OPETH “Damnation” – pavargę nuo metalo?

Visi bent kiek besidomintys metaline muzika gerai žino, kokia dosni yra Švedija, jau daugiau nei dešimtmetį išleidžianti į sunkiąją sceną daug gerų grupių. Kurį laiką čia dominavo death metalas, vėliau – melodingasis, nelieka nuskriausti ir skandinaviškojo black metalo mėgėjai. Ir yra čia viena grupė, kuri savo muzikos stiliumi sunkiai gali būti priskirta kuriai nors krypčiai. Tai OPETH.

Pirmiausia OPETH išsiskiria nepriekaištinga grojimo technika. Ir ypač tuo, kad jų kompozicijose ritmas, muzikiniai motyvai ir vokalinės partijos keičiasi taip dažnai ir taip kardinaliai, jog net sunku susekti, kur viena daina baigiasi, o kita prasideda. Be to, grupei būdingos ilgos kompozicijos, pvz. 2002-ųjų albumą “Deliverance” sudaro tik 6 kūriniai, o jo trukmė – visa valanda. Šis diskas yra sudėtingas įvairiais aspektais. Muzikoje galima įžvelgti nemažai sąsajų su paskutiniais legendinių PESTILENCE ir ATHEIST darbais, o tai tik rodo OPETH brandumą.

Bet štai praėjo metai, ir OPETH pateikė mūsų ausims siurprizą – išleido naują diską “Damnation”. Lyg ir nieko keisto, tačiau šis albumas – akustinis! Atrodytų, grupė “pavargo” nuo metalinio skambesio ir išleido 8 lyriškų kompozicijų rinkinį, kurį drąsiai galima vadinti net baladžių. Ir dar – diskas neįprastai “trumpas ‘ – apie 43 min. Taigi, kas per “Prakeikimas”?

Nė vienoje iš kompozicijų nėra “šiurkštaus” vokalo, tik lyriškas. Melodijos “lengvos”, jas vargiai pavadintum metaline muzika. Tačiau muzika sudėtinga ir neabejotinai “opethiška”. Jeigu nors vienas iš “Damnation” kūrinių būtų įtrauktas į pernykštį diską, jis ten tikrai netiktų. Iš kitos pusės, jei ant albumo viršelio nebūtų OPETH pavadinimo, laisvai galima pagalvoti, kad jis pvz. priklauso vokalisto projektui. Sunku nuspręsti, kaip OPETH gimė idėja tokiam darbui, tačiau tai savotiškai įdomus sprendimas.

“Windowpane” – vienas iš dinamiškiausių ir ilgiausių kūrinių. Nors šiaip gabalų trukmė vidutiniškai tesudaro apie 5 min., kai tuo tarpu “normaliame” diske esti ir 14 min. trunkančių kompozicijų. “In My Time of Need” išsiskiria labai gražiomis ir melodingomis vokalo partijomis, tai bene išraiškingiausias gabalas. Man jis patiko labiausiai, atrodo, klausytum ir klausytum. Tolimesnės 5 dainos nėra kuo nors išsiskiriančios, jos itin lyriškos, tačiau iš karto aišku, jog tai ne pop grupės kūryba. Ir kas, nesusidūręs su šiuo albumu, galėtų pagalvoti, kad elektrinių gitarų rifų, metalui būdingo vokalo ir dinamiško ritmo sekcijos darbo nebuvimas vis tiek išduoda metalo grupės kūrybą? Paskutinis kūrinys “Weakness”, rodos, iš tiesų reiškia “silpnumą”. Jis itin melancholiškas ir lėtas, instrumentai girdimi tartum iš labai toli. Galima netgi pavadinti tiesiog “Outro” kategorijos daina. Įdomu tai, jog nėra nėra nė vieno instrumentinio kūrinio, nors toks šiam albumui neabejotinai tiktų. Todėl aš ir sakau, kad albumas “baladinis”.

“Damnation” labai tinka klausymui prieš miegą, dar geriau – žvakių šviesoje. Pasiklausius jo, pasidaro aišku, kodėl OPETH į savo pasirodymą š.m. “Metalmanijoje” neįtraukė šio disko dainų. Išvarginta krūvos prieš tai grojusių grupių, publika (ypač sėdintys) tiesiog užsnūstų…

Taigi, muzikos sudėtingumu garsėjantys OPETH žengė žingsnį link kokybiškai naujos kūrybos – gana paprastų, lyriškų melodijų. Reikia manyti, jog tai tik eksperimentas, ir kitais ar dar vėlesniais metais grupė išleis “normalų” darbą. Vis dėlto ir šis, netradicinis, klausosi maloniai. Gal grupė “pavargo” nuo metalo muzikos? O galbūt ir metalo klausytojų ausys pavargsta ir retkarčiais pasiilgsta ko nors ramesnio?..

OPETH
“Damnation” MFN
Trukmė 43:16

1. WINDOWPANE
2. IN MY TIME OF NEED
3. DEATH WHISPERED A LULLABY
4. CLOSURE
5. HOPE LEAVES
6. TO RID THE DISEASE
7. ENDING CREDITS
8. WEAKNESS