Straipsniai
Rina iš RUINATION: „Išaugau iš amžiaus, kai žūtbūt norisi būti žvaigžde - mėgaujuosi procesu, o rezultatai ateis patys“
Pasitraukus Jonui iš RUINATION gretų, laisvą poziciją užėmė vokalistė Rina. Vieniems grupės gerbėjams tai buvo netikėta, kiti džiaugėsi pasikeitimais ir naujais vėjais. Su naująja grupės nare jau buvo galima susipažinti kelete koncertų, tuo tarpu artimiau pabendrauti kol kas nebuvo progos. Taigi taisome situaciją.
Sveika Rina, jau nuo vasaros tapai naujuoju RUINATION veidu, todėl būtų smagu pasikalbėti, kas kaip ir kodėl. Pradėsiu nuo pradžių: kaip patekai į grupę, kokius kitus konkurentus teko nurungti, kodėl RUINATION pasirinko variantą, kad ankstesniuosius vokalistus pakeistų mergina?
Sveiki visi! Na taip, jau ne už kalnų ir mano oficialios karjeros šioje grupėje pusmetis :). Į šou biznį aš patekau tradiciškai, kaip ir visos: per lovą :). O jei rimtai, patekau aš pas RUINATION vyrukus visiškai paprastai: pamačiau informaciją, kad teko atsisveikinti su Jonu ir supratau, jog dabar mano eilė. Visiškai rimtai tai sakau, tiesiog supratau, kad ten mano vieta ir ne kitaip. Palaukiau, kol jie pradėjo žvalgytis mergų ir užkariavau jų širdis :). Dėl konkurentų aš, tiesą sakant, nieko nežinau, perklausos vyko izoliuotai ir, mano manymu, labai teisingai. Taigi aš konkurentų nemačiau. Gal jų ir nebuvo? :) Tiesą sakant, šitas klausimas mažai mane jaudino, svarbiausia, kad vyrai pasirinko teisingai. Turbūt yra daugybė žmonių, kurie su manimi nesutinka ir mano, jog man čia ne vieta. Bet, kaip žinia, visiems geras nebūsi. Aš tiesiog stengiuosi atlikti savo „darbą“ geriausiai, kaip tik galiu, mėgaujuos tuo, ką darau, džiaugiuosi bendravimu su žmonėmis, kurie man patinka. Tiesiog „turiu gerą laiką“. Taip, kad sąžinės priekaištai manęs nekamuoja, nesitikėkit :).
Kokie buvo pirmieji klausytojų atsiliepimai po „Roko naktų“? Kokia apskritai savijauta žengti į sceną su gana sena grupe, turinčia tradicijas ir, galima sakyti, laužyti jas?
Na, pirmieji atsiliepimai buvo tokie, kokių ir tikėjomės: bet kokie pokyčiai pirmiausiai sukelia organizmo pasipriešinimą. Taip jau gamta sutvėrė, taigi šis atvejis nebuvo išimtis. Po kategoriškų pasisakymų tepraėjo kelios dienos ir vertinimai pasidarė minkštesni, pradėjo krypti į teigiamą pusę. Nors išsyk po koncerto dauguma gyrė. Gal bijojo į akis „apdėt“ :)? Sutinku, kad dabar RUINATION skamba kitaip, turbūt minkščiau… Bet ar tai būtinai reiškia, kad blogiau? Tądien į sceną aš ėjau be baimės, nes realiai vertinau savo sugebėjimus ir darbo rezultatai mane tenkino. Na, žinoma, buvo to jaudulio, bet eiti į sceną be jo, man atrodo, yra nusikaltimas „partijai ir tėvynei“. Jei nė velnio nejauti, scenoje tikrai ne vieta. Kita vertus, man gal buvo paprasčiau žengti su, kaip minėjai, tradicijas turinčia grupe, nes aš apie tas tradicijas žalio supratimo neturėjau. Taip kad kur kas labiau nerimavo mano kolegos. Bet po pasirodymo tapau tikrai pilnateisiu žmogumi grupėje ir dabar myliu kolegas muzikantus kaip brolius :). Kažkas nuo RUINATION nusisuko, bet manau yra ir tokių, kurie šią grupę atrado iš naujo. Ir šiaip yra toks posakis: laužyt tai ne statyt. Tai tuo ir gyvenam :).
