RIVERSIDE „Anno Domini High Definition“ – mūsų laikų portretas visame ryškume

Lenkijos metalinėje scenoje tikrai yra gerų grupių, viena iš tokių – RIVERSIDE. 2007 metais išleistu albumu „Rapid Eye Movement“ jie užbaigė savo trilogiją, kurios tematika buvo nukreipta į žmogaus vidų bei psichologinius dalykus ir perėjo prie visuomeninių temų: bėgančio ir skubančio pasaulio bei visų naujovių ir naujų technologijų, kurių net nespėji išbandyti, taip pat tų žmonių, kurie lieka pamiršti, nes nespėja paskui tokį tempą. Nors ir buvau pripratęs prie senesnių tematikų, laukiau panašios transformacijos, tad labai nenustebau.

Ką gi, iki šiol RIVERSIDE išleido tris studijinius albumus, vieną EP ir vieną koncertinį albumą, dar laukia koncertinis DVD su koncerto Lomžoje (jeigu neklystu) vaizdais. RIVERSIDE yra ir nemažai koncertavę tiek Europoje, tiek ir JAV bei Kanadoje, tad kaip gan jaunai grupei ir ne „standartinio“ stiliaus, tai jau neblogi rezultatai. Be to, prieš porą metų šie lenkai Europos ture apšildė DREAM THEATER, kelete koncertų grojo su ANATHEMA ir panašiai. Šį kartą RIVERSIDE teikia mūsų teismui penkias naujas dainas, iš viso 44 minutes savo kūrybos.

Albumas prasideda gražia ir melodinga pianino partija, tenka prisiminti, kad lenkai turėjo porą tokių gerų pianistų kaip F. Šopenas ir I.Paderewskis. Iš esmės čia skambanti muzika yra kiek sunkesnė nei ankstesnių grupės albumų, tačiau tas sunkiai apibūdinamas RIVERSIDE savitumas nuo to nenukentėjo. Klausant pirmosios dainos, atrodo, kad iš grupės muzikos dingo melodingas gitaros skambesys ir aukštos natos, nes čia vyrauja stipresni metaliniai rifai, o melodiją „duoda“ klavišai. Beje, šioje dainoje kažkoks labai keistas M. Duda vokalas, atrodo, lyg vokalistas būtų užkimęs ar panašiai, bet greičiausiai pasirinktas toks dainavimo stilius. M. Dudos vokalas yra vienas iš labiausiai pasižyminčių RIVERSIDE dalių ir galiu pasakyti, kad pirmojoje dainoje jis skamba gana prastai, tiesa, kituose kūriniuose su balsu viskas gerai.

Antrojoje dainoje „Driven to Destruction“ jau pasirodo melodinga gitara, aukštos natos ir net savitos boso partijos (kuriomis pasižymėjo ir ankstesni albumai), atsiranda pažįstami instrumentiniai viražai. Netrūksta čia tiek stiprumo, tiek ir kažko panašaus į prieš tai buvusio albumo muzikinius sprendimus, su nemažai elektronikos garsų. Beje, bendras tempas kiek pagreitėjo ir mano, nuomone muzika, dviejuose pirmuose kūriniuose tapo mažiau atmosferiška. Užtat tai atperka gana atmosferiškas kūrinys „Egoist Hedonist“, kuris, kaip ir pirmtakai, pasižymi įdomiomis muzikinėmis idėjomis, melodingumu, yra ir stipresnių vietų, vienas iš kelių rifų yra išties gana sunkus, įdomiai foną užpildo klavišai. Dainos viduryje gražiai skamba trombonai, galiu pasakyti, kad albume galima išgirsti ne vieną tokį nestandartinį instrumentą. Beje, šis kūrinys susideda iš trijų dalių: pirmoji vadinasi „Different?“, antroji „Hedonist Party“, o trečioji „Straw Man Dance”. Išgirdę visus suprasit, kodėl jie taip vadinasi.

