Raguotas „Kilkim žaibu“ festivalis pateikė ir netikėtų sprendimų

Kad „Kilkim žaibu“ festivalis yra vienas labiausiai laukiamų metų įvykių kiekvienam Lietuvos ilgo plauko savininkui, nėra abejonių. Štai kodėl – kaip visada! – birželio pabaigoje netikėtai užklupus festivaliui ir išsiuntus savaitės darbus toli už nugaros, buvo patraukta link Varnių, kur karaliavo žaibai (šį kartą perkeltine prasme) ir vėjai (tiesiogine prasme).

Ketvirtadienį teko dėl labai objektyvių priežasčių praleisti, o penktadienį pradėjau žaibuoti irgi tik vėlai vakare, todėl pasidalinsiu, ką mačiau.

PUBLIKA

Tautiečių stovykloje – nieko naujo. Tie patys veidai, su kuriais pasimatai daugumoje metalo koncertų, su kuriais visada malonu susitikti ir pasidalinti naujienomis. Tuo tarpu tarptautinė publika šiemet buvo ypač marga: nuo slovakų iki belgų, nuo jau įprastiniais lankytojais tapusių estų, latvių ir baltarusių iki amerikiečių iš Oregono ar vokiečių. Palyginti su praeitais metais pasirodė, kad publikos kiekis turėtų būti maždaug panašus. Patikslinimų, tikiuosi, sulauksim iš organizatorių štabo.

KITOS PRAMOGOS

Kaip visuomet „Kilkim žaibu“, netrūko vyriškų kovų, testosterono ir kovinių šunų. Bet apie tai jau net ir rašyti neverta, nes visada žinai, kad to rasi. Kur kas įdomesnis pasirodė organizatorių sprendimas pakviesti su metaline scena susijusių rašytojų. DISSIMULATION patrakėlis Stabmeldys, d. ž. K. Dainius Žičkus, pristatė savo kraujo, prakaito ir ašarų kupinus „Stabmeldžio memuarus“, o britų žurnalistas, publicistas ir knygų apie black metalą autorius Dayalas Pattersonas kartu su LOITS tėvu Lembetu pasidalijo savosiomis įžvalgomis, kas gi per žvėris tas black metalas ir jo niūrieji atstovai. Kadangi visi pašnekovai buvo matę ir šilto, ir šalto, turėjo ką papasakoti ir buvo labai įdomu jų pasiklausyti.

MUZIKA

Vis dar gaubiami nepamatuotų gandų, kad nuvykus į „žaibus“ pamatysi tik dūdas, vilko kailius ir nuožmias moteris su drobiniais nuometais, festivalio organizatoriai jau tikrai ne vienerius metus yra tvirtai įrodę, kad šis mitas yra nepagrįstas ir kad pirmiausia yra rūpinamasi kokybiška sunkiąja muzika (na, gerai, nemetalinė dalis manęs nelabai ir domino), o ne kokia etiketė turėtų kabėti ant jos kepurės.

Penktadienį spėjau pamatyti tik keletą grupių. THYRFING sutvojo stiprų folkmetalį, su juodmetalio rėmais. Buvo labai kokybiška – vis tik švedai – ir tikrai įtikino. Vienas black metalo apologetas man šnibždėjo į ausį, kad THYRFING nepasišiukšlino ir pagrojo kažkokių ypatingų dainų iš ankstyvesnės kūrybos. Negaliu ginčytis. Man patiko. Vokalistas Jensas puikiai dirba savo darbą, gerai užveda publiką ir apskritai toks ne stabas. Taškai jam.

NAHASH laukiau. Visuomet įdomi patirtis juos stebėti gyvai, o kur dar nugirstas gandas, kad į grupę sugrįžo Kiaunė, bet grupėje liko D.A.! Neapsirikau. Buvo stiprus ir įkvepiantis pasirodymas. Vokalistas Xe Xe Chax Heyatha Zhaiyrhous, išsilaisvinęs iš gitaros gniaužtų, atsiskleidė visame juodume. Buvo ir fakelų, ir kaukolių, ir kardų, ir dalgių… Svarbiausia, kad visa tai pateikta be šaržo, be pigumos. Nepatiko tiktai vaizdo instaliacijos už NAHASH nugarų. Tarsi iš konteksto ištrauktos, nors prie turinio kokybės prisikabinti vargu ar galėtum. Visgi man NAHASH – nepažinta senovė, kai žvakės buvo ne tik puošmena, bet ir vienintelis, kad ir baugus bei šešėlius kuriantis, šviesos šaltinis…

Danų MYRKUR sutraukė ypač gausų būrį prie scenos. Tiesa, man toks romantiškas pievų deivės bandymas lįsti į nedraugišką black metalo pasaulį nėra labai prie širdies, bet vėliau teko bendrauti su žmonėmis, kurie atkakliai medžiojo galimybę nusifotografuoti su MYRKUR vokaliste Amalie Bruun. Kiekvienam savo, taip sakant. Džiugu buvo ir tai, kad MYRKUR, kai šių instrumentus pradangino oro linijos, iš ypač keblios padėties išgelbėjo JUODVARNIS, paskolinę savo instrumentus.

Šeštadienį muzikai jau buvo skirta gerokai daugiau dėmesio ir vien jau PHRENETIX nunešė visą penktadienį. Aišku, skonio reikalas, bet niekada neslėpiau simpatijų šiai grupei. Vidury dienos pilna laukymė priešais „Pikuolio“ sceną, dulkių stulpai iš po sūkurio! Daugiausiai nauji šmotai rovė stogą, o pora senų hitų („Pousera“ yra frenetiksų „Angel of Death“!) viską sukabino tvirtomis vinimis. Na, ir negalima nepaminėti staigmenos. PHRENETIX vokalistė ir gitaristė Lina, augusi Anykščiuose, niekada neslėpė, kad jai didelę įtaką padarė klasikai DISSIMULATION. Ir – bac! – PHRENETIX jau beria ditirambus nuo scenos vilkų trejetui, visa tai nuspalvinę sugrotu „Šaltyje akmens“ koveriu! Kalbėjau vėliau su sėbrais, kad nedovanotinai ilgai teko laukti, kol lietuviai sukurs DISSIMULATION kūrybos interpretaciją. Sulaukėm!

Vėliau teko nuslinkti prie didžiosios „Perkūno“ scenos, kurioje savo vėliavas išsikabino škotai SAOR. Mano ausims SAOR skambėjo ištemptai ir nuobodžiai, nors iš publikos sugebėjo išsireikalauti biso. O gal tai buvo surežisuota?

Toliau atėjo eilė švedefo tėvui LG Petrovui ir jo šutvei ENTOMBED A.D. O žmogau, tai buvo jėga! Kaip visada, tėvas Petrovas sugeba sutvoti aukščiausios kokybės defą su itin smarkia rokenrolo doze. Ir jei šį kartą neišvydome ant scenos sutemptų gerbėjų, tai smagų parūkymą ar nešvento gėrimo mainus maršrutu scena-publika-scena tikrai matėme. Ir dar laiko patikrinti hitai „Out Of Hand“, „Wolverine Blues“ ir „Left Hand Path“ rovė stogą ir laužė sprandus.

Pasklidus žiniai, kad paskutinę minutę savo pasirodymą atšaukė labai laukti lenkai INFERNAL WAR, teko apsišarvuoti kantrybe ir laukti pagrindinės festivalio vinies I AM MORBID. Nors dvišakiai šnypštė, kad tai koverių grupė, matyti šerifą iš Pragaro Davidą Vincentą norėjo daug žmonių. Ir visi patys esminiai MORBID ANGEL hitai tvokstelėjo nuo scenos. Ar gali būti geriau?

Paskutinius, kuriuos teko matyti festivalyje grojant, buvo ukrainiečiai NOKTURNAL MORTUM. Šiek tiek užuominų apie vykstantį karą su okupantais, šiek tiek naujų dainų iš naujausios disko „Істина“ ir esminis hitas „Україна“ sėkmingai nuplevėsavo į sapnų karalystę.

PABAIGA

Na, ką čia tokio protingo prirašysi? Tiesiog „Kilkim žaibams“ praėjus, iš karto vėl pradedi jų ilgėtis. Čia dėl to nuoširdumo ir geros muzikos, ko apsčiai randi iš pažiūros niūrių žiemgalių ir žemaičių surengtoje fiestoje. Kitiems metams jau patvirtintas išskirtinis DESTRÖYER 666 koncertas. Vadinasi, raguotojo apraiškų tikrai nepritrūksim!