Na o kaip sekasi laikyti pozicijas sunkiosios muzikos scenoje? Ar galėtum įvardinti kažkokius sunkumus, problemas, kurias pastebi, galbūt požiūrius ar išankstinius nusistatymus?
Na, kol kas sekasi, ko gero, neblogai. Ar jau aš čia kažką labai laikau nedrįsčiau teigti, kaip minėjau, tiesiog darau tai, kas man prie širdies. O dėl nusistatymų… Žmonės iš pradžių žvelgia įtariai arba klausydami nuolat lygina su kriokiančiais vyriokais ir negali tiesiog paklausyti beigi nuspręsti, gražu jiems ar ne. Yra tam tikra kategorija žmonių, kuriems neįtiksiu niekada jau vien dėl to, kad mūsų požiūriai į muziką ir jos grožį kardinaliai skiriasi. Bet nepasakyčiau, kad tai problema, kiekvienas renkasi tai, ką nori.
Daugiausiai problemų kyla dėl renginių organizavimo ir jų įgarsinimo. Yra tokia nuomonė, kad metalistus galima garsinti bet kaip, nes vis tiek jie drožia kriokia ir nieko nesuprasi. Kuo didesnė košė, tuo gražiau. Bet kai muzikoje yra melodija (ne tik balse, bet ir kitų instrumentų partijose), po tokios įgarsinimo mėsmalės nieko nebesuprasi. Tada skamba skystai, pasipila neigiami įvertinimai ir konstatuojama, kad va šitie tai yra š… O iš tiesų yra taip: kai scenoje tik ir galvoji apie tai, kaip čia balso nenutraukus, ar pataikau aš į natą, nes nė velnio negirdžiu ir t.t., tai ir draivo nebelieka, ir kokybės, ir atlikimo technikos. O paskui visuomenė viso to pagrindu nusprendžia, kad tokią muziką grojantys žmonės yra „bomžai iš padvalo“ ir dėmesio neverti. O gaila, nes tarp jų yra tikrai puikių muzikantų. Kita vertus, ir iš muzikantų pusės toks nuovargis kovoje už kokybę jaučiamas, bet aš manau, kad jei nereikalausi, tai ir negausi. Kodėl kažkoks ožkutis prie pulto gaudamas pinigus daro š…, o muzikantai atiduoda save už ačiū ir net negali mėgautis elementaria kokybe? Juk niekas nereikalauja n porų baltų kojinių, asmeninio klozeto ir kitokių „pribombasų“.
Tikrai sutinku. Pereikime prie jūsų darbo su grupe. Kiek dainų jau esate surepetavę su RUINATION? Ar atsiranda naujos kūrybos, galbūt labiau pritaikytos moteriškam vokalui, o gal bandote perdirbti, kažkaip adaptuoti senąsias dainas?
Kažkaip neskaičiavau aš tų dainų, mano galva, jų dar ne per daugiausiai. Ir visos paruoštosios yra iš senojo repertuaro, išskyrus vieną koverį. Beje, buvo toks įdomus įvertinimas – po vieno koncerto kažkas pasakė, kad „va, naujas gabalas (suprask, tas koveris) kur kas geriau skamba“, kai aš dainuoju ir labiau man tinka. Nors iš tiesų jo tonacija baisiai nedėkinga, man gerokai per žemai ir jis tikrai mano nuomone neskamba puikiai. Va tau ir objektyvumas :). Tikrų tikriausia stereotipų jėga. Yra keletas dainų iš senojo RUINATION repertuaro, kurios man laaaabai patinka, ir tikiuosi jas dar dainuoti ir dainuoti. O kol kas ruošiamos naujos dainos, moteriškam vokalui nieks jų netaiko specialiai, moteriškas vokalas prisitaikys pats :). Kol kas sunku numatyti, koks bus galutinis rezultatas, galiu tik pasakyti, kad muzika išliks labai melodinga. Manau, tai yra vienas skiriamųjų RUINATION bruožų. Bet dar yra ir senesnių dainų, kurias norėčiau sudainuoti, tad, tikiuosi, kada nors ir pavyks.
Paskutinįkart jus mačiau Kaune per albumo „Dargana“ pristatymą. Prisipažinsiu, šis pasirodymas man daug labiau patiko nei RUINATION koncertas „Roko naktyse“. Kaip tau pačiai – ar geriau jautiesi mažoje scenoje, ar imponuoja žmonių masė?
„Roko naktyse“ buvo susikaustymo, o Kaune kažkaip jo neliko, tai gal dėl to viskas smagiau ir atrodė. Man nėra svarbu, kiek žmonių manęs klauso: negąsdina jei jų daug, nes tikrai ne pirmą kartą dainuoju didelėje scenoje. Ir nenuvilia, jei klausytojų tik keli. Svarbu ne kiek žmonių, o su kokia energija ir ketinimais jie pas tave atėjo. „Roko naktyse“ jaučiau iš žiūrovų pusės įjungtą lyginamosios analizės programą, tad nusprendžiau palikti jiems šią teisę ir patiems nuspręsti, kaip mane vertinti. Dėl to ir nebendravau per daug su publika, išliko toks šaltokas atstumas. Buvo tokia paroda-ekspozicija :). Be to, iki koncerto Kaune jau ir su kolektyvu sulipome, atsirado draugiški, ne tik darbiniai santykiai, o tai, mano manymu, yra labai labai svarbu. Jei tarp grupės narių scenoje jaučiamas šaltis, nieko gero iš tos grupės nebus. O šiaip, jei kuo toliau tuo labiau koncertai patinka, viskas atrodo vis geriau ir geriau, tai puiku: vadinasi, mes tobulėjam.
Kaip suprantu, su grupe jau susigyvenote, galima sakyti, jog pritapai? Ar buvote pažįstami anksčiau?
Pritapti man, tiesą sakant, sunku nebuvo, nes šiaip jau sparčiai randu bendrą kalbą su įvairiausiais žmonėmis. Pradžioje į akis per daug nelindau, leidau jiems patiems „susitaikyti“ su tuo, kad esu. Kiek žinau, iš pradžių vyrai labai nerimavo, kaip čia seksis su mergina bendrauti. Pirmasis ledus pralaužė Bulkinas, pakvietęs žaisti biliardo. Pamatė, kad visai savas žmogus ir nereikia čia varžytis. O po truputį ir visi kiti apsiprato. Taip kad dabar ne tik pagrot, bet ir kokio aliuko „įvartot“ mieste susitinkam. Mažiausiai tenka pabendrauti su Saulium, nes jis gyvena Kaune. Bet jei jau tenka, tai puikiai sekasi :). Man patinka dainuoti vyriškam kolektyve (dabar kažkaip pagalvojau, kad ir neteko kitokiam – jei kokia mergelė atsirasdavo, kažkaip greitai ir dingdavo) ir šiaip jau gyvenime visuomet su vyrais lengviau randu bendrą kalbą. Matyt, esu „savas bičas“.
Ką galėtum papasakoti apie savo dainavimo patirtį? Ar esi dirbusi su kitais muzikiniais projektais? Kur mokeisi dainuoti?
Dabar, aišku, turėčiau pradėti visą tą tradicinę tiradą apie tai, kad dainuoju nuo vaikystės, kiek save prisimenu ir blablabla. Bet iš tiesų taip ir yra. Nuo berods 5 metukų lankiau muzikos mokyklą, prasikankinau apie 11 metų. Tuomet vos ne su ašarom eidavau ir galvodavau, kad niekada niekada muzikantė nebūsiu, būsiu astrofizikė :). Bet be muzikos aš nemoku ir negaliu, tikrai galiu pasakyti, kad tai – mano gyvenimo varikliukas, suteikiantis jėgų, energijos ir optimizmo. Nuo savęs nepabėgsi. Taigi pradėjau ieškoti kokių nors kolektyvų, kuriuose galėčiau pasireikšti. Pradžioj gaudavosi tikras šnipštas, buvo chorinis balso pastatymas ir krūva stereotipų, kaip viską daryti. Bet su laiku atsirado ir piktulis balse, kur reikia, ir džiazinių pavingiavimų. Scenoje kaip solo vokalas esu apie aštuonerius metus (su pertraukom). Teko dainuoti apylengvį roką, vėliau kažką panašaus į tai, ką groja RAMMSTEIN, taip pat šokių muzikos projektuose ir t.t. Pastaruoju metu be RUINATION turiu ir kitą kolektyvą, grojame kitokią muziką. Tiesa, ten dabar irgi kažkokia kūrybinė kryžkelė, nežinia, kur viskas pasuks, gal link funk stiliaus, o gal ir ne. Tuo gyvenimas ir įdomus, kad nežinai, kas bus toliau. Tiesiog šiandien ir čia turi daryti, ką sugebi geriausiai. Ir vertinti tuos, kurie šalia.
O galbūt turi nusižiūrėjusi kokią dainininkę ar kelias, kuriomis žaviesi? Ar dainininką? Kokius vokalistus vertini Lietuvoje?
Na, ko man į jas žiūrėt, aš į bernelius žiūriu :). O jei rimtai, man, pavyzdžiui, patinka Bjork, nors klausau jos labai retai. Bet tai – dainininkė, turinti kažką labai labai savito, todėl verta pagarbos. Taip pat patinka Sandra Nasic iš GUANO APES, juodaodė Skin (ex-SKUNK ANANSIE), Cristina Scabbia iš LACUNA COIL. Dar labai sužavėjo „Roko naktyse“ grojusios lenkų grupės vokalistė. O iš vyrų… man patinka sodrūs balsai, tokie kaip Dave Gahan, bet žavi ir SOAD vokalisto staigios dainavimo variacijos nuo melodijos iki kriokimo. Iš Lietuvos dainorėlių man patinka CARAMEL MEMBERS vokalisto balsas. Turbūt vienas mėgstamiausių, labai malonus tembras. Taip pat Jeronimas iš SOUL BROTHERS, tikrai puikus balsas ir labai sparčiai tobulėja. O iš moterų… ko gero, Jurga, kažkaip šįkart daugiau ir nepamenu nė vienos :). Apskritai labai nemėgstu aukštų balsų, tai turbūt todėl tokie mano pasirinkimai. Jei būtų mano valia, uždrausčiau moterims operoj dainuot :). Man turbūt nieko nėr baisiau už tą spygavimą.
Kaip žiūri į roką ir metalą? Ar sunkioji muzika yra tavo mėgstamiausia? O gal turi favoritų ir kitose scenose? Kokių grupių klausaisi laisvalaikiu?
Teigiamai žiūriu. Taip, rokas ir melodingas metalas yra mano mėgstamiausia muzika. Atitinka charakterį ir dvasios būseną, matyt :). Nors išties klausau įvairios muzikos, man nepradeda plaukai šiauštis ir nuo pop muzikos, jei tik ji melodinga ir neprimityvi. Taip pat mėgstu klasiką. Tarp mėgstamiausių grupių galiu paminėti INCUBUS, DEPECHE MODE, STONE TEMPLE PILOTS, ALICE IN CHAINS, SOUNGARDEN, AUDIOSLAVE, PERFECT CIRCLE, SMASHING PUMPKINS, RATM, DAMAGEPLAN, AVENGED SEVENFOLD (labai „prikolnas“ roko klasikos ir šiuolaikinio metalo derinys) ir t.t. Visko ir nesuminėsi. Iš senienų labai mėgstu, pvz., DOORS… Dabar jau retai bepaklausau, bet visada sukelia nostalgiją.
Dar kartais mėgstu paklausyti, pvz., tokių grupių, kaip RADIOHEAD. Na, kai apima liūdesys ir kaukt norisi. Paklausai ir supranti, kad esi tokis ne vienas, va, žmonės ištisai rauda :). Visokio kitokio metalo (doom, death, black ir t.t.) prisiklausau svečiuose pas draugę, nušviečia mane. Kai kur nuomonės sutampa, kai ko nesuprantu. Tarkim, man negražu, kai ištisai tik kriokia. Na, negražu ir tiek, dėl skonio nesiginčijama. Tokiais atvejais visuomet sakau, jog labai gražu, tik būtų gerai, kad va tas tai patylėtų :). Neįsižeiskit tie, kam toks atlikimo stilius patinka. Aš tikrai gerbiu kiekvieną nuomonę ir manau, kad kiekvienas turi teisę rinktis. Pastaruoju metu praktikuoju internetines radijo stotis, tai vis ką naujo išgirstu, kas man patinka. Va, ką tik grojo AUDIOVENT. Visai gražu :).
Ar muzikinis skonis sutampa su kitų RUINATION narių skoniu? Ar įsivaizduoji muzikavimą su šia grupe kaip laiptelį kažkur toliau, ketini ilgesniam laikui susieti savo gyvenimą su šia grupe?
Kitų narių skonio kažkaip nelabai žinau, bet, įtariu, kad kartais sutampa :). Na, tarkim, STONE TEMPLE PILOTS yra ir mano, ir Bulkino viena mėgstamiausių grupių. Su Vyteniu kažkaip irgi kartais sutampa, kartais aš ne itin žaviuosi tuo, ką klauso jis, bet man tai yra priimtina ir įdomu. Su kitais, ko gero, panašiai. Bet iš esmės aš – šiek tiek iš kito pasaulio. Kita vertus, esminiai požiūriai į muziką sutampa, taigi, manau, kad iš tos mūsų simbiozės galėtų gautis kažkas įdomaus. Svarbiausia išgirsti kiekvieno nuomonę ir gerbti ją. O tada sumesti į vieną katilą ir išvirti košę makalošę :). Dėl ateities planų – esu sėslus žmogus, taigi, jei pradedu kažką daryt, ilgokai negaliu sustot ir prisirišu prie šalia esančių žmonių. Bet šiaip jau negalvoju apie rytojų, gyvenu šiandien ir man smagu. Kol smagu bus dažniau nei nesmagu, tol ir užsiimsiu tuo.
Kokiai kitai veiklai be muzikos skiri savo laiką? Ar turi kokių grandiozinių ateities planų? Su kuo juos sieji – muzika ar kita veikla?
Žinoma, darbui. Kaip žinia, pas mus norėdamas pragyventi iš muzikos, turi išduoti save ir parsiduoti formatui. Taigi muzika yra laisvalaikio užsiėmimas savo malonumui. Ar tai gerai, ar blogai – sunku pasakyti. Yra savų pliusų ir minusų. Jei kada nors pavyktų gyventi iš muzikos ir kūrybos, gal būtų labai nuostabu, o gal tai pradėtų slėgti. Aš apie tai negalvoju, išaugau iš jaunatvinio maksimalizmo, kai žūtbūt norisi būti žvaigžde. Mėgaujuosi procesu, o rezultatai ateis patys :). Tiksliau, pats procesas jau yra rezultatas. Be to, esu daug kuo besidomintis žmogus, taigi ateityje galbūt užsiimsiu interjero dekoru, gal kursiu drabužių kolekcijas, o gal išmoksiu kirpti plaukus ir būsiu kirpėja… Arba parašysiu knygą, o gal įsteigsiu benamių gyvūnų namus, kuriuose jie gyvens ilgai ir laimingai… O gal užsiimsiu kokia kultūros vadyba ir skatinsiu kitokios muzikos plitimą visuomenėje. Arba įkursiu sunkiosios muzikos atlikėjų profsąjungą :). Minčių daug, idėjų irgi, taip kad judėsim priekin.
Ką gi, to ir linkiu, kad niekada nepristigtų minčių ir entuziazmo! Dėkoju už išsamius ir įdomius atsakymus. Susitiksime būsimuose RUINATION koncertuose.
Komentarai
Jo, sutinku. jei grupej yra boba, tai aiskiai vienas kazkuris ja birbina. O gal ir ne. Velniai zino. As tai i grupe bobu nepriimciau, nebent popsa grot. ;)
rests of beauty tai super albumas, o toliau tai nieko idomaus
Na kiek zmoniu tiek ir nuomoniu.ROB demo man Pauliaus vokalas kaip sykis silpniausia vieta ir tai vienintelis RUINATIOS irasas is senesniu leidiniu kurio negaliu klausyti.O vat Donces laikas jau valdo.
Jep, apie tą patį. Jų demo vokalas tokis “nešvariausias” gal taip išsireikščiau, “veža” m/
Apie Paulių Puidoką kalbi? Su juo Rests of Beauty įrašytas. Super demo :)
Jei jau Donato laikais nesavi buvo, tai vadinasi, iš viso tau Ruination nepatinka. Bo kažkaip iš tamstos išvardintų iš viso daugiau nieko nebuvo, na dar tas pirmas vokalistas, bet anas labai neilgai ten ir net nežinau, ar buvo albumų su juo.
Kiek pamenu po “Roko Naktų” Ruination nebuvau labai sužavėta.
Bet Jono ir Donato laikais kažkaip ne savi jie irgi buvo.
Imu susikurti tokį vaizdą,kad neabejotinai puikus muzikinis išsilavinimas Lietuvoje nedaug ką tereiškia.
už joną blogesniau būt tikrai negalėjo
hm, pažiūrėjau ruination video įrašus iš roko naktų (berods), patalpintus jų maispeise, tai įspūdį (naujos vokalistės atžvilgiu) susidariau tik teigiamą. labai gerai tinka dabartinei jų grojamai muzikai. žinoma, pasigirsta “grybai’, bet kur jų nėr;) thumbs up, kai saka;)
Ruination jau galetu baigt savo muzikine karjera nes jau blogiau nebebus nuo pydaro jono prie bobu……….vis del to shudas………niekas nebegrazins tu laiku su Donces vokalu…..o gaila ir labai……..nesekmes Ruination………….shudas……….
Nu nesaktyk, Rests of Beauty bei gi Xura buvo gėris…Gaila, kad jau seniai nebelikę nieko gero…
sudas buvo ta ruination sudas ir liko nors ta pedryla i boba iskeite o del sunkumo taj niekad jo ir nebuvo
Būtent “melodic”! Ir atitinka tai kas parašyta… o kad LT nekotiruojamas melodikas (kaip ir power’is ir folk’as), tai čia kita kalba…
Crazytei:
http://www.ferrum.lt/f/grupes/63
Ten parašyta “melodic metal”, sorry, truputį susimoviau, norėjau pasakyt, kad dabar tie pasispygavimai aplamai jokiu “metal” nekvepia.
Vismai: jei patiems Ruination rūpi jų band’o perspektyvos, tai ji neturėtų ilgai ten užsilaikyti, nebent bus kitų priežasčių…
only69 > Na bent jau taip kolektyvas deklaruojasi:)
Įdomu kur taip matėte (tokia dklaraciją)? Galima pvz.?
:))
a man tai ji visai nieko dainuoja ir sakyciau balsas stiprus, na taip tai ne senieji ruination, bet naujoves kartais ir iseina i nauda!
cia tik mano nuomone… idomu ar ilgai ji ten isliks?
Na bent jau taip kolektyvas deklaruojasi:)
“nes tai yra ne cirkas, o heavy metal scena”
cha cha. Koks cia heavy metal? :]
Pasitikėjimo savim ir jumoro jausmo čia neužtenka, nes tai yra ne cirkas, o heavy metal scena, bet kuriuo atveju ruination’ų kaip grupės reitingas stipriai pagriuvo.
nu ir aš iš tų, kur kreivai į visą šitą dalyką žiūri. Ale kai man Ruination nebeegzistuoja nuo Abručio pasitraukimo laikų, tai ir nepergyvenu per daug:D
humoro jausmas ir pasitikėtjimas savimi nesvetimas mergiotei. sveikintina:)
Pagal mane čia vyksta debatai ir žmonės reiškia savo nuomonę.Ir ką reiškia ” supratimo dar labai trūksta apie tai pasisakyti”? O iš kur tamstai to supratimo užtenka?
Ką reiškia “Jonas geriau dainavo”, “balselis tragiškas”? Čia apie savo skonį ar vokalo techniką kalbama? Jei apie pastarąją, supratimo dar labai trūksta apie tai pasisakyti. Merga techniškai dabar profesionalesnė už bet kurį grupės muzikantą.
Iš esmės nesvarbu, kas su kuo miega (arba nemiega), svarbu tai, ar yra nuo to naudos kolektyvui ir atliekamai muzikai. Manau, kad reikia dar labai daug treniruotis Rinai prieš sekantį kartą lipant į sceną, nes vaizdelis (ir balselis) tragiškas. O gal geriau būtų grįžti prie šokių muzikos projektų?
“intervas geras, bet jau atsakymai…”
tai ar intervas geras ar sudas?Apsispresk
Sekmes Ruinationams ir Rinai
Jonas tikrai negeriau dainavo. Bent jau man geriausias ruination vokalas buvo Donatas Abrutis. Si penktadieni su Zalvariniu Gusla dainuos, reiks paklausyt :)
as kazkaip neigiamai ziuriu i merginas sunkioj muzikoj… tad nei sis nei tas.. kodel jonas pabego, tas dar dainavo geriau….
“Sutinku, kad dabar RUINATION skamba kitaip, turbūt minkščiau… Bet ar tai būtinai reiškia, kad blogiau?
Ruination atveju į blogą išėjo.”
“Daugiausiai problemų kyla dėl renginių organizavimo ir jų įgarsinimo. Yra tokia
nuomonė, kad metalistus galima garsinti bet kaip, nes vis tiek jie drožia kriokia ir nieko nesuprasi. Kuo didesnė košė, tuo gražiau. Bet kai muzikoje yra melodija (ne tik balse, bet ir kitų instrumentų partijose), po tokios įgarsinimo mėsmalės nieko nebesuprasi.”
Nusišneka
“Kitų narių skonio kažkaip nelabai žinau, bet, įtariu, kad kartais sutampa :). ”
Pyzdec groja vienoi grupei, o net nežino kas patinka bendradarbiams.
intervas geras, bet jau atsakymai……. Kaip sake Dellamorte : Čia nieko asmeniško, jei ką:) Linkiu sėkmės Ruination ir Rinai , tik kitoi grupei…
“Be to, iki koncerto Kaune jau ir su kolektyvu sulipome, atsirado draugiški, ne tik darbiniai santykiai”
Ja ja.. Mano vienas bičiulis pamatęs merginą metalo/roko grupėj iškart klausia – “įdomu, kuris iš grupės ją įsimylėjęs?” ;)
Nesu nei aš, nei mano draugai seksistai, bet visos diskusijos apie moterų buvimą grupėje visuomet baigiasi ta pačia išvada, kurios nesakysiu, nes nenoriu nieko įžeisti :) Jokia teorija to nepagrįsi, bet už save kalba praktika..
Būtų įdomu XESS’ų nuomonę išgirst šia tema:-B
Čia nieko asmeniško, jei ką :) Linkiu sėkmės Ruinationams ir Rinai!