apie tai per daug nešnekam, bet kartais, kai nori, jis pasako. Aš gi nelendu: „Kaip ten pas jus tas ir tas“ ir panašiai. To nėra. Tiesiog kartais tai išeina iš kalbos. Jis apie savo grupę visuomet labai gerai atsiliepia, jis labai stengiasi ją išlaikyti. Jis labai išgyvena, kad kartais būna parašyta „Jeronimas Milius ir SOUL STEALER“. Aš jam sakau, kad jis paaiškintų saviškiams, kad ne jis pats taip mano, bet kad žurnalistai taip parašo. Anksčiau ir mane patį lygiai taip pat nervino, lygiai taip pat maniškiai į mane žiūrėdavo, kai parašydavo „Povilas Meškėla IR ROJAUS TŪZAI“. Aš kariavau, kariavau, o rezultatas toks, kad nieko neiškovojau. Mano oro pilis, kad būtų tik „ROJAUS TŪZAI“, griuvo. Paskui pamaniau: „Rašykit jūs ką tik norite.“ Man svarbiausia, kad būtų savi muzikantai. Mano dabartiniai muzikantai tikrai tą supranta ir nepyksta.

G: Na, bet taviškiai tai jau perėję ir vandenį, ir ugnį. O juk visi nori būti vienodai svarbūs…

PM: Aš šitą puikiai suprantu. Jeigu Jeronimas būtų koks nors nemalonus žmogus ir tu užduotum man klausimą „O ką gali pasakyti apie Jeronimą Milių?“, aš tau atsakyčiau, kad tegu jis pats apie save šneka, ir viskas. Bet aš apie jį kalbu, nes jis yra šaunus, teisingas ir, svarbiausia, idėjinis, vyrukas. Jam nesvarbu, ką ten apie jį parašė ir panašiai, bet viduj jis išgyvena ir dėl Enriko ir dėl bet kurio kito grupėje. Jam svarbiausia yra grupė. Jeronimas yra man pasakęs: „Aš galbūt eisiu ratais aplink, bet kartu su grupe. Ir ateisiu į tam tikrą tašką“. O aš jam parodžiau sistemą, kaip jis gali tiesiai nueiti nuo taško A iki taško B, bet jis pasakė man, kad geriau eis klystkeliais, bet su savo draugais. Jis už saviškius yra pasirengęs atiduoti viską. Ir už tai jam pagarba.

G: Pats dalyvauji ne tik tuose projektuose, kuriuose, kaip pats sakai, svarbiausia yra gera muzika, bet ir tuose, kurie tau duoda uždirbti – vienadieniuose televiziniuose blizgaluose. Pats esi parašęs savo tinklalapyje, kad ir „za deržavu obidno“, ir gaila vaikučių, kurie yra imlūs ypač muzikai ir telikui. Ar nejauti tarp dalyvavimo tuose projektuose ir minėtų žodžių kažkokios priešpriešos?

PM: Visiškai ne. Aš privalau ten eiti vardan vieno paprasto dalyko – aš privalau groti roką ir groti tai, kas man patinka. O kad ateinu į visiškai kitokio pobūdžio projektą? Aš neateinu pagal jų taisykles. Aš ateinu kaip aš. Viską darau nuoširdžiai. Lygiai taip pat buvo su romansais, kurie man yra tas pats rokas. Priklauso nuo to, kaip tu jį supranti. Kiek yra žmonių pasaulyje, tų pačių rokerių, kurie, išgirdę rusišką romansą, mėgaujasi šia muzika. Muzikiniame pasaulyje nėra skirtumo, kur ir kas. Svarbiausia, KAIP tu visa tai darai.

G: Buvau ROJAUS TŪZŲ DVD pristatyme: graži aplinka, gražūs žmonės, kai kurie iš jų atėję tik tam, kad patektų į žurnalus… Pats bendrauji su mainstreaminės muzikos muzikantais, mainstreamine žiniasklaida, su „visažiniais“ žurnalistais. Ar rokas taip nepraranda savo laukinio gaivalo? Ar neturi jis būti šiek kiek purvinas? Ar netapo jis per daug sterilus?

PM: Galiu pasakyti tik viena: mes gyvename Lietuvoje. Negalima pamiršti, kad Lietuvoje yra toks rokas. Apie jį turi žinoti ne tik tam tikri su šia muzika susiję žmonės. Apie roką turi žinoti plačioji visuomenė. Pats matei, kiek žmonių buvo susirinkę. Paskui man Jaras ir sakė, kad jam buvo labai keista, nes jo koncertuose žmonės šėlsta, o čia – ramiai sėdi ir klauso. Aš jam atsakau, kad svarbiausia paskutinis žodis „klauso“. Visi turi žinoti roką. Ne tik tam tikra grupelė žmonių su tam tikromis nuostatomis ir pomėgiais, bet ir „solidi“ publika. Nuvažiuoji į „Roko naktis“ – tave palaiko, šėlsta, o čia – klauso. Man tai patinka. Juk nereikia būti prisilakusiam ir paskui aiškinti, kad nieko negirdėjai, nes miegojai. Čia man ne rokas. Čia – imitacija. Aš žiūriu kiek giliau. Neužtenka tik gitarų.

G: Tai tu manai,. Kad rokui negresia džiazo likimas, kuris tapo akademine muzika, prieinama tik turtingiems ponams?

PM: Ne. Jokiu būdu. Rokas turi vieną labai svarbią savybę. Jis yra kaip mustangas. Nepažabojamas. Aišku, yra tam tikros mados, būdingi tik šiam metui, šiam dešimtmečiui. Aišku, kad muzika pasidarė truputį kitokia. Ji jau nebekuriama, ji galvojama. Man etalonas yra senasis rokas: D. Byron, tas pats Ronnie James Dio, DEEP PURPLE, KANSAS, EAGLES ir t. t. Štai čia yra rokas! Diedai su akinukais, bet kai užgroja, tai… Oho! Vat čia yra rokas!!! Ozzy yra dar su ilgais plaukais todėl, kad jis yra trenktas. Todėl jis ir yra Ozzy!!! Juk jis niekada nebuvo dainininkas! Jis turi tik savo specifinį balsą ir savo šyzą, o aplink jį buriasi teisingi žmonės, kuriems jis buvo kaip tėvas, kurie juo tikėjo. Bet kas norėtų su juo groti, nes Ozzy yra idėjinis. Nuo tokių žmonių prasideda dideli dalykai.

G: Prisimenu tavo žodžius, išsakytus kažkur prieš 15 metų apie tai, kad Lietuvoje nesmagu dėl to, jog tavo vaikui nejauku prisipažinti mokykloje, kad jo tėvas – metalistas. Ar pasikeitė Lietuvos visuomenė nuo to laiko?

PM: Mane rokas išmokė trijų dalykų: žinoti kas aš, kas mane supa ir ką aš darau. Man šitas trejetukas visada padeda. Aš juk lygiai taip pat turiu trūkumų, aš lygiai taip pat esu jautrus, aš lygiai taip pat galiu pargriūti. Man reikia, kad mane kas palaikytų. Be abejo, yra tas posakis, kad sutinka pagal išvaizdą, išlydi pagal protą. Juk gali ateiti be galo kvepiantis superbičas, o iš tikrųjų jis tėra plūgas. O gali ateiti vyrukas su akinukais, su kasyte ir, kai jis praveria burna, visiems būna atlaidai. Dabar dažniausiai taip ir yra, kai pamato metalistą, tai jau jis blogietis. Bet kai toks metalistas praveria burną, visiems belieka tik u-ž-s-i-č-i-a-u-p-t-i. Juk tokie žmonės viską klauso, jie viską skaito, jie viskuo domisi. Galbūt jie ir yra panirę į tą savo muziką, bet su jais bent jau yra apie ką pašnekėti. Aš pažįstu labai daug žmonių, su kuriais apskritai nėra apie ką kalbėti.

G: Kitais metais ROJAUS TŪZAI skaičiuos savo veiklos 20-metį. Per tą laiką sugebėjote išleisti vos tris albumus. „Vodk‘n‘Roll“ ir „Tikras Garsas“ yra visiškos retenybės ir tarp žmonių teskraido tiktai nelabai kokybiškos mp3. Ar negalvojate 20-mečio proga perleisti šių dviejų albumų?

PM: Jie tikriausiai pas Romą (R. Rainį – buvusį KATEDROS ir ROJAUS TŪZŲ gitaristą, – aut. past.) yra. Reikės pašnekėti – gerą mintį davei. Kodėl gi ne? Ir išleisti, ir pagroti.

G: Bet štai rusai ARIJA sakė, kad neverta leisti tų albumų, kai dabar nespėjus albumo padėti į parduotuves, pas visus jau seniausiai yra mp3…

PM: O aš tau pasakysiu, kodėl verta išleisti. Dėl kolektyvo palaikymo. Ne pinigais viskas matuojama. Svarbiausia idėja ir savi žmonės. Salvis atvažiavo , pamatė DVD ir stovi apakęs. Tas momentas man yra labai svarbus, o ne kiek parduota ir pan. Ne tokie čia yra pinigai, kad reikėtų sėdėti, skaičiuoti ir dėl jų dejuoti. Man svarbiausia yra pasitenkinimas. Taip ir marškinėliai buvo pagaminti.

G: Praeitais metais sklandė gandas, kad viename metaliniame festivalyje turėjo groti KATEDRA 1990-ųjų sudėtimi: Ričardas, Marius, Algis, tu ir Romas. Noriu išgirsti iš pirmų lūpų: ar tie gandai buvo visiškai laužti iš piršto?

PM: Kažkas man apie tau buvo minėjęs. Man pačiam buvo labai keista. Šiaip tai galime pagroti, kodėl gi ne?

G: Norėtum padainuoti tuos senuosius gabalus?

PM: Aš žinau, kaip aš padainuočiau. Žmonės cyptų: ir tie, kurie ant scenos stovėtų, ir tie, kurie būtų šalia jos! Nežinau, kaip ten viskas išeitų, bet tam aš labai pasiruoščiau ir labai pasistengčiau. Normaliai būtų!

G: Pats buvai metalistas, dabar esi rokeris…

PM: Buvau ir būsiu tiek metalistas, tiek rokeris!

G: … kokie būtų tavo paskutiniai žodžiai Lietuvos metalistui? Ar lietuviškam metalui ko trūksta, ar viskas gerai?

PM: Svarbiausia – būti idėjiniams. Daug klausyti muzikos, mylėti savo instrumentą ir rodyti didžiausią pagarbą savo kolegoms. Metalistu vienas niekada nebūsi. Jei tu groji metalą – yra grupė, o grupe reikia rūpintis. Mokėti bendrauti, mokėti išklausyti, mokėti nusileisti vardan vieno dalyko – jei ant scenos pasirodai gerai net nepaisant visokių techninių kliūčių, jauti didžiausią pasitenkinimą. Ir pats gerai jautiesi. Tai ir yra pagrindinis dalykas.

Štai tokiomis mintimis ir baigėsi pokalbis su Povilu. Kiek vėliau į ROJAUS TŪZŲ studiją atvyko ir gitaristas Tomas Varnagiris. Negalėjau praleisti progos klustelti Tomo apie būsimą grupės albumą. Koks jis bus? Ar galime jo išvis tikėtis artimiausioje ateityje?

G: Esi vienas pagrindinių ROJAUS TŪZŲ muzikos kūrėjų. Kokį kyšį turėtų atnešti tau metalistai, kad ROJAUS TŪZŲ muzikoje būtų dar daugiau sunkumo?

ROJAUS TŪZŲ lyderis: „Metalistu vienas niekada nebūsi“TV: Galbūt kitas albumas sunkės. Kitas gitaristas Audrius labai daug įnešė spalvų. Jis yra nepaprastai puikus muzikantas. Audrius tiesiog yra dar neįvertintas. Jis klauso TOKIĄ muziką! Jis apšviečia ir mus, įneša labai daug naujo skambesio, naujų idėjų ir jis turi labai daug gabalų, kuriuos, manau, mes dar tikrai padarysim. Audrius pats ir tekstus rašo, ir muziką kuria. Tikiu, kad mes dar daug ką parodysime. O tų sunkių rifų tikrai nemažės. Tą dalyką tikrai galiu pažadėti. Jų tikrai bus tik daugiau.

Vis dėlto nemanau, kad tiems „tikriesiems“ metalistams mūsų muzika yra tiek svarbi ir artima. Povilas daugiau asocijuojasi su klasikinio hard roko scena. Gal ir galėtų jis save paprievartauti, bet tai jau būtų ne jis ir tai būtų netikra. Mes to skambesio ieškosim ir galbūt padarysime tą studijinį albumą, bet mes tikrai jo nedarysime bet kaip. Jeigu darysime, tai jis tikrai bus labai kokybiškas. Jeigu darysim. Aš prižadėti negaliu, nes viskas remiasi į pinigus…

G: Kada galima laukti naujo studijinio ROJAUS TŪZŲ albumo?

TV: Studijiniam albumui nelabai yra poreikio. Medžiagos studijiniam albumui surastume tikrai nemažai, bet norisi viską padaryti labai gerai. Aišku, galima būtų pasidaryti viską namų sąlygomis, kaip kad daug kas šiandien daro, bet rezultatas būna tik toks… Yra tekę klausyti įrašų, kuriuos grupės padarė Švedijoje, dabar jau ir Latvijoje galima kažką įsirašyti. Pas mus irgi mintis ore sklando, kad reikia padaryti gerą studijinį albumą, bet Lietuvoje kol kas aš nematau studijos, kurioje būtų galima tai padaryti, nematau prodiuserio, kuris galėtų imtis prodiusuoti, patarti…

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
edgeoftime
2009.11.07 21:36

Labai įdomus interviu.

Kas dėl žingsnelio, kurio trūko iki proveržio 1990 metais: trūko ko gero daugiau, tačiau iš vadybinės pusės, bet ne iš muzikinės. Ir geografinė vieta, bent 1000km pastumta į vakarus būtų pagelbėjusi. Mors Ultima Ratio kūrybiškumo ir savitumo aspektu tikrai patenka tarp to meto aukštos klasės albumų.

zimagoras
2009.11.03 23:32

o, kur buvai dinges? :) pilnatis uz lango…

Headless
2009.11.03 13:38

“nebuvo tas meskela metalistu niekad. Vanka amzinas”

labai tu daug zinai, matyt…”

Metalistu arba esi arba ne.negali but jokiu buvau busiu ar kito meslo.jai esi tai esi o jai sako buvau tai tokie ten ir mytolistai buvo..o meskela niekad metalistu nebuvo..kaip ir jo parankinukas milius kuris su savo grupe duok satane tegu dar metus pagroja nes mes,paminesit mano zody mes jis soul iskrypelius..kaip mete vargse MALGA..o ji taip tikejosi laimingos pabaigos kaip filme ROCK STAR kokiam..patratijo ja milius ir numete taip ir su grupe nutiks o tie durneliai tikisi kazko..

zimagoras
2009.11.01 23:28

“nebuvo tas meskela metalistu niekad. Vanka amzinas”

labai tu daug zinai, matyt…

joshke
2009.11.01 23:01

nebuvo tas meskela metalistu niekad. Vanka amzinas

s2
2009.10.28 09:13

Kas ti, Tomas V. ?

monsterman
2009.10.27 12:10

http://iy.delfi.lt/norm/85386/4026565_yC51ui.jpeg

tai jau tikrai, kad kitas albumas sunkes…

Fikcija
2009.10.26 01:28

Aš pritariu, įrašas daug geriau klausosi. Gyvesnis, natūralesnis toks. Eikit visi įrašo klausyt :)

Ignas
2009.10.25 11:42

lol, tik and justice for all derėjimas ketvirtatoniu nuleistas, o kituose albumuose (išskyrus st.anger) pustoniu. Gal jis Kreator turėjo omeny? Slayer irgi tik pustoniu nusileidę iki god hates us all, berods.

Belsebub
2009.10.24 22:32

nu dar Butkute tokia visai nieko…sena kliuska:D

zimagoras
2009.10.24 22:05

“Norėtumėt ir jūs su Riaubiškyte ar Valinskiene duetus traukt”

noreciau… ir Riaubiskyte, ir Valinskiene… traukt… >:)

Xenon
2009.10.24 00:25

Ko čia varot? Pavydit. Lietuviškas pavydas kaip ir visada. Norėtumėt ir jūs su Riaubiškyte ar Valinskiene duetus traukt ir stumiat. Gėda.

Pacukas
2009.10.24 00:00

“sunkiojo roko grupe taip ir nesugrojusi sunkiojo roko”- kaip autoritetingai pareiksta!! Gal geriau patyletum…

Laurent
2009.10.23 23:43

Thrash’as – turėjo būti. ;-]

Laurent
2009.10.23 23:42

„O iš kur METALLICA atsirado? Skambėjimas pasidarė kietesnis, sodresnis, sunkesnis. Mi nuleido į re. Supranti?“

Na, čia tai dėta. :-D Labai „daug“ keičia nuleidimas tonu. Niekada neatsirinkinėjau Metallica, bet gal žinovai pasakys – kuomet jie nuleido dermę iš įprastos? Tikrai nenužeminimas pakeitė skambesį, o eksperimentai su stiprintuvais, draivais ir t.t. Nužeminimas irgi turi reikšmės sodrumui, bet to 1983-iaisiais nebuvo, o thrah’as jau skambėjo „kietai“. Matyt, ir grojimo maniera kažkuo naujesnė, kietesnė už nusistovėjusią tuometinę muziką buvo. Labai gerbiu Povilą (vien dėl tų Katedros laikų ir „Aguonų“ Lituanicos plokštelėje gūdžiais 1986-aisiais), bet kai kurie argumentai labai jau subjektyvūs iš piršto laužti.

zimagoras
2009.10.23 23:28

daug tu ismanai, lietuvi :)

lietuvis
2009.10.23 22:25

sunkiojo roko grupe taip ir nesugrojusi sunkiojo roko.

Belsebub
2009.10.23 21:49

Normaliai meskela pavare

P/X
2009.10.22 21:00

Velniop tą metalą. Hardrokas amžinai. :)

K.I.N.G. Satyricon
2009.10.22 08:52

puikus interviu

trideginis
2009.10.21 21:52

Russkij Albom. 150 cm dainuojamoji poezija.

HMR
2009.10.21 13:34

:)))))))))))))))))
liuks

padrjk gerau

vyskupas666
2009.10.21 13:28

jei būtų grupė viena iš šimto ar milijono, niekas negraibstytų jų vinilų užsienyje mokėdami net ir užsieniečiams nejuokingas sumas. Tai, kad iš viso, kas nors užsienyje žinojo grupę iš už, kad ir yrančios, bet vis dar geležinės grupės, tai jau buvo šis tas. Kiek buvo grupių iš Lietuvos po Katedros, kurios pasiekė tiek pat arba daugiau nei jie klestėjimo laikais. O čia dabr visokie pisgočiai rašinėja lyg miku būtų kalnus nuvertę.

HMR
2009.10.21 12:54

“Dėl to pusės žingsnelio – anuometinis “Metal Hammer” skyrė pačius aukščiausius balus tai “vienai iš milijono heavy metalo grupių”"

Pala pala, taigi ir SBS rodos turi kazkokia palankia recenzija :) ir dar viena is 100 geriausiu amziaus grupiu, ar kazkaip ten.

Jeigu rimciau, tai mano galva, tos vienos recenzijos sureiksminimas ir yra savo nepilnavertiskumo iskelimas i dienos sviesa. Beje, tik smalsumo delei butu idomu ta legendine recenzija paskaityt visa, o ne tik grupei palankias istraukas, del kuriu ir atsirado sitas “be 5 minuciu cempionai” briedas.
O kas dar buvo ? siule gal kokia uzsienio leidybine kompanija pasirasyt sutarti ? kaip suprantu, tai visais laikasi buvo pagrindinis “proverzio” kriterijus.

(ir jeigu neklausau powerio nereiskia, kad esu gotas)

Seniukas
2009.10.21 12:40

HMR, o taip tiksliai žinai, kiek tų pedofilų yra, kad iškart atmeti terminą “klanas”? :)
Dėl to pusės žingsnelio – anuometinis “Metal Hammer” skyrė pačius aukščiausius balus tai “vienai iš milijono heavy metalo grupių”, recenzijos Vakarų spaudoje (tiek koncertų, tiek CD) irgi buvo labai palankios. Anuomet, kai interneto dar nebuvo kiekvieno namuose, tai jau reiškė be 5 minučių komercinę sėkmę.
O gal tu kitų įrodymų, kad anuometinė Katedra Vakarų spaudoje buvo vadinama “viena iš milijono”? Atrodo, kad per savo asmeninį skonį (gote tu nelaimingas :)) nenori pripažinti faktų.
Nu psio, reikės dar Ryčką pakalbinti apie tai. Jei ir tas meluos apie kažkokias sėkmes, tada, HMR, imsiu intervą iš tavęs.

HMR
2009.10.21 11:42

tas Katedros “vienas zingsnelis, kurio truko” yra tiek pat vertas mitas kaip ir dabar eskaluojamas “pedofilu klanas”. Nei ten vieno zingsnelio truko, nei ka. Grojo standartini heavy metal, kaip ir dar tukstantis grupiu tuo metu. Egzotikos vardan buvo pakviesti koki syki pagrot vokietijoj, suomijoj ir po to visi juos pamirso. O dabar kalbam “apie viena zingsneli” :) Nemegstu taip, sakyt, bet tai taip “lietuviska”. “Net jeigu ir vėl tik per klaidą netapom mes čempionais”. Gydykimes is savo nepilnavertiskumo kompleksu ivardindami daiktus tikrais vardais.

zimagoras
2009.10.21 09:45

ja, geriau jau klausyt nei skaityt – per ilgas, o ir rokenrolines “iš po” nuotaikos nesijaucia skaitant >:)

White Pony
2009.10.21 01:44

turbut vienas idomiausiu gabalu, ka esu skaites feruume apie Lt scena. Saunuolis Gedai!

apie 86-89 gal kada Ricka papasakos :)

sator
2009.10.20 21:16

Interviu perdaug istestas, buvo galima daugiau Povilo paklausinet apie tuos 1986-90m., o ne apie Jeronimo karjera…gaila, kad Tomas netiesiogiai pasake, kad pilnametrazio albumo dar , matyt, greit nesulauksim..
p.s. o apie koki “puse zingsnelio Suomijoje” cia buvo uzsiminta? ar ten kokiam stambiam feste katedra sugrojo? ar kontrakta buvo proga gaut su garsia firma? kas zinot, papasakokit!

creator
2009.10.20 20:23

idomus intervas, labai ilgas

BiesaZ
2009.10.20 20:17

Kalbėkit ką norit, bet šitus žmones reikia gerbt. Aš tai turiu svajonę, kad vieną dieną dar kartą įvyks Roko Maršas. ;)

Mindaugas.
2009.10.20 18:47

Puikus interviu, bet audio versija kur kas geresnė. Neliko šarmo gražia kalba surašius..

ftp://radijas.vu.lt/audronasa/%5B09-10-12%5DAudronasa_136.mp3

NARAZ666
2009.10.20 18:45

eina jie nx su savo sudina muzika

Durex
2009.10.20 18:11

Malkos valdo, fūzai čiulpia, heil uriah heep, death to metal

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus