NOVEMBRE: „Nesąmonė būti vienais iš daugelio“

Kovo 22 d. Vilniuje ir tuo pačiu Baltijos šalyse pirmąkart viešės italų atmosferinio metalo meistrai NOVEMBRE. Tad būtų pakankamai nesuprantama, jei nepakalbintume šios grupės lyderio Carmelo Orlando apie artėjantį koncertą ir kitus dalykus.

Angliška interviu versija >>

Sveikas, Carmelo. Visų pirma turiu prisipažinti, kad mes tikrai džiaugiamės sulaukę NOVEMBRE čia, Lietuvoje. Jūs pirmą kartą atvyksite į Lietuvą, tačiau galbūt tu jau žinai ką nors apie mūsų šalį?

Dėkui! Aš taip pat džiaugiuos galėdamas atvykti pas jus. Tikrai žinau istorinius faktus apie jūsų šalį. Prisimenu, mačiau dokumentinį filmą apie Lietuvą, kuriame aiškino, kaip jūs esate prisirišę prie gamtos ir savo pagoniškų šaknų, žmogaus ir gamtos sąsajų. Jei neklystu, ten šnekėjo, kaip komunistų laikotarpiu žmonės slapta susirinkdavo maldoms ir panašiai. Tikrai įkvėpiantys ir kvapą gniaužiantys siužetai!

O kaip su Lietuvos metalo scena. Ar atsimeni kokių grupių?

Žinau kelias, bet, deja, dabar neatsimenu jų pavadinimų.

Atvyksite į Vilnių dieną prieš savo pasirodymą. Ar skirsite šiek tiek laiko susipažinti su Lietuvos sostine? Galbūt lietuvių fanai turės galimybę sutikti jus kokiame nors bare ir šnektėlti?

Tikrai taip. Mes nekantraujame aplankyti Vilnių. Ir, tikiuosi, mieste susitiksime ką nors iš savo gerbėjų.

Šnekant apie jūsų pasirodymą Vilniuje, kokią programą ruošiate Lietuvos gerbėjams? Ar ketinate remtis „The Blue“ kūriniais, ar pasidalinsite su gerbėjais ir senais gabalais?

Be abejo, mes norėsime pristatyti savo naujausią albumą „The Blue“, bet tikrai nepamiršime ir senų gabalų. Garantuoju. Grosime dainų ir iš albumų „Classica“, „Novembrine Waltz“ ir „Materia“.

Jūsų grupės istorija prasidėjo nuo death metalo grupės CATACOMB. Su pirmais demo įrašais susilaukėte teigiamų atsiliepimų iš death metalo fanų. Tačiau netrukus pakeitėte pavadinimą ir ėmėte kurti tamsesnę, gilesnę ir emocingesnę muziką. Ar atsimeni, kaip supratote, kad death metalas nėra jūsų muzika, ir kas padarė įtaką šiems pokyčiams?

Paprasčiausiai tuo metu buvo per daug grupių toje scenoje. Grupės tūkstančiais dygo tiesiog iš niekur ir daugelis jų buvo klonų klonai. Prisimenu, kaip mes nusprendėme, kad niekada nenorėtume, jog mus vadintų n-tąja death metalo grupe. Nesąmonė būti vadinamais „vienais iš daugelio“. Visuomet žavėjomės tokiomis grