Penkerių ANDAJA – sena nauja arba „stiliovos“ linksmybės

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

Besiruošiant tarptautinei fiestai, jau šiandien, liko neapžvelgtas savaitės senumo įvykis, tegul vien tautinis, užtat mielas širdžiai. Kadangi penkmetis yra pusė „dalyko rimto“, pagarba ANDAJAI, rengiančiai koncertinį gimtadienio turą. Pradėję nuo gimtojo miesto, solinezantai ir jų svečiai užkūrė čia smagią pirtį, taip „stiliovai“, klube „New Style“. Kaip vanojomės?

Žinia, patalpa nedidelė, taigi gan gausiai susirinkusiems gimtadienio puoton tenka migruoti maršrutu durys – a la kabakas – salė. Ir kaip tenka patirti, pastarojoje garsas nėra pats geriausias. Taigi dalį kiekvieno pasirodymo praleidžiu toje tarpinėje erdvėje, kurioje ir alų gurkšnoti saugiau, nei malantis kur nors prie scenos. Pirmieji puotos „šaukliai“ – DERELICTION. Prieš šį šou man tebuvęs girdėtas pavadinimas dabar pavirto į visai neblogą juodmetalį grojančios jaunos vilniečių grupės vardą. Vaikinai sugrojo gan įdomiai, ir aršiai, ir kažkiek melodingai, nors didesnės patirties nebuvimas jaučiasi. Bet įspūdis jau dabar gana geras. Belieka palinkėti toliau skintis kelią į dažnesnius pasirodymus koncertuose.

Toliau – „inkvizitorių“ metas. Tie kupini žiaurumų ir tamsūs laikai liko toli istorijos užkaboriuose, o štai INQUISITOR grupė skaičiuoja šeštuosius metus. Tačiau per tą laiką spėjusi išgarsėti ir jau dalinusis sceną su užsienio grupėmis. Nors žymusis mūsų barzdočius sakėsi „naujo stiliaus“ kabake negirdintis klavišų, kaip gi Lordas be jų? Tiek žymusis „purpurinis“, tiek ir šis, „juodasis“… O scenoje, čia pat, matyti šią sympho blekerių komandą labai smagu. Šį kartą taip pat. Lauksim naujų „inkvizicijos laužų“!

Juodasis metalas kaip reikalas įsibėgėja, ir scenon sušoka pastaruoju metu vis dažniau renginiuose besirodantys ARGHARUS. Tai viena mūsų grupių, tiesiog akyse kiekvieną kartą daranti pažangą. Kartu su splito „kaimynais“ LUCTUS vaikinai žurnalo „Urbanation“ (deja, RIP vos po metų gyvavimo) išrinkti „2007 metų metalistais“, o tai irgi gerai. Asmeniškai mėgstu ir gerbiu ARGHARUS, taigi ilgam apsistoju salėje. Ir ne vien dėl to, kad minėtas kabakėlis jau virsta ir rūkykla, o aš anaiptol nejaučiu nostalgijos laikams, kada nuo dūmų ašarodavo akys, „protestuodavo“ savi plaučiai ir ilgo vėdinimo reikalaudavo visa koncertinė apranga. Vaikinai groja užtikrintai, tobulėja techniškai, atrodo pakankamai stipriai. Matyt, ne iš piršto laužta nuostata, jog grupė jiems yra ir gyvenimo būdas. Taigi puikus to vakaro „mediumas“.

Keičiasi kas nors koncertų programoje ar ne, visada malonu girdėti MANDRAGORA. Na, nesakysiu, kad grupėje laikas nuo laiko braška kuri nors sudėties grandis arba dažnai tenka „gelbėti“ renginius, nors šiuokart nutinka būtent taip. Tiesiog tikrai pagirtina, kad vaikinai randa laiko ir ruoštis „Wacken Metal Battle“ batalijoms, ir dar šen bei ten sugroti. Taigi čia aš jau garantuotai pirmose gretose, dėl viso pikto tik toliau nuo garso kolonėlių. Vėliau paaiškėja, kad sprendimas teisingas, mat porą kartų garso perkrovos būtų driokstelėjusios tiesiai į ausų būgnelius… MANDRAGOROS muzika mano ausims visada tarsi prilygsta tos gydomosios šaknies poveikiui – ir melodinga, ir brutalu, ir daug kartų girdėta, ir vėl kaip nauja. „Stiliova“, ar ne? Ko gero, tuo grupė ir publiką patraukia, ir šėlsmą pakursto, ir visada ovacijų sulaukia. Smagi, nuotaikinga torto „žvakių užpūtimo“ preliudija.

Nors tos žvakės kol kas dar penkios, o linkime mes sulaukti ir penkiasdešimties, ceremonija laukta ir pagaliau sulaukta. O „pučiama“ čia pagoniška ugnis, žvanga baltiškų kovų ginklai, verčiasi tautinės istorijos puslapiai, keliasi garbingoji deivė… Ši vizija išsisklaido, o tikrovėje atnaujintu skambesiu po nemažos pertraukos skamba nauja sena ANDAJA, grupė, kuri taip pat garbingai kaip toji, kurios vardu vadinasi, skleidžia savitą, gilią, prasmingą muziką. Sugrįžimas su trenksmu, kaip ten sakoma. Bet štai vėlyvas metas, ir nuovargis daro savo. Kad ir kaip save keiksnočiau, ANDAJOS pasirodymo pabaigos nesulaukiu. Žinau, kad buvo labai gerai, bent jau iš to, ką teko girdėti. Taigi, deivės sūnūs, linkime nenurimti ir toliau mus džiuginti įdomia, uždegančia kūryba. Linkėjimai Panevėžiui, Varėnai, Klaipėdai ir Utenai!