Reportažas iš penktojo Ferrum.lt gimtadienio su ATROCITY ir LEAVES’ EYES

Foto: Jurgita Nagrockytė (smth). Daugiau foto čia >>

Sužinojęs apie Ferrum gimtadienio paminėjimą su ATROCITY ir LEAVES’ EYES, smarkiai apsidžiaugiau ir nekantriai jo laukiau. Nors labai mėgstamų grupių sąrašas lyg ir nežadėjo, paklausyti ir pažiūrėti tikrai buvo į ką. Ne itin optimistiškai nuteikė tik nepalankūs išankstiniai atsiliepimai forume ir mintys apie „Mulen Ružo“ garsą ir galimą vėlavimą.

Gimtadienis prasidėjo nuo THE PERPLEXX. Šių klaipėdiečių kūriniai tikrai buvo ir yra geri. Lietuvos mastu jie neįprastai melodingi, daugiau nei pakankamai originalūs ir šiaip kompoziciškai tvarkingi. Deja, labai daug veiksnių numušė draivą: programuoti būgnai, programuoti sintezatoriai, vokalistas stovėjo įbestas vienoje vietoje, kita kompanijos dalis taip pat energijos rodė ne per daug (tiesa, į pasirodymo galą šiek tiek pagerėjo šis rodiklis), negausus ir nepakankamas bendravimas su publika ir, žinoma, garso suktybės.

Neabejoju, kad THE PERPLEXX įrašų klausyčiau labai mielai. Deja, ant scenos jie atrodė blankiai. Labiausiai gaila dėl to, kad puiki muzika buvo pristatyta toli gražu ne taip puikiai, kaip galėtų, tuo labiau, kad perspektyvų grupė tikrai turi. Taigi muzika – 9/10, vaizdas – 4,5/10, garsas – 5/10. P.S. Tegul jiems tinkamo būgnininko Lietuvoj ir nėra, bet bent jau tikrą klavišininką tikrai galėtų susirasti. Neabejoju, kad sceninis vaizdas žymiai pagerėtų.

ANDAJA. Po nevisai pavykusių THE PERPLEXX iškart pasijunta daug stipresnė energijos dozė, prie kurios prisideda ir visi gyvi instrumentai. Matosi, kad vaikinai tiki tuo, ką daro, ir nebijo savo tikėjimą reikšti. Deja, kiek kartų teko matyti gyvai ANDAJĄ, nebuvo nė vieno atvejo, kad išeitų nors kiek suprasti, ką daro gitaros. Ferrum gimtadienis – ne išimtis. Girdime būgnus, dar šiek tiek vieną bei kitą (moterišką!) vokalą ir viskas, daugiau nereikia. Kadangi ANDAJOS gabalų mintinai nemokėjau, nelabai ir užvežė tokia grynai ritminė muzika.

Pagirti galėčiau už jau minėtą moterišką vokalą – panelė dainuoja gražiai ir tiksliai. Be to, ANDAJA jautėsi ant scenos kiek laisviau nei THE PERPLEXX, o tai pridėjo nemažai energijos ir šiek tiek kompensavo garsinę košę. Muzika – 6/10*, vaizdas – 7,5/10, garsas – 5/10. (*Subjektyvu – ANDAJA man niekad nepatiko). P.S. Man asmeniškai pritrūko pagonybės apraiškų – jei nebūčiau žinojęs, kad ANDAJOS muzika vadinasi pagan metalas, turbūt nebūčiau taip pagalvojęs.

PRETERNATURAL. Prieš eidamas į koncertą, šią komandą buvau nurašęs ir užmiršęs. Latviai netruko įrodyti, kad padariau milžinišką ir neatleistiną klaidą. Nuo scenos į publiką skriejo nuoširdus, puikiai sukurtas ir preciziškai atliktas death metalas su polinkiu į progresyvumą. Kaip ir priklauso šiai muzikos atšakai, visi grupės nariai parodė daugiau ar mažiau įspūdingus instrumentų valdymo įgūdžius, tačiau technikos demonstravimas neužgožė atmosferos ir muzikalumo – to iš PRETERNATURAL galėtų pasimokyti didelė dalis panašaus stiliaus grupių. Sudėtingose ir techniškose kompozicijose netrūko ne tik puikių solo ir įspūdingų būgnų partijų, bet ir energijos, o tarp kūrinių skambėję elektroniniai intarpai suteikė PRETERNATURAL pasirodymui vientisumo ir įtikino, kad muzikantai apgalvojo tikrai viską. Pabaigoje sugrotas DEPECHE MODE dainos “Enjoy the Silence” koveris-perdirbinys taip pat maloniai nustebino. Šią dainą bandė perdirbti daugelis atlikėjų, tačiau, kiek teko tokių bandymų girdėti, PRETERNATURAL tai pavyko geriausiai.

Atskirai verta paminėti ir muzikantų elgesį ant scenos. Didelių eksperimentų pasirodyme nebuvo, tačiau puikus sinchroniškas plaukų panaudojimas pagal paskirtį paliko įspūdį, kėlė pasigėrėjimą ir dar kartą priminė muzikantų profesionalumą – ne bet kas sugeba vienu metu groti tokią muziką ir taip kratytis. Bendravimas su publika buvo saikingas bei kultūringas. Daugiau jo ir nereikėjo – muzika pasakė viską. Šiek tiek pasitaisė netgi garsas ir latviai nepaskendo košėje. PRETERNATURAL buvo pirmoji grupė, rimtai išjudinusi gan vangią ir ne itin gausiai susirinkusią publiką. Muzika – 10/10, vaizdas – 9/10, garsas – 8/10. P.S. Netrukus paaiškės, kad PRETERNATURAL tiek kaip atskiri atlikėjai, tiek kaip grupė yra visa galva aukštesni ne tik už tąkart grojusius lietuvaičius, bet ir už vakaro headlinerius. Vienintelis minusas – per trumpas pasirodymas. Labai tikiuosi ateityje išvysti PRETERNATURAL su dvigubai ilgesne programa.

ATROCITY. Po sudėtingų PRETERNATURAL kompozicijų ATROCITY kūriniai pasirodė esą gryna nuobodybė. Nors kai kurios dainos pasirodė pakankamai įdomios ir energingos, akis badė techninis ATROCITY atsilikimas nuo palyginti negarsios latvių grupės. Jei dėl paprastų gitarų partijų galima nesinervinti ir sakyti, kad tiesiog toks muzikos stilius, tai vokalas gyvai tikrai neskambėjo taip gerai, kaip įrašuose – „Atlantis“ albume mane žavėjusio gilaus, žemo growlo taip ir neišgirdau, o ten, kur pagal įrašus turėjo būti dainavimas, liko tik rėkimas. Galbūt dėl to buvo kaltas košės tipo įgarsinimas, tačiau tokio amžiaus ir patirties grupė jau lyg ir turėjo priprasti prie įvairių galimų nesklandumų. Headlineriai taip pat neapsiėjo be koverio – tai buvo „Tears for Fears“ kūrinys „Shout“, kurio priedainis kartotas iki įgrisimo. Vėl subjuręs garsas neleido deramai įsiklausyti.

Kaip ten bebūtų, ATROCITY aiškiai parodė, kad jų esmė toli gražu ne muzikoje. Vokalistas nuolat visaip „bendravo su publika“ – šūksnių „Come on! Make some *************-noise!“ ir „Kur jūsų rankos?“ turbūt buvo daugiau, nei žodžių dainose. Galbūt plačiajai publikai toks bendravimas ir patiko, tačiau mane keiksmažodžių kiekis ir bendras kalbos netašytumas smarkiai erzino. Reikalą gelbėjo laisvas muzikantų elgesys ant scenos, įstabūs vokalisto plaukai, kurių ilgis kiek didesnis nei metras, ir simboline A raide papuoštas mikrofono stovas (atskiras pliusas už šią naujovę). Publiką Atrocity išjudino pakankamai neblogai, tačiau man didelio įspūdžio nepaliko. Gerai, kad ir grojo ne taip ilgai. Muzika – 7/10, vaizdas – 8,5/10, garsas – 6,5/10.

LEAVES‘ EYES. Nepaslaptis, kad nemaža koncerto lankytojų dalis labiausiai laukė būtent šios grupės, o ypač Liv Kristine (ir ne vien dėl jos dainavimo gabumų :)). LEAVES‘ EYES muzika kaip tik tiko vakaro pabaigai – nemigdė, tačiau nuteikė šiek tiek ramiau. Liv Kristine parodė tikrai puikius įgūdžius ir iškart ištrynė iš mano minčių hipotezę, kad išgarsėjo dėl gražaus veidelio (nors jis turbūt irgi nekenkia). Lengvas it pūkas balselis atpalaidavo ir žavėjo, o melodingos ir sąlyginai lengvos kompozicijos sudarė malonų kontrastą anksčiau grojusioms grupėms.

Viskas būtų gerai buvę, jei į sceną nebūtų pradėjęs landžioti ATROCITY vokalistas. Taip, „metališkumo“ savo anksčiau aprašytu elgesiu, įspūdingais plaukais ir (kad ir ne visada pavykstančiu) growlu jis prideda, tačiau „You mother*******, put your ******* hands in the air!!11!!“, mano galva, visiškai netiko prie LEAVES‘ EYES elegancijos, kultūros ir lengvumo. Dar galima paminėti lengvai juokingus Liv Kristine padėkas publikai po kiekvienos dainos. Kas buvo, tas prisimena, kaip jie skambėjo ;). Deja, teko išeiti šiek tiek anksčiau, nei LEAVES‘ EYES baigė groti, tad negaliu vertinti visiškai tiksliai. Muzika – 9/10, vaizdas be A. Krull – 8/10, vaizdas su A. Krull – 6/10, garsas – 7/10.

Kaip bebūtų gaila, visiškai pasitvirtino visos trys neigiamos prognozės: garsas buvo blogas, vėlavimas lipo iš kultūringų normų, o žmonių kiekis – neadekvatus tokio lygio grupėms. Tačiau nebuvo blogai. Muzikantai stengėsi ir didesnei daliai pavyko, o bent jau man koncertas tikrai patiko. Ta proga linkiu Ferrumui dar daug gimtadienių su geromis grupėmis ir šiek tiek stambesniu pelnu…