Asmeniškai man vienas geriausių albumo kūrinių yra ketvirtasis „Left Out“. Šį kūrinį galima pavadinti balade su geriausiomis baladžių meistrų ir progresyvaus roko tradicijomis. Daina turi pink floydiško skambesio ir, manau, patiks senojo prog roko gerbėjams. Kūrinyje puikiai skamba Hamondas, ne kartą pasigirsta puikus solavimas šiuo instrumentu. Ir vokalo linija, ir tekstas puikūs, taip ir norisi dainuoti kartu su vokalistu: „[...] Ruthless cold reality / Oh, how I hate your truth [...]“ :). Kaip visada RIVERSIDE muzikoje, čia puikiai skamba būgnai (prieš tai buvusiame albume būgnai skambėjo neblogai, tačiau prasčiau nei debiutiniame ar antrajame albume), grupės būgnininkas Mittloffas išties išmano savo darbą. Beje, jis yra grojęs ir su lenkų deatheriais HATE bei blackeriais THUNDERBOLT, tad turi patirties, grojant gana skirtingą muziką.

Paskutinioji daina vėlgi kupina parako, įdomių melodijų, jos kompozicija galinga. Tai ir ilgiausia albumo daina – virš vienuolikos minučių (kitų trukmė svyruoja nuo 10 iki 5 minučių). Beje, „Hybrid Times“ aštuntoje minutėje pasigirsta šiek tiek „blast beato“ – skamba savotiškai, sunku tai apibūdinti, tiesiog reikia išgirsti. Man ta vieta skamba kaip dainos kulminacija, po kurios kūrinys po truputį, lėtai ir atmosferiškai nuslenka pabaigon, kartu nusitempdamas ir 44 minutes, praleistas su galinga naujojo RIVERSIDE albumo muzika.

Kalbant apie tekstus ir albumo tematiką, reikia pasakyti, kad dainų temos tarpusavyje turi kažką bendro, bet albumas tikrai nėra konceptualus. Bendra tema, kaip ir minėjau, yra šiandieninė visuomenė, skubantys žmonės, naujausios technologijos, kurių net išbandyti nespėjus jos tampa nebereikalingos, neįdomios, nemadingos. Su šia idėja siejasi ir albumo viršelis, kuriame sulietame fone stovi tas vienišas, nespėjantis paskui viską žmogus. Dainoje „Hyperactive“ būtent apdainuojamas žmogus, priklausomas nuo naujųjų technologijų, antroje – tema kiek primena ankstesnių albumų tematiką, tai daugiau psichologinio turinio kūrinys, nors tiksliai pasakyti sunku, o ir šiaip visi interpretuoja skirtingai. „Egoist-Hedonist” – apie bėgančius ir skubančius žmones ir kaip kažkas vienas nespėja ar / ir nenori spėti tuo tempu. „Left Out” panašu, kad yra apie susvetimėjusius žmones ir panašiai. Vienu žodžiu, kaip visada įdomiai ir nenuobodžiai.

Naujajame albume išties gerai sugebėta suderinti pyktį su liūdesiu, energiją su išsekimu, depresiją su džiaugsmu ir dar daug skirtingų emocijų. Yra ir savotiška atmosfera, netrūksta čia ir seno, laiko patikrinto ir naujo skambesio.

P.S. RIVERSIDE rugsėjo 25 dieną gros Lenkijos mieste Elk (nuo Vilniaus apie 300 km) ir panašiu metu Balstogėje (Bialystoke) – jų koncertai išties įspūdingas reginys, kurį verta pamatyti, juolab, kad kelionė netolima, o bilietų kainos į RIVERSIDE koncertus nėra aukštos.

RIVERSIDE „Anno Domini High Definition“
© „Mystic Productions“, 2009

1. Hyperactive
2. Driven to Destruction
3. Egoist Hedonist
4. Left Out
5. Hybrid Times