„Perineum Noise Fest“ – reportažas iš triukšmo fiestos

Skelbimas

live @ gyvas d.i.y.
2007-04-14 šeštadienis
PERINEUM NOISE FEST
1900 durys/maistas | 2000 muzika

+ projekcijos
plakatas
vno, Gyvas DIY, Kauno 1A

Tu turi galimybę nueit į metalistų festivalį, bet taip pat – ir į ne tokios populiarios muzikos festivalį. Gal tai sutapimas mano „ataskaitose“, bet jį vėl rengia D.I.Y. / HC (pasidaryk pats / hardkoro) stovykla.

Klubas „Gyvas DIY“ yra ankštas, bet tokią progą praleisti būtų liūdna – dar niekad nemačiau, kad gryną „triukšmo“ muziką (noise) palaikytų D.I.Y. žmonės.

Šiaip pagal žodį „Perineum“ nesunku suprasti, kad be iškrypėlių neapsieita. Kas jie galėtų būti? Ogi jaučiu jis vienas – tas pats Arma, kadaise PKiKT tarpe plyšavęs Vilniuje, po to – Jonavos DISFORIJOJE dėstęs pagan-porno paskaitas, paskui, pasak gandų, išvis pasinėręs į shit-noisus ir inkūręs savo noise įrašų platinimo tašką (record label). Taigi įtarimas krenta ant žmogaus, mokančio ir nesustojančio tyčiotis iš normų.

Bet negi Donis gros noise? Nu, nu. Jis juk pačią harmoningiausią, tyriausią, teigiamiausią muziką iš lietuviško undergroundo kuria. Kita vertus, girdėjau apie jo ir Armos bendradarbiavimą. Be to, Donis sakė noisu net taškysis, reiškia, išgirst būtina.

Pirmas triukšmas

Pirmas grojo geras invalidas. Kalbėjo Albino balsu. Labai retai. Ir labai juokingai. Apsipynęs bintu galvą. Grojo klarnetu ar panašiu instrumentu. Intarpuose tarp vidutiniškai noisinių gabalų. Beje, labai nuoširdžiai man skambėjo ir ramios vietos, ir intensyvios. Na, tai tarsi visiška alternatyva (muzikoje), plius noisas.

Prašiepė mane daina su vokaline partija: „Paimk mane maaaama už rankos. Ir veskis, …“, „… Kur Dievas žiūri pro skylę“. Ir, aišku, pralinksmino du batai, dedami ant „klepų“ ir kruopščiai spaudžiami prie klavišų, kad turėtų nors kokią išliekamąją muzikinę vertę :). „Klepai“ skambėjo labai tarybiškai, o tai mane, aišku, keistai žavėjo. Na, viskas ten atrodė kaip ekspromtas: ir mikrofono su stovu tai pastovus prisitraukimas, tai nustūmimas. Ir man, beje, labai patikę pučiamojo partijos. Ir netgi teatrališkas autoironiškas žiūrovų kalbinimas. :D

Ką tik dangaus.net forume perskaičiau, kad tai – ECHIDNA AUKŠTYN.

Donis

Donis. Buvo. Gerai. Periodiškai keisdavosi „grojamas“ motyvas. Man nenusibodo. Kolegai, mėgstančiam industrial sceną, buvo pabodę. D.n.s. atliko pasirodymą kaip visada, būdamas ramiausios ir gal kiek melancholiškos veido išraiškos. Man tai skambėjo kaip gana nesudėtingas, piktokas ir intensyvus noisas. Nežinau, ar industrialinis. Ne, turbūt. Užtat dinamiškas. Motyvas keitėsi kas 3-4-5 minutes. Bet be didelių ar staigių šuolių. Tolydžių perėjimų priešakinis karas. Ir svarbiausia ėjo ne tyliai :D. Jei neklystu, buvo ir ritmikos – ne paskutinis procentas. Gal net visi 50. Pradedi po truputį ir pabaigi taip pat. Bet per vidurį kas dedas!.. O aš tik sėdėjau ant žiūrovų pakylėlės slenksčio, valgiau obuolį ir žavėjausi.

Žmoniukai

Beje, čia irgi keista publika susirinko. Nesuprasi iš kur, bet smagiausia, kad nevaidina šeimininkų ir šiaip visi tiesiog labai taktiškai drovūs. Gal todėl pamaniau, kad aplodismentų jie norėjo daugiau išreikšt, nei gavosi. Ne tik Doniui daugiau, o ir visiems. Viskas šaunu ir jauku, kaip namie.

Trečias triukšmas

Jis be dekoracijų. Neblogas bytas ir neblogas nepiktas „noisikavimas“ ant to viršaus. O gal netgi „technavimas“. Šokti irgi vis dar būtų pavykę, bet tai jau muzika labiau relaksacijai. Pertraukų tarp gabalų neatsimenu. Tiesiog tai jau buvo dailusis čiuožinėjimas, o nebe lenktynės. Šitas aktas turbūt vadinosi NULIS.

Ketvirtas triukšmas

Na, o pabaigaiiiiiiiiiiiiii – du bepročiai. Kadangi kažkurios grupės nebuvo, dabar nežinau, ar tai – BRŪZGYNAI iš Vln, ar SOLUTION iš Kns. Tai va. Buvo ten “movement”, buvo ir “stuff”.

Kiek keistas atrodė visą vakarą publikoj plaukiojęs tamsiaplaukis vyriokas. Kažkoks intravertas, tartum. Ant scenos jis virto lojančiu juoduoju šuniu. Vėliau sužinojau, kad jis ukrainietis Glebas, kad gyvena Kaune, kad, regis, yra neblogas esperanto kalbos specas. Na, bet jis tąvakar amsėjo kojas glaustydamas scenoje kaip užkurtas. Turbūt klykiančio japoniško ARMAgedono.

Armantas blemba. Rėkė išsijuosęs. Išsivystęs. Akis išsprogdinęs. Išsivemdamas. Išsimosikuodamas. Turint omeny jo sudėjimą ir jau nebeatsimenu kokią aprangą, jis man atrodė kaip išprotėjęs samurajus. Triukšmo pliūpsnis, šūksnis ir iškart mostas alkūne (rankos, laikančios mikrofoną ar jo laidą). Dar pliūpsnis, ir dar mostas. Ir šuolis savo korpusu į priekį. Japoniškai. Be atsipalaidavimo. Vėėėėėėė. :D

Nežinau, kelios buvo tokios dainelės, bet jos buvo tokios. Nežmoniškos. Viesulingos. Išprotėjimas blogąja šio žodžio prasme. Lengvas, bet blogas.

Kaip baigėsi

Buvo kiek keista, labai jauku, labai skirtinga publika. Ir grojant d.n.s., ir ECHIDNAI buvo daug progų pasišokinėt, tačiau vėl pasikuklinau. Neapsipratęs. Netgi per paskutinius neišsijudinau. Bet užtat kaip gerai jaučiaus. Vyyyyyyyyyy.

Tegyvuoja ironija ir faldėjizmas moderniajam pasauly. Visiškas undergroundas.

Pokoncertinio vakarėlio nelaukėm ir namo mes anksti patraukėm. Puikus būdas atitrūkti nuo pasaulio savaitgalį. Ir prisipirkti krūvą noiso CDRų. :)