Naujienos

RAMYBĖS SKVERAS: „Geriau rečiau, bet skoningai“

2019.04.07 09:06, Parengė Sandra

Atgimusi grupėPo daugiau kaip 30 metų atsikūrusi Kėdainių hard roko grupė RAMYBĖS SKVERAS neseniai išleido debiutinį studijinį albumą  „Grįžulo Ratai“. Balandžio 13 d. albumo pristatymo koncertas bus surengtas Kaune, koncertų centre „Renginių oazė. Balandžio 12 d. albumo dainos skambės ir Kėdainiuose, Grėjaus name.

RAMYBĖS SKVERO vokalistas ir gitaristas Robertas Čerenkovas pasidalijo prisiminimais, kaip grupei ir jos nariams sekėsi prieš trisdešimt metų ir kaip buvo nuspręsta vėl suburti grupės narius įrašui ir gyviems koncertams.

Robertas augo Kėdainiuose gerai žinomoje vietoje – Ramybės skvere. Čia su savo broliu ir kitais kaimynų vaikais ne tik džiaugėsi nerūpestinga vaikyste, bet jau ir rengdavo lauko koncertus aplink gyvenantiems kaimynams. Potraukis muzikiniams ritmams išaugo į didesnį susidomėjimą. Robertas pradėjo lankyti dainavimo pamokas, o mokytojai pastebėję išskirtinį jaunuolio balso potencialą pradėjo ruošti Dainų dainelės konkursui. Kelis kartus tapo laureatu.

Šalia akademinės veiklos grojo roko grupėje

„Mūsų su kiemo draugais veikla tame skvere tęsėsi iki beprotybės. Mes su vyrukais subūrėme sunkiojo roko grupę. Buvau solistas – balsą plėšydavau kaip reikalas, bet siekti akademinio solisto duonos tai man nesutrukdė. Po mokyklos įstojau į Muzikos akademiją – klasikinio dainavimo studijas.

Prisipažinsiu, kad ten mano lankomumas buvo tragiškas. O priežastis tada atrodė tikrai pateisinama – daug koncertavome su savo roko grupe. Atrodė: kam mokytis, jeigu ir taip jau daug koncertuojame. Bet pradėjau jausti, kad dėstytojai nebetoleruoja mano „užklasinės“ veiklos ir į praleistas paskaitas taip atlaidžiai nebežiūri. Švelniai tariant, pirmųjų metų pabaigoje buvau atleistas nuo studijų.“

Keliai pasuko į Latviją

Robertas-Čerenkovas„Ten atsidūriau dėl meilės – dabartinės mano žmonos, su kuria užauginome 3 sūnus,“ – šypsosi Robertas. Žmonos tėvai turėjo butą Rygoje, kuriame šeima ir apsigyveno. „Kai atsikraustėme į Rygą, bandžiau stoti į ten esančią muzikos konservatoriją. Tačiau iš Lietuvos muzikos akademijos atėję atsiliepimai apie mano lankomumą sukliudė. Kadangi niekur nestudijavau, tuoj pat mane pašaukė į karinę tarnybą. Tada su roko grupe Kėdainiuose dar padarėme paskutinį koncertą ir išvykau.

Kai grįžau, gavau darbą Rygos kultūros namuose – dirbau meno vadovu. Tačiau alga buvo labai kukli, reikėjo išlaikyti šeimą, sukau galvą, kaip uždirbti daugiau pinigų šeimai. Pradėjau mokytis barmeno specialybės, dirbau restoranuose Rygoje. Tačiau ir to nepakako.

Galbūt tarnyba dar turėjo ir tokios naudos, kad iš ten parsivežiau daug savo kūrybos dainų. Vis grįždavo prisiminimai apie muzikinę grupę, kokie buvome sėkmingi, populiarūs ir iš to galėjome uždirbti. Tai buvo stimulas vėl iš naujo suburti roko grupę Lietuvoje. Apie atstumo trukdį nebuvo net minties – traukiniai iš Rygos į Kėdainius ir atgal važiuodavo kelis kartus per dieną. Jokių problemų nemačiau, “ – atvirauja Robertas Čerenkovas.

Taigi Robertas iš Rygos kelis kartus per savaitę važiuodavo į Kėdainius repetuoti, koncertuoti, tada atgal pas šeimą ir į darbą. „Vis norėjome gerinti grupės koncertų kokybę, pirkome instrumentus, aparatūrą. Juk tada būtų ir daugiau užsakymų koncertuoti. Tai buvo mūsų mylima veikla, todėl siekėme geriausio rezultato,“ – priežastį aiškina Robertas.

Tačiau to nepakako ir pinigų nuolat trūko, tad teko darbus Rygos restorane ir kultūros namuose perkelti į Kėdainius. Čia kelias savaites dirbdavo be poilsio, o grįžęs į Rygą laiką skirdavo tik šeimai.

Grupė iširo dėl konfliktų

„Buvome ant bangos ir labai daug laiko praleisdavome kartu. Todėl savaime suprantama, kad atsirado trinties ir nesutarimų. Po kelių metų aktyvios veiklos prasidėjo ir nesutarimai grupės viduje. Tiesiog visi gyvenome įtemptu režimu, norėjosi kuo daugiau duoti gero savo artimiems žmonėms, o šalia to buvo ir mylima muzikinė veikla.

Muzikantų sudėtis keitėsi, tačiau galų gale RAMYBĖS SKVERAS vis tiek iširo. Tada visam laikui grįžau į Rygą.“

Gyvena tarp muzikos ir lietuviškos mokyklos

Rygoje Robertas griebėsi statybininko duonos, dirbo sandėlininku, su pardavimais, apdaila. Kol galiausiai visus savo gabumus sustatė į savo vietas: jau aštunti metai dirba, kaip jį vietiniai vadina – rūpintojėliu Rygos lietuvių mokykloje.

„Jeigu kas sulūžta, reikia sukalti, suveržti  – aš sutvarkau, jeigu kokią aparatūrą reikia pajungti, laidus sutvarkyti – aš pasirūpinu. Esu atsakingas už kiekvieną mokyklos kampą, kad jis veiktų sklandžiai.

Šalia rūpintojėlio darbo Robertas vis grodavo ir kurdavo dainas savo mažoje įrašų studijoje Rygoje. Su vaikais buvo įkūręs muzikinę grupę, ją koordinavo. Tačiau Roberto vaikai užaugo ir jau turi savo gyvenimus. Vyriausiasis – Ernestas išsikraustė į Airiją, dirba muzikos ir renginių organizavimo srityje Airijoje.

atgimusi-grupė-Ramybės-skveras-užkulisiuoseJis vieną dieną paskambino tėčiui ir pasakė: „Klausyk, tu visą gyvenimą sukiesi tarp muzikos, kaip ir kiti nariai. Su grupe RAMYBĖS SKVERAS turite sukūrę tiek daug dainų, tačiau taip niekada ir neišleidote jokio albumo. Ar nenorėtumėte vėl visi susiburti, juk nenutraukėte ryšių? Visi tarpusavyje bendraujate: susiskambinate, susitinkate. Į albumą įrašytumėte RAMYBĖS SKVERO muzikinį palikimą ir padarytume kelis jo pristatymo koncertus? Aš jums padėsiu.“

Robertas prisipažįsta, kad sūnaus skambutis buvo lyg žadintuvas. Pasakė sau: „Tikrai, mūsų grupė tiek koncertavusi didžiausiuose stadionuose, visi grupės nariai iki šiol neapleidę muzikos ir vienaip ar kitaip su ja kažką veikia. O grupė tada išsiskirstė, taip ir neįrašiusi nei vienos dainos.“

Geriau rečiau, bet skoningai“

Grupė RAMYBĖS SKVERAS prieš du metus vėl susibūrė beveik iš tų pačių narių, kaip prieš 30 metų: vokalas, gitara – Robertas Čerenkovas, Viačeslavas Čerenkovas – gitara, Domas Bajorūnas – bosinė gitara, Ričardas Švilpa – būgnai, Vytautas Valiauga – vokalas, klavišiniai, Valdas Gervatauskas – gitara, vokalas. Išleido albumą ir surengė pirmąjį albumo pristatymo koncertą Kėdainiuose.

Robertas prisipažįsta, kad dabar grupės aktyvumas ir vertybės pasikeitė: „Nebesiplėšome dėl begalės koncertų ar kiekvieno euro, kaip jį pasidalinti. Mes susitinkame kurti ir skleisti muziką. Kai vėl susibūrėme į grupę, mus pradėjo kviesti daug Lietuvos koncertų organizatorių, klubų. Tačiau pasitarėme ir nusprendėme, kad geriau rečiau koncertuosime, tačiau paruošime specialią, būtent to miesto publikai skirtą programą.“

Kelias Ryga – Kėdainiai – Ryga Robertui tapo vėl dažnai lankomas: 1–2 kartus per mėnesį. „Kartais kažkas turi pasibaigti, kad prasidėtų dar geresni dalykai,“ – samprotauja kėdainietis. „Gyvenimas dabar atėjęs į tokį etapą, dėl kurio nepavargstame. Užsiimame tuo, kuo visada norėjome. O išleistą mūsų albumą perka net ir už Atlanto gyvenantys lietuviai. Tai yra įvertinimas, kad jis visgi turėjo išvysti dienos šviesą. O ką turėsime praeiti, kad toks atsirastų – niekas negalėjo nuspėti.“

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus