Parodos “Between Courage and Coincidence” atidarymas - netradicinis renginys su metalo grupe

Nors tikrajam pavasariui vis dar tenka galinėtis su žiema (piktoji senė rodo išdaigas net antrąjį gamtos atgimimo mėnesį), kultūrinis gyvenimas teka sava vaga. Įvairiuose miestuose įsibėgėja festivaliai, konkursai, parodos, didesni ar mažesni koncertai ir t.t. Visada smalsu pakliūti į netradicines vietas, kur vyksta kažkas visai neįprasto. Taip ir nutiko balandžio 20-ąją, kuomet netikėtas kvietimas privertė pakeisti trečiadienio planus ir nubildėti į 18 numeriu pažymėtą Šv. Stepono gatvės namelį. Kadangi čia vyko tikrai ne kasdienis reiškinys, jo apžvalga pasirodo neįprastai vėlai. Mat reikėjo atitinkamo laiko įspūdžių suvirškinimui. Tai kas ten nutiko?

Įėjus pro brome iškaltas duris, į kurias tądien nereikėjo skambinti, patekom į galerijos salę, nukabinėtą paveikslais ir popieriaus lapais, ant kurių galėjai pats išreikšti savo menines fantazijas. Juk labai taiklus posakis kabo ant ŠMC, skambantis maždaug taip: „Kiekvienas yra menininkas, tačiau tik menininkai tai supranta“. Panašu, kad tą vėjuotą dieną užuovėją avangardinio meno parodos atidaryme rado vienaip ar kitaip savo meniškumo nesuprantantys, bet apie jį daugiau už eilinius piliečius įtariantys personažai.

Vynas, brendis, samanės skonio skystis stiklinėse ir greitai ištuštėjusi marinuotų agurkėlių lėkštė – tik priedėlis prie „gyvojo“ veiksmo. Tas veiksmas – ne tik pašnekesiai su visur galinčiais susitikti bendraminčiais, teplionės ant popierinės sienos ar tapyboje įsikūnijusio gyvenimo įvertinimas. Laukiam kažko daugiau. O tai… pasirodymas grupės, kurią mažai kas girdėjo, bet užtat pavadinimą lengva įsiminti, DESMOD. Kadangi tai sunkiajai muzikai prisiekęs trejetas, lydekai paliepus ir niekam nepanorėjus, pradžia užtruko visą valandą (vėluojantys būgnai, dingstanti šviesa, minimalistinis soundcheckas…). Bet mes kantrūs ir tokių situacijų užgrūdinti, taigi sulaukiam. Šviesos šaltinis nuo kolonėlės praskleidžia dūmų uždangą ir leidžia nuo perkrovų pailsėti elektros tinklams, kuriems ramybę vis dėlto drumsčia aparatūra.

Minėtas trejetas jaunų muzikantų atrodo įsitempę, bet iš paskutiniųjų stengiasi įsiminti publikai ir kai kuriems iš savo čia esančių gimdytojų pademonstruoti nesantys tik chaotiško triukšmo skleidėjai. Ta proga groja ne savo kūrinius, o HYPOCRISY, METALLICA, RUNNING WILD repertuarą. Deja, neilga programa neleidžia daug pasireikšti, o ne visiems suprantama metalinė muzika dargi gerokai ištuština salytę. Tie, kam šioji prie širdies ir širdyje, kraipo galvas dėl sunkiai girdimo bei kartais į šalį nukrypstančio vokalo (Aurimai, ar tikrai čia kaltas tik prastas mikrofonas?), bet gali džiaugtis gitaristo bei būgnininko darbu. Na, ir Aurimo gitara, kuri tik viena, atrodo, yra tikrasis jo pašaukimas.

Pusvalandis „grandų“ repertuaro skiriamas ištvermingiausiems. Pastarieji, rodos, daugmaž patenkinti. Bet DESMOD pavadinimą įsiminti verta, muzikantai čia turi šarmo ir sveiko potencialo. Be to, groja „lengvesnį“ metalą, ko lietuviškai scenai kaip nekaip trūksta. Daug kas pradeda nuo koverių, svarbu, kad vien jais neužsibaigtų. Šioji trijulė pasiryžusi gyventi ir eiti tolyn. Tokios mintys kilo einant senamiesčiu tą žvarbų ir visai nepavasarišką vakarą. Dabar jos nusėdo popieriuje. Ačiū už dėmesį.