Straipsniai

PARALYTIC – kaskart vis kitokie

2011.05.01 00:00, Gintarė Čiuladaitė

Technical death metalo grupė PARALYTIC sunkiai praslysta pro akis nepastebėti. Simonas Motiejūnas (gitara), Simonas Kušlys (bosas), Džiugas Šukys (būgnai), Lukas Uscila (vokalas) bei Jokūbas Kiauleikis (gitara) – penki jauni, tačiau neįtikėtinai gabūs ir užsispyrę vaikinai. Beveik įkurtoje repeticijų salėje ant kiekvieno metalisto antrais namais tapusio Tauro kalno Vilniuje, su ausinukuose nenuilstamai skambančiais metalo ritmais PARALYTIC pasakoja apie tai, kaip, kur, ką ir kodėl jie groja.

PARALYTIC – kaskart vis kitokieMetalas yra muzika, iki kurios reikia ateiti, nes iš pradžių visuomet klausomasi kažko lengvesnio. Kaip jūs atėjote iki to, ką darote dabar ir kaip skambėjote anksčiau?

Simonas K.: Prieš įkurdami PARALYTIC ilgą laiką ieškojome savo stiliaus. Tiesą pasakius, iki tol klausėmės lengvesnės muzikos ir mokyklos aktų salėje grojom šūdrokį.

Simonas M. Visa metalinė scena prasidėjo nuo SLAYER, METALLICA ir kitų lengvesnio pobūdžio grupių. Palaipsniui atėjome ir iki OBITUARY, DEATH, BENEDICTION bei MORBID ANGEL.

Lukas: Iš tiesų, neįmanoma pradėti nuo sunkios muzikos. Pripažįstu – kažkada klausiausi SLIPKNOT, netgi SYSTEM OF A DOWN man atrodė sunki muzika. O didžiausią įtaką klausyti death metalo davė OBITUARY.

Simonas M.: Tačiau progresuodami nustojome groti tą šūdrokį. Kuo daugiau galėjome techniškai atlikti, tuo labiau tas galimybes norėjome išnaudoti kūryboje. O tai, jog turime platų muzikinį akiratį – nuo elektronikos iki brutalaus deatho – rodo, jog stilistiškai neapsiribojame.

Ar gali būti, jog po poros metų jūsų muzikinis skonis vėl pasikeis arba sutiksite groti „Žvaigždžių duetuose“, kaip tai padarė THUNDERTALE?

Choru: Niekada gyvenime.

Lukas: Neišsižadėtume tos muzikos, kurią darome ir negrūstume jos į visišką komerciją.

Simonas M.: THUNDERTALE mums yra ne pavyzdys. MAYHEM vokalistas Attila Csihar yra pasakęs, kad jei tavęs nesupras viename taške, tikrai atsiras kitas taškas, kuriame būsi neabejotinai suprastas. Nebūtina leistis į kraštutinumus – lįsti į Lietuvos televiziją ir „nupopsėti“ tam, kad kažko pasiektum.

Ką galėtumėte pasakyti žmonėms, kurie metalą laiko ne muzika, o triukšmu?

Lukas: Aš siūlyčiau jiems pasižiūrėti, kaip yra atliekamas metalas, kaip bosistai, gitaristai ir būgnininkai žudosi dėl to garso, kurį jie drįsta vadinti triukšmu.

Simonas K.: Tai nėra muzika plačiam žmonių ratui – ne visi ją supranta ir anaiptol ne visi sugeba pagroti. Tačiau metalistas, kuris gali atlikti tokią muziką, gebės atlikti ir bet kurią kitą.

PARALYTIC – kaskart vis kitokieAr sutinkate, jog iš esmės esate bene tikriausia deatho grupė Lietuvoje?

Simonas M.: Lietuvoje yra ir daugiau gerų death metalo grupių, kurių aš pats klausau. Tai POSTERITY, CRYPTS OF DESPAIR ar senos geros ANOMALY bei BURYING PLACE. Apibendrinant Lietuvoje vyrauja blacko ir trasho kultas. Turbūt todėl, kad deathas nėra lengvai atliekama muzika.

Skirtingai nei kitos pogrindžio grupės, jūs itin aktyviai ieškote, kur koncertuoti ir kaip įrašinėti. Kodėl?

Simonas M.: Turime daug noro ir iniciatyvos. Gal kitiems priimtina du metus sėdėti rūsy, gerti alų, paruošti neišbaigtą programą ir tuomet groti kažkokiame „kabake“, bet mes laikomės nuomonės, kad, jei jau daryti, tai daryti gerai ir rodyti savo kūrybą viešai.

Simonas K.: Nebūtų įdomu groti, jei nemėgintume sieti savo gyvenimų su muzika – nekurtume, nedalyvautume, nemėgintume įsivažiuoti. Šis bendras siekis mus visus ir vienija.

Simonas M.: Visgi, nors albumas buvo žadėtas žymiai anksčiau, planai įrašams nusikėlė žiemai dėl lėšų ir laiko stokos. Tačiau nenustojome ieškoti ryšių ir kontaktų ar leidybos kompanijos.

Grupės sudėtis, iki tokios, kokia ji yra dabar, keitėsi ne kartą ir ypač daug permainų vyko ieškant vokalisto. Kodėl pasilikote prie Luko?

Simonas M.: Iš tiesų, grupės sudėtis keitėsi ne kartą. Retas mūsų bendraamžis būgnininkas galėtų išlaikyti tokius tempus, kuriais mes grojame ir būti toks idėjiškai stiprus. Aš savo kūrybos be Džiugo neįsivaizduoju, nes scenoje mes susikalbame vien žvilgsniais. Tuo tarpu kiekvienas vokalistas turėjo savų minusų – vienas nebuvo techniškai stiprus, kitas neturėjo laiko grupei. Lukas yra geriausias, nes jis visiškai idėjiškai atsiduoda grupei, „kriokia“ geriau už kitus ir sugeba taip sudėlioti dainos žodžius, kad atrodo, jog muzika yra kurta pagal vokalą, o ne atvirkščiai.

Simonas K.: Be to, jis turi gražų balsą ir moka visus ekstremalaus dainavimo porūšius. Muzika yra žymiai turtingesnė, kai growlas maišomas su screamu, gruntu ir panašiai.

PARALYTIC – kaskart vis kitokieKokia filosofija remiasi jūsų muzika?

Simonas K.: Mūsų pavadinimas ir dainos rodo, jog kalbame apie stereotipų suparalyžuotą žmogų, kuris yra užsidaręs tarp keturių sienų ir nebando atrasti ar bent jau suprasti kažko naujo. Mūsų filosofija remiasi šiuo žmonių tamsumu, mes skatiname juos mąstyti plačiau.

Lukas: Norime perteikti tamsiąsias žmogaus puses ir parodyti, prie kokių žmonijos klaidų jos gali privesti.

Iš kur semiatės idėjų?

Simonas K.: Aš einu į koncertus. Ne tiek paklausyti kitų grupių, kiek pasisemti minčių ar, žiūrint per kitų atlikėjų prizmę susivokti, ko mums trūksta.

Simonas M.: Mūsų grupės džiaugsmas yra Džiugo tėtis – daug patirties turintis žmogus, matęs nemažai metalo veteranų. Po koncerto mums būna įdomiausia būtent jo nuomonė, nes jis visuomet visapusiškai ir kritiškai įvertina mūsų pasirodymus.

Esate labai jauni, tačiau vasarą jums teko garbė apšildyti CANNIBAL CORPSE. Kaip galite paaiškinti šį fenomeną?

Simonas K.: Apšildyti būtent CANNIBAL CORPSE buvo mano gyvenimo svajonė. Ta akreditacijos kortelė yra tarsi didžiausio gyvenimo pasiekimo pažymėjimas.

Lukas: Aš dar dabar negaliu patikėti, jog mes juos apšildėme! Esame labai dėkingi „Alt Events“ už šią galimybę, kuri mus motyvavo siekti dar daugiau.

Ką naujo parodysite „Velnio akmenyje“?

Simonas M.: Bus daug naujos kūrybos dainų, daug atsidavimo. Stengsimės parodyti, dėl ko buvome pakviesti groti šiame festivalyje.

PARALYTIC – kaskart vis kitokieSimonas K.: Mes esame ne tik jauni, bet ir geometrine progresija tobulėjantys atlikėjai, todėl dviejų vienodų koncertų niekada neturėjome ir neturėsime. Kiekvienas mūsų pasirodymas yra vis geresnis, kaskart pateikiame kažką naujo.

Taip pat vasarą jus bus galima išgirsti užsienyje, festivalyje „Wacken Open Air“. Kokios nuotaikos apėmė, kai sužinojote, jog išsikovojote kelialapį į jį?

Simonas M.: Buvome be proto laimingi, visiškoje euforijoje. Tuo pačiu iškart pradėjome galvoti apie pasiruošimą festivaliui ir detales, kurias dar reikės patobulinti. „Wackene“ norime pamatyti ir išgirsti ne vieną grupę, tačiau ir patys pasistengsime padaryti kuo didesnį įspūdį – smogsime taip stipriai, kaip tik galime. Žinome, jog į šį festivalį susirenka daugiatūkstantinė minia, tačiau neabejojame, jog sugebėsime ne tik prieš ją atstovėti, bet ir atiduoti visą savo energiją.

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Seniukas
2011.05.02 12:52

Jei ir toliau taip varys, kaip pavarė WMB, tai nieko daugiau ir nereiks. Gerai, kad turi sveiko pasitikėjimo savimi.

piktstevs
2011.05.02 11:52

vienas nedidelis patarimas. nesvarbu, kas kaltas dėl techninių problemų – Thriggeris, aparatūra, jūs ar Andrius Kubilius, bet tokių pauzių, kokias darėte per Mandragoros vakarėlį, Wackene nedarykite… griūna visas pasirodymo vientisumas. jūsų muzika turi užmušti vienu smūgiu. o dabar gaunasi 8 pabaksnojimai. juolab neverta to daryti, nes būgnininkas puikiausiai susitvarkė su savo pareigomis ir negirdėdamas/mažai girdėdamas tą gitarą. o šiaip – jėga.

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus