„Pekla-9“ – ne šventieji puodus lipdo, ne šventieji smalą verda...

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

Besibaigiant devintiesiems naujo tūkstantmečio metams, geros žinios apie būsimus sunkesnės ar lengvesnės muzikos renginius ir jų personažus pasipylė kaip iš gausybės rago. Čia, žiūrėk, Vilniuje po ilgokos pertraukos nugriaudės ekscentriškieji RAMMSTEIN ir po kiek trumpesnės – patrakėlis Udo. Ten, girdi, pagaliau ir į Lietuvą atvarys METALLICA, net dvidieniam šou. Metų pradžia bus nužymėta trimis šešetais, ir Birutė, be abejo, viską žino apie šį įvykį. O balandį galbūt trečias kartas nesumeluos ir įvyks „juodosios laidotuvės“. O kur vis dar nesukomplektuota lenkiška „Metalmania“, ją šiemet labai rimtai grasinanti perspjauti birželio 16-osios kronika, jau dabar patraukliai atrodantys tradiciniai festai Vokietijoje, Čekijoje… Ir tokioje štai informacijos lavinoje 2009-ieji palydimi besisukant jei ne „Velnių malūno“, tai „Mulen Ružo“ ratui, kur praūžė smagus „Peklos“ viesulas. Štai ir įsisukime į jį…

Ryžtingai nutraukiama vėluojančių renginių tradicija, veiksmas prasideda 19 val. Štai dėl to „nežinomieji“ ALCORDEWAR vėluojantiems, kurių tarpe pati atsiduriu, ir lieka beveik nežinomi, jei neskaitysime pagarsėjusių pačių šios šutvės narių. Na, spėju pamatyti paskutinį gabalą, kur chebrytė ima maltis publikos tarpe, o vėliau, jau renginio viduryje, manoji galva tampa „pavaišinta“ vieno iš jų alumi. „Kerštas“ už tai, kad neteko headbanginti per jų pasirodymą?

Per pertraukėlę tenka sutikti nemažai tų, kurie panoro būriu keliauti į peklą, o ne pavieniui į dangų. Taigi biesas „atnešė“ tokių nutrūktgalvių iš visos Lietuvėlės. Gurkšnojant alutį, alų, ne alų, atsinaujina veiksmas scenoje, kur pasirodo LUCIFER. Na labai tinka šis pavadinimas peklos akivaizdoje. Kadaise legendinės „Anties“ frontmenui teko „blaškytis“ tarp Vilniaus ir Kauno miestų. Čia tas „blaškymasis“ apima miestus atstumu per pusę krašto, bet kai artimi interesai, taip sakant… O aš jau kelintą kartą mažosios salės kampe atrandu patogią vietelę, kur galima nesivelti į aktyviausių bujotojų gretas ir tuo pačiu viską puikiai matyti. Taigi įsitaisau čia ir ne tik mėgaujuosi sielai artima muzika, bet ir galiu skaityti scenoje išsklaidytus setlisto lapus, taigi žinau programą. Kaip ten su tais „nenormaliais“ gabalais apie katinus, babytes ir kitką? Iš tikrųjų daugelis gerai žinome jų pavadinimus ir skambesį. Ir smagiai leidžiame laiką. Tik štai pačiame šou įkarštyje žymusis Gargždų „karys“ prisimena savo laikus Liuciferių gretose, ropščiasi ant pakylos ir… kartoja anuometinių batalijų rezultatą. Šį kartą grindys dar palaistomos alumi, dislokacijos vietą kuriam laikui keičia monitorius, o „pakirstas“ kovotojas kaipmat pašalinamas iš „mūšio lauko“. Na ir gaji ta kautynių dvasia… O gal alus per pigus?

Pratęsiant diskusijas apie būtus ir būsimus įvykius prie netuščių stalų, ateina laikas ir šiauliečiams STRANGER AEONS. Kiek grupės muzika progresyvi ir apskritai kokiam stiliui priklauso, nuomonės gali skirtis, tačiau tenesupyksta „bestija“, dabar muzika įdomesnė ir įvairesnė. Šešetas stengiasi sudominti mėgstančius skambesio įvairovę ir, atrodo, tai pavyksta. Taigi salė beveik netuštėja, komanda palaikoma pakankamai aktyviai. Manosios ausys taipogi patenkintos, tik jos sufleruoja patarimą vokalistei: lavinti vokalą patariant žinovams, antraip jį nesunku pertempti ir galiausiai susigadinti.

Progresyvaus skambesio estafetę netrukus perima uostamiesčio atstovai SILHOUETTE. Gerai pamenu dabar jau penkiametės komandos dalyvavimą „Demo“ konkurse, kur jie asmeniškai man, o ir nemažai kitų klausytojų, tada paliko tikrai gerą įspūdį. O tai, ką išgirstu dabar, kaip mat priverčia palikti vis dar netuštėjantį stalą ir užimti tas nusižiūrėtas pozicijas scenos šone. Čia to vadinamo progresyvo daugiau negu šiauliečių skambesyje ir visumoje muzika sudėtinga, net gana paini. Tačiau tai tik dar labiau traukia mėgautis grupės kūryba. Tą ir darau visą grojimo laiką. Didelė pagarba ir padėka vaikinams. O kaip prasitaria vienas žmogus, besinešiojantis „trečiąją akį“, tai tiesiog gėris…

Prieš pasirodant broliukams latviukams PRETERNATURAL, kurie jau kažkelintą kartą užsuka pagroti pas mus, o šiaip matomi kokį šeštą sykį, susidaro ilgesnė pertrauka. Čia galima prisibendrauti su labiausiai pavėlavusiais pažįstamais, aptarti numatomus vizitus į „Peklos“ memuarų pradžioje minėtus renginius ar dar kitus, pasidalinti lūkesčiais, kuriuos turėtų atnešti didelis dryžuotas katinas… O kai ji pagaliau baigiasi ir latviai keliauja groti, netikėtai pamatome šviesiomis kaselėmis pasipuošusį vokalistą ir visus baltamarškinius. Bet tai tik įvaizdis, o jau muzika muzika… Ar tai death su black, ar daugiau melodingasis metalas, tampa nebesvarbu, kai viena po kitos ima lietis tiesiog sunkiai nusakomo žavesio kompozicijos. Kiek ir kur beklausau PRETERNATURAL, kiekvieną kartą kaimynų komanda vis iš naujo stebina, tarsi užburia savo ekspresyvumu, techniškumu, skambesio vingiais ir bendra atmosfera. Vaikinai matyt nuoširdžiai džiaugiasi vėl būdami Lietuvoje, nes nuolat dėkoja galutinai įsišėlusiai publikai ir vis dairosi alaus bokalų papildymo. Tuo tarpu laikas pralekia akimirksniu ir tada supranti: belieka laukti kito susitikimo. Kol kas back stage, kur broliavimasis tęsiasi susidaužiant neskambančia plastikine tara, bet dėl to nė kiek ne mažiau linksma…

Iš „back“ į „front“ pozicijas grąžina paskutiniai pragaro mohikanai – LUCTUS. Kaip ir priklauso velniavos užbaigimui, black metalo grojikai, savo šou laiku „persiritantys“ per vidurnaktį, kai pats laikas siautėti tamsiosioms galioms. Vis dažniau Lietuvoje pasirodanti komanda plečia gerbėjų ratą ir patraukia karinga bei aršia muzikos dvasia. Tad ir čia trinkteli tarsi dinamito porcija. Smagu net ir pavargti pradėjusiems dalyviams. Taip užbaigiamas nešventas šventinis savaitgalis.

Transportas jau senokai „ilsisi“ parkuose, o namo pėdinti taip tingisi… Čia netikėtai pagelbsti tie patys latviai, kuriems visai pakeliui iki namų pargabenti porą laimingųjų. Taigi bendravimas su svečiais prasitęsia dar keliolika minučių, palinkint gero kelio iš vienos pusės ir gerų Naujųjų sutikimo iš kitos. O tada jau neilgai laukti iki pirmųjų gaidžių, kuomet išbaidomos visos piktosios dvasios. Rodos, neilgam – iki 2010 sausio pabaigos. Laukite tęsinio…