Pokalbis su jauna roko grupe iš Zarasų MEMORIAL FACES

Zarasuose tradiciškai vykstančios „Roko naktys“ neapsieina be paliktų pėdsakų. Šiame ežerų apsuptame Aukštaitijos miestelyje vis aktyviau kunkuliuoja alternatyvios muzikos gyvenimas, randasi naujos „roko dvasios“ įkvėptos grupės, kurių viena, MEMORIAL FACES, ne tik plečia savo koncertų ir gerbėjų ratą, tačiau ir skina laurus konkursuose: rugsėjo pradžioje jaunieji rokeriai laimėjo Utenos „Rebel Rock“ pirmąją vietą. Smulkiau apie kelią į plačiąsias erdves „Sharkeen“ tinklaraščiui pasakoja MEMORIAL FACES vokalistas Edgaras Davidovičius.

Kada ir kaip supratote, kad muzikavimas negali apsiriboti vien pogrindžio sienomis?

Groti mes pradėjome, iš karto užsibrėžę tam tikrus tikslus, taigi labai daug svarstyti nereikėjo. Vis tiek kažkada pogrindis nusibos ir norėsis kažko naujo, neišbandyto. Atsiradus progoms kažkur pasirodyti, stengėmės jas visada išnaudoti.

Koks buvo jūsų kelias į klausytojų širdis ir renginių organizatorių akiratį?

Iš pradžių grojome visiems gerai žinomus koverius. Vėliau parašėme keletą savo kūrybos dainų ir sudalyvavome kaliuose koncertuose. Kažkam patiko mūsų kūryba, o kažkam – ne. Po truputį atsirasdavo vis daugiau gerbėjų. Nusprendėm sudalyvauti ir kelete konkursų bei festivalių (pvz., šią vasarą grojome „Roko naktų“ mažojoje scenoje). Po jų dažniausiai ir užsimezga nauji kontaktai, gaunami pasiūlymai sudalyvauti kituose renginiuose ir, žinoma, plečiasi klausytojų ratas.

Koncertas „Trakai Rock“ įtraukė savanoriškai besikreipusias grupes. Tai reiškia, kad norint būti pastebėtais, būtina patiems visur „lįsti“?

Iš esmės, manau, kad taip. Kas kitas tave pareklamuos, jei ne pats? Žinoma, išgarsėjus viskas bus kitaip, bet tokioms grupėms kaip mes, reikia pačioms „lįsti“ į renginius, bent kol kas.

Jūsų muzika yra tai, kas patinka jums, ar tai, kas reikalinga Lietuvai? O gal viskas viename?

Mūsų muzika yra tai, kas visų pirma patinka mums. Būtų smagu, jei ji būtų reikalinga ir Lietuvai arba bent po truputį taptų vis reikalingesnė.

Dainuodamas kartais mėgsti parėkauti. Tai „screaminimas“ ar „growlinimas“?

Aš nežinau, kaip tai pavadinti, nes kiekvieną kartą man tai padaryti išeina vis kitaip. Dar nesu gerai įvaldęs šios technikos, bet ateityje bandysiu daryti „screamą“.

Tokios išraiškos vokalas – dainų „paskaninimas“ ar tau patinkantis atlikimas? Gal „gyvuose“ koncertuose tai darai dažniau?

Tai ir dainų paskaninimas ir man patinkantis atlikimas, ir papildomų emocijų išreiškimas. Man patinka tai daryti ir klausytis, kaip kiti tai daro. „Gyvuose“ koncertuose dažniau parėkauju, kartais net ne į temą, bet vis tiek smagu.

Ar būtinas grupei studijinis albumas? Turite minčių apie jo leidybą?

Apie albumą dar nemąstėme. Manau, dar reikia šiek tiek iki jo subręsti, galutinai atrasti save, savo stilių.

Esate atlikę „System Of A Down“ koverį. Ar ši grupė darė jums didelę įtaką? Kokie kiti atlikėjai yra jūsų favoritų tarpe?

Šios grupės koverį mes atlikome atsitiktinai, nuo jo prasidėjo mūsų muzikos „perversmas“. Manau koveris turėjo kažkiek įtakos, nes jį grojant, reikėjo derintis gitaras žemesne tonacija. Ta tonacija prigijo, pradėjom kurti rimtesnes, „sunkesnes“ dainas. Man, asmeniškai, patinka tokios grupės, kaip BULLET FOR MY VALENTINE, BRING ME THE HORIZON, AMATORY, STIGMATA, EKTOMORF, SUICIDE SILENCE ir daugelis kitų.