Reportažai

Pakartotinis ANNIHILATOR smūgis – karštis be gaisro

2010.10.26 00:00, Birutė

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

Visoje medijoje pastaruoju metu skambėjo spalio 24-osios įvykių reklama, kurios pagrindinė „vinis“ – dviejų amžių sandūroje kilęs gaisras garsiajame „Kablyje“. Tąkart pagrindinei grupei OVERKILL teko nutraukti pasirodymą vos po trijų gabalų. O kas gi tie „kaltininkai“? Dabar pusiau juokais kalbama, kad tai kanadiečiai trešeriai ANNIHILATOR…

Kaip bebūtų, istorija kartais kartojasi. Nebijokit, gaisras šį kartą „Niujorke“ nekilo, nors tiems patiems savininkams priklausantis „Brodvėjus“ degė net keletą kartų. Bet šmaikštuolių kalboms peno netrūko. Taigi ką mes veikiam sekmadieniais?

Kol dievobaimingi žmogeliai zulina klauptus bažnyčiose, velnių priėdę veikėjai renkasi kitur. Šiems tądien 19 val. buvo tiesus kelias į „Niujorko“ klubą. Ir kas sako, kad koncertai mūsų žemėse nuolat vėluoja? Užsiklausius „Alice in Hell“, ateinu 19.00, ir ką jūs sau manot? Ogi jau beveik 10 min. groja norvegai SVOLK! Kažkaip gaila pasidaro šios grupės, nes dalis žmonių, kurie rimtai vėluoja, jos ir nebepamato. Kokie įspūdžiai apie nelabai žinomos komandos šou? Nors stilistiškai norvegai ne itin derėjo prie kitų dviejų komandų, susiklausė jie visai smagiai. Daug kam kilo asociacijų su DANZIG, tik vokalui dar toli iki Glenno balso. Kiti čia įžvelgė mažai metalo ir daugiau kažko kito, pavyzdžiui stonerio. Man gi SVOLK muzikoje puikiai girdėjosi folkas, aštresni rifai vis tik metaliniai, na, o muzikos pagrindas – net nežinau, kas iš tiesų. Oslo vyručių biografija byloja, kad per kelerius egzistavimo metus jie tiesiog išvystė savitą roko muzikos skambesį. Gal ir nesutikčiau su tuo, bet kas gi tave garantuotai pagirs, jei ne pats? Vis dėlto norvegai sugrojo visai neblogai, tegul ir „nesuvalgė“ nė vieno žiūrovo, kuo vėlgi grasinama jų istorijos kronikoje. Ir atrodo penketas patraukliai, tokie vikingiški, kaip galbūt ir priklausytų šios šalies sūnums. Dargi verta paminėti, kad SVOLK šiemet vasarą svečiavosi viename žymiausių Belgijos metalo festų „Graspop“.

Pakartotinis ANNIHILATOR smūgis – karštis be gaisro

Apie žiūrovus. Jų iš pažiūros susirinko gana nemažai, manau, kad galėjo būti kokie 600 galvų. Ir atmosfera salėje kuo toliau, tuo labiau kaito. Prie barų beveik nesibaigdavo eilutės, kiti lakiodavo atvėsti į lauką. Teko sutikti įvairiausio plauko publikos: seniai bematytų bendraminčių, nuolat sutinkamų renginiuose entuziastų, niekada nematytų personažų ir nemažai jaunosios kartos atstovų. Publikos įvairovė gana stebėtina, bet pamainos žilagalviams metaliūgoms atėjimas gali tik džiuginti.

Netrukus iš peties tvoja britai SWORN AMONGST. Gana tipiški trešeriai, kurie labiau įsipaišo į pagrindinės to vakaro grupės kontekstą. Aštuonerius metus egzistuojantis kvartetas atrodo pašėlusiai ir pakankamai stipriai. Taigi ir auditorijos gretose jau tuomet ima lietis prakaitas ir vykti pogo treniruotės. Aš su keliais kolegomis vis dar ramstau tvorelę salės gale, nors gerbiamas organizatorius, lakstydamas pro šalį, vis moralizuoja: kokią čia vietą išsirinkote, po balkonu, kur garsas blogiausias. Juokais teisinuosi, kad specialiai, kad paskui ANNIHILATOR geriau skambėtų. Nors iš tiesų savaime aišku, kad trešo scenos veteranai (Alisos pragaras prasidėjo dar 1989-aisiais) ir taip skambės gerai…

Pakartotinis ANNIHILATOR smūgis – karštis be gaisro

Dar šiek tiek apie anglus. Jie man tampa savotišku atradimu, nes dėl laiko stokos prieš koncertą nepasidomėjau „apšildytojais“. Viskas čia vietoje – ir aršumas, ir greitis, ir technika, ir gera atmosfera. Taigi respectas, kaip sakoma. Ir tie pora diskų grupės kūrybiniame kelyje jau vilioja…

Kaip ir galima tikėtis, prieš kanadiečių invaziją stoja ilgesnė pertrauka. Iki soties galima prisibendrauti su būriu draugų ir pažįstamų. Be to, jos metu vis daugiau įvairaus stoto dėdžių ir jaunikaičių pasipuošia nauja atributika. O kai jau tai padaryta, ir alus nebelabai „lenda“, šviesos pritemsta ir…

Vilniuje maždaug įpusėja „Total Annihilation European Tour“. Triuškinantis smūgis nuo pat pirmųjų akordų. 2000 m. įvykių liudytojai, vėliau pradėję domėtis ANNIHILATOR ar visai neseniai aptikę šios ilgametės kompanijos įrašus – visi kaip vienas įsisuka į šėlsmo sūkurį. Aktyviausi, be abejo, neria tiesiai į pogo verpetą, kartais virstantį tikra „mosh pit“. Ir iš ten išneria tik atsikvėpti. Daugiau tausojantys jėgas darbo savaitei stovi balkonuose ar arčiau tvorelės. Ten ir alaus bokalui rankoje saugu. Pati tinginiauju visiškai – tiesiog sėdžiu ant aukštos kėdės salės šone, prie stalų. Tiesa, kartais strykteliu pamatyti, taip sakant, pilno scenos vaizdo, ypač kai pirmosios natos išduoda skambėsiant kokį seną gerą gabalą. Bet dėl to manoji galva kinkuoja ne mažiau aktyviai negu karščiausiuose taškuose. Kad jau pati esu „Kablio“ epopėjos liudininkė, o dar ANNIHILATOR mačiau kažkuriame Open Aire, toks „poilsis“ kažkiek pateisinamas. Bet grupės draivas, energija, pašėlę gabalai, vis dar nenuoramos muzikantai – tiesiog puikumėlis! Patrakėlis Jeffas Watersas kelis kartus pamalonina ir tuos „tinginius“ – atšuoliuoja į salės pakraštį. Atsakomasis mūsų gestas – suintensyvėjęs galvosūkis ir iškeltų rankų miškas.

Pakartotinis ANNIHILATOR smūgis – karštis be gaisroPakartotinis ANNIHILATOR smūgis – karštis be gaisro

Zuja fotografai. Tie, kuriems gaila jei ne savo kaulų, tai bent technikos, fotografuoja iš aukštai. Nors ir vėl girdėti nepasitenkinimo apšvietimu gaidelių. Ar kada nors jiems įmanoma įtikti? Tuo tarpu klausytojų ausims patiekiama tikra sunkioji „grietinėlė“: „The Fun Palace“, „Never, Neverland“, „Phantasmagoria“… Ir nors senieji diskai „veža“ labiau, naujesnių kūriniai bendrame fone ir nuotaikoje taip pat nuskamba gerai. O vokalas vokalas… Puikus tas skiauterėtas vaikis, ir cypaujantis, ir growlinantis, ir balades dainuojantis. Pastarosios nuteikia kažkaip nostalgiškai. Na, ir bosistas nerimsta: čia pritaria vokalui, ten suka ilgaplaukę galvą ir, rodos, ne mažiau virtuoziškai už grupės sielą groja gitara. Labai labai labai viskas puiku…

1,5 val. – daug ar mažai? Čia jau kaip kam. Man pasirodo mažai, nes esu su trešo dvasia išaugus, ir ANNIHILATOR yra vieni senų laikų favoritų. Bet vyručiai (manau daugelis žino, kad iš pirminės sudėties vienas Jeffas belikęs) nesileidžia į kalbas „We want more“ ir tiesiog palieka mus visus su „Alisa pragare“. Velniškai malonus tas „pragaras“, o dėl pabaigos – kažkaip liūdna.

Belaukiantis sunkus pirmadienis gana greitai veja namo. Su geriausiais įspūdžiais, kurių turbūt pilnas maišas. Juos nelabai perteiksi žodžiais, telieka kiekvieno tą sekmadienį turiningai praleidusio širdyje. O tiems, kurie vis dar nežino, kaip ANNIHILATOR atrodo scenoje – nykštys žemyn!

Pakartotinis ANNIHILATOR smūgis – karštis be gaisroPakartotinis ANNIHILATOR smūgis – karštis be gaisro

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Remigijus
2010.10.26 19:53

Birute, per toli stovėjai. SVOLK grojo keturiese, o jų skardžiabalsis vokalistas neseniai pabėgo iš grupės, taip bent jau sakė bandęs jį pakeisti gitaristas (aukštas, trumpaplaukis iš kairės).
Viskas buvo l.gerai! Abi šildančios grupės buvo tikrai geros, norvegai su danzig/stoner metalu patiko labiau, anglai trašistai turi ryškiai perspektyvų gitaristą, kurio turėtų laukt šviesi gitarinė ateitis. Garsas pradžioj (pirma grupė) kiek šiurkštokas, po to susitvarkė, per ANNIHILATOR buvo l.geras visose pozicijose teik viršuj “savoj chebroj”, tiek apačioj (tas “bardakinis garsas” kuris buvo Kably prieš 10 metų nepasikartojo). Kanadiečiai patiko, energijos J.Watersui tikrai nestinga, atlikimas aukštam lygy, seni gerai pažįstami gabalai tikrai užvedė ne vieną senos kartos metalistą, kiek supratau jaunos kartos taip pat. Jaunimas ir ne tik, apačioj šėlo fantastiškai, kažkam gal ir nepatiko tas tūsas, bet tokios muzikos koncertuose tai būdinga, priimtina ir toleruotina. Juk ištikrųjų kas ateina paklausyti virtuoziškų išsidirbinėjimų gitara, o jų Jefas nepagailėjo, kas pašėlt ir išsišėlt, kas kiek užkalkėjusį kaklą pakratyt, chebra, taigi čia normalu. Na kanadiečiai tikrai neatrodė pasikėlę, o jau to vaikio užsikėlimas ant scenos, tai labai jau gražiai pasirodė (tikras naujos kartos metalurgas nukaltas kaip sakant).
ANNIHILATOR naujas (anot čia ir naujas jau 7 metus varo) vokalas taip pat maladec, gerai varo, netgi bosistas (matyt LEPas t.y.LaikinaiEeinantisPareigas) nustebino dainavimu.
Na ir galutinis verdiktas. Koncertui skiriu 10 balų, ech… patinka man ta klubinė aplinka.

Pacukas
2010.10.26 19:25

Aciu, dabar gerai viskas :)

Pacukas
2010.10.26 18:59

Ar cia tik man dali teksto dengia nuotraukos? Puses straipsnio nesimato..

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus