OBITUARY Vokietijoje – 1000 km į totalią ekstazę

Buvęs PARRICIDE būgnininkas Choras suteikė itin vertingos informacijos, kad į Europą po septynerių metų pertraukos koncertuoti atvyksta OBITUARY. Tie monstrai visada buvo tarp mano elitinių grupių, nebuvau lig šiol jų matęs, tad prioritetas aiškus – vykti kur nors i Europą ir juos pagauti.

Pasirenkamas Berlynas, spalio 22 diena, klubas “K17”. Išskrendam dviese su neseniai atsivertusiu į Metalą Raimūūūcka. Patys pirmi koncerto dieną nusigauname į klubą. Iškart sutinkame OBITUARY bosistą Frank Watkins, nusifotografuojame, paplepame, nusiperkame bilietus. Pro šalį praeina matyto veido veikėjas ilgais plaukais bei rusva barzda. Jį atpažinti padeda ratilai aplink jo akis – čia juk gitaristas Trevor Peres! Pabendraujam ir su juo, dar viena nuotrauka ir traukim tolyn. Pasigaunam ir būgininką Donald Tardy…

Apšildantieji MASTER scenoje atrodo gana vangiai ir net prastokai. Su visa pagarba vienam Death Metal pionierių Paul Speckmann’ui, turiu pasakyti, jog jis sustojo vietoje ir nepadarė jokios pažangos. Tačiau užsiaugino ilgesnę nei mano barzdą!

Besimėgaujant alumi, ausis pasiekia brutaliausi pasaulyje garsai. Suklysti neįmanoma – OBITUARY pradėjo savo griausmą. “Threatening Skies” drioksteli antru numeriu ir, pamiršęs savo gyjančią po operacijos koją, veržiuosi prie scenos bujoti su Berlyno Death Metal gerbėjais. Floridiečiai atrinkę geriausią savo repertuarą, mauroja “Slowly We Rot”, “Platonic Disease”, “Dying, Find The Arise”… Nugriaudi “Chopped In Half”. Pajunti, kad “the blood spill from your mouth”!

Genialusis, brutaliausias visų laikų John Tardy balsas skamba vis taip pat galingai, ligi kelių nutysę besiplaikstantys plaukai prideda šarmo scenoje. Nerealusis šou tęsiasi, OBITUARY sugroja CELTIC FROST coverį “Dethroned Emperor”. Totali ekstazė, visiškas orgazmas! Prisiekiu sau, kad į šia grupę važiuosiu darsyk, jei ji kur nors Europoje darys turą. Arba, jeigu pasiseks, prikalbinsiu juos atvykti pagroti Lietuvoje.

Sužinoję, jog 1000 km atvykome vien tik dėl OBITUARY, vietiniai vokiečiai ima vaišinti mus alumi, vienas bokalas keičia kitą… Į mus, bepročius, ateina pažiūrėti ir koncerto organizatoriai, ir klubo savininkas, kuris dar atsiveda savo dvidešimtmetį sūnų – “Žiūrėk, sūnau, čia tie maniakai iš Lietuvos!”. Šaunūs žmonės, tobula grupė, pritrenkianti atmosfera! Su Paul Speckmann’u iš MASTER fotografuojamės atkišę barzdas, gaunu dovanų MASTER maikoną ir skarą. Alaus upės vis labiau tvinsta… Žymiai palengviname OBITUARY atributikos dėžes, prisiperkame krūvas maikonų ir kepuraičių. Apie vingiuotą kelionę pėsčiomis atgal į viešbutį istorija nutyli…