Straipsniai

Pokalbis su SÓLSTAFIR vokalistu Adalbjorn

2013.06.13 00:00, Klubas Pikuolis

Birželio 22 d. festivalyje „Kilkim žaibu XIV“ grosiantys islandai SÓLSTAFIR Baltijos šalyse svečiuosis pirmą kartą. Klubas „Pikuolis“ pakalbino grupės vokalistą Adalbjorn.

Sveikas, Adalbjorn. Kaip gyvuoja SÓLSTAFIR?

Pokalbis su SÓLSTAFIR vokalistu AdalbjornGana gerai. Ką tik baigėm koncertinį turą per Islandiją – tai šis tas, ko mes nedarome kasmet. Mūsų būgnininkas išvyko poros savaičių atostogoms į JAV, tad jam grįžus tęsim pasiruošimą vasaros festivalių sezonui. Numatyti 8 pasirodymai.

Gal jau yra kokių įdomesnių naujienų apie būsimą albumą ir ateities planus?

Gegužę pradėjome rašyti keletą dainų ir šiuo metu turime šešis „skeletus“, taigi dar liko nuveikti daugybę darbų, kol jie įgaus albumo pavidalą. Turime nemažai idėjų koncertiniams turams, tačiau su daugeliu jų tiesiog nieko neišeis – nėra jokios prasmės leistis į kelią trims savaitėms vien tam, kad paskui bankrutuotume. Manau mums liko vos vienas normalus turas, kuriuo užbaigsime paskutiniojo albumo pristatymą, tad greitu metu imsimės naujos programos. Tikimės, jog naujus kūrinius pradėsime groti kitų metų viduryje…

Kaip vertini dabartinę SÓLSTAFIR būseną? Ar esate ten, kur ir norite būti?

Mes tai matome tik iš vidaus. Manau, daugelis kitų turi susidarę visiškai kitokį požiūrį į mus. Žinoma, tu pasieki kažkokių tikslų subūręs grupę, įrašų kompaniją, surengęs festivalį, išleidęs vinilinę plokštelę ar išvykęs į koncertinį turą, bet visuomet norisi eiti toliau. Tas noras padeda judėti pirmyn. Pavyzdžiui, mes vis dar nesame turavę JAV, Pietų Amerikoje, Japonijoje ar Australijoje. Mes per daug neplanuojame, tiesiog kuriame dainas ir žiūrime, kur mus tai nuves. Tai gera ar bloga ideologija – nežinau, tačiau mes bent jau rašome muziką, kuria didžiuojamės ir tuo mėgaujamės. Be abejo, norisi būti pagrindine grupe dideliuose festivaliuose ir groti šauniose vietose. Dabar mes grojame tokiose vietose, kurios prieš keletą metų atrodė ganėtinai tolimos, tačiau nesinori, kad vieną dieną viskas ten ir pasibaigtų. Visuomet norisi dar vieno koncerto – profesionalesnio ir su daugiau žmonių.

Pažvelgus į praeitį, tikriausiai galima sakyti, jog buvot šiek tiek izoliuoti ir neišvengiamai turėjot sunkumų grupės gyvavimo pradžioje – instrumentų įsigijimas, koncertai užsienyje ir t. t. Ar yra ką palyginti su dabartine situacija? Gal išlikę kokių įdomių atsiminimų?

Pokalbis su SÓLSTAFIR vokalistu AdalbjornNa, mes niekuomet neketinome būti gyvai grojančia grupe, tačiau pirmąjį pasirodymą Islandijoje surengėme 1998-siais, praėjus trejiems metams po to, kai susikūrėme. Prireikė dar septynerių metų, kol gavome galimybę sugroti užsienyje. Planų leistis į koncertinį turą per Europą turėjome dar 2000-siais, tačiau tuomet mūsų įrašų leidykla bankrutavo ir visi planai paskendo kartu su ja. Po to, kai pradėjome groti Senajame žemyne ir startavome 2005 metais Kopenhagoje, tai pagaliau ėmė stabiliai augti, atsirado ilgi koncertiniai turai, pasirodymai daugelyje didžiausių festivalių. Žinoma, tuomet turėjome savus pakilimus ir kritimus, kuriuos įtakojo oro skrydžių bendrovės, valdžia, instrumentai, psichinė sveikata ir pan., tačiau tai normalu, kuomet kalbame apie grupę…

Kaip manai, kas jums padėjo būti išgirstiems už Islandijos ribų? Koks buvo jūsų kelias iki didžiųjų Europos festivalių, sutarties su „Season of Mist“?

Kaip ir sakiau, mūsų pirmasis koncertas už Islandijos ribų buvo „Loppen“ klube Kopenhagoje 2005 metais. Iš esmės prie to labiausiai prisidėjo vietinis mūsų draugas, pažinojęs klubo savininką. Keletą mėnesių prieš tai įrašėme reklaminį diską, kurį išgirdo kompanijos „Spinefarm“ narys Sami. Jis susisiekė su mumis ir iš Helsinkio atskrido pasižiūrėti ką sugebame. Tai buvo geras pasirodymas, o jo pabaigoje Gummi sudaužė būgnus. Samiui mes labai patikome ir iškart gavome pasiūlymą prisijungti prie „Spinefarm“ kompanijos. Su ja mes išleidome du albumus ir manau, jog po to, kai 2008 metais sugrojome „Festung Open Air‘e“ Vokietijoje, mūsų lankomi festivaliai ėmė nuolat augti. 2009 metais „Party San“ festivalyje susipažinome su Gunnaru iš SEASON OF MIST. Po visos tos daugybės pasirodymų ir turų, staiga aplink mus ėmė sukiotis bičai iš įvairiausių įrašų kompanijų, tad pasižiūrėję kas dosniausiai vaišina prie baro, laimėtoju išrinkome „Season of Mist“.

Gal gali papasakoti, kokia meninė SÓLSTAFIR koncepcija? Kokias mintis ir jausmus išreiškiate per savo muziką?

Nėra nieko, ką aš išties galėčiau apie tai papasakoti. Mes tiesiog kuriame dainas sau ir darome tai aukštame lygyje dėl savęs pačių. Dainų tekstai dažniausiai sukuriami ir įterpiami į vokalines linijas, likus kokioms dešimčiai minučių iki įrašo. Tai magiškas triukas, kurio metu galva užtvindoma idėjomis ir mintimis, o paspaudus „atidaryti“ stengiamasi kuo daugiau jų perkelti ant popieriaus…

Kiek jums svarbi žinutė muzikoje, žodžiai tarp eilučių? Kokią reikšmę turi dainavimas anglų ir islandų kalbomis?

Mes nenorime turėti paprastus angliškus tekstus, kaip tai buvo anksčiau, bet ką gali žinoti, kaip bus ateityje… Dainavime savo gimtąja kalba ir žodžiuose, kuriuos parašai iš širdies, tiesiog yra kažkas tokio, ką sunku apibūdinti. Aš niekuomet negalėčiau būti grupėje, kuri anglų kalba dainuoja apie jodinėjančius elnius ar liepsnas spjaudančius drakonus. Šito nedaryčiu ir islandų kalba. Kuomet mes grojame Europos žemyne, žmonės dainuoja kartu su mumis net kai atliekame dainas su islandiškais tekstais. Su aistra pateikti savo muziką – štai kas mums svarbiausia. Visi tie priedainiai x4 „drakonas skrenda aukštai danguje“… Atleiskite, ne ta grupė.

Pokalbis su SÓLSTAFIR vokalistu AdalbjornKoks jūsų požiūris į albumų išleidimą? Ar turi įtakos tokie dalykai, kaip fanų pageidavimai, pripažinimas, pinigai, perspektyvos ar savęs realizacija?

Mums tai nerūpi. Aš manau, jog tai neabejotinai turėtų įtakos tuomet, jeigu tavo paskutinis albumas buvo „Black Album“ ar „Back in Black“, kurio buvo parduota 20 milijonų kopijų. Realiai negalime pasiekti tokių pardavimų, bet vėlgi, šie du diskai toli gražu nėra geriausi grupių albumai kūrybinių požiūriu.

Pamenu, ką mąsčiau po to, kai 1995 metais mes įrašėme pirmąjį demo – buvau įsitikinęs, kad niekuomet nesugebėsiu parašyti geresnių kūrinių. Tiesiog taip buvo. Ir ši mintis sugrįžta galvon kiekvieną kartą, kai mes baiginėjame įrašyti albumą. Dabar turime idėjų šešioms dainoms ir aš jau pradedu įsivaizduoti, kaip tas dainas užbaigsime, kaip jos atrodys ir kokios bus geresnės, lyginant su ankstesniu albumu.

Be abejo, skaityti gerus žodžius apie savo darbą yra tikrai malonu. Aš netgi be galo mėgstu skaityti blogas recenzijas, jeigu kritikas pasako kažką, kas turi prasmės. Bet, žinoma, mes niekuomet neturėjome blogos recenzijos, tad iš kur man žinoti.

SÓLSTAFIR yra mano mėgstamiausia grupė, tad net jeigu tai būtų kita grupė, aš vis tiek kurčiau tokią muziką. Kalbant apie dainų kūrimą, mes turime labai aukštus reikalavimus. Mes dirbame tol, kol manome, jog tai kruvinai nuostabu. Po to padirbėjame dar šiek tiek. Kai kada kiti pasidalina mūsų stiliumi, tai puiku.

Pasirodymas „Kilkim Žaibu“ festivalyje bus pirmoji SÓLSTAFIR pažintis su mūsų šalimi, publika. Ar buvote ką nors girdėję apie šį ilgametį festivalį?

Pokalbis su SÓLSTAFIR vokalistu AdalbjornNegaliu pasakyti, jog anksčiau buvau girdėjęs apie „Kilkim Žaibu“. Apie Lietuvą neturiu daug žinių, tačiau puikiai žinau, jog mūsų užsienio reikalų ministras John Baldvin Hannibalsson nuvyko pas jus ir pirmasis iš visų Europos šalių pripažino Lietuvos nepriklausomybę! Žinoma, mes nekantraujame pas jus atvykti. Beje, dar tais laikais, kuomet buvo dalinamasi juostomis, kontaktavau su keletu lietuvių.

Šiemet festivalis bus apjungtas su vasaros saulėgrįžos švente. Kaip ji švenčiama jūsų šalyje? Ar yra išlikusių įdomių ir autentiškų papročių?

Na, Asatru sąjunga turi vasaros saulėgrįžos ritualą. Anksčiau vykdavo senosios muzikos ansamblio koncertai ar kažkas panašaus į mini festivalį, tačiau dabar esame užstrigę su žiemos saulėgrįža, kuri švenčiama kasmet nuo 2000-ųjų.

Kaip manai, kiek svarbūs grupei yra gyvi pasirodymai? Kuris SÓLSTAFIR portretas tikslesnis – koncerte ar įrašuose?

Be jokios abejonės, tai visiškai skirtingi dalykai. Aš dievinu albumo įrašinėjimą, visą jo kūrybos procesą, tačiau tai gali būti žiauriai nuobodu, nesibaigiančios valandos, tarpusavio konfliktai, laikas – pinigai. Gyvenime nėra nieko šaunesnio už puikų koncertą, nuostabią publiką, gerą garsą iš monitorių, iki komos neprisigėrusį boso gitaristą. Manau koncerte mes labiau esame savimi. Sukorę daugybę kilometrų turuodami, šiandien esame kur kas labiau savimi ant scenos pasitikinti grupė, negu prieš 2-3 metus.

Kokiai auditorijai skiriate savo muziką?

Geros muzikos mylėtojams. Jokiu būdu ne idiotams, kurie google puslapyje žiūri, kokią muziką tu groji ir skaito keturis žodžius, kuriais grupę apibūdino koks nors muzikos žurnalistu besidedantis neišmanėlis!

Ko gali iš jūsų tikėtis „Kilkim Žaibu“ publika?

Mes būsime užsidegę. Būsime geros formos po apšilimo kitame festivalyje Suomijoje. Pirmą kartą Lietuvoje – manau, bus spaudimas padaryti tokį įspūdį, kad norėtumėte mūsų sugrįžimo ateityje. Daugiausiai grosime kūrinius iš „Svartir Sandar“, tačiau senesnės medžiagos taip pat bus. Nekantriai laukiame!

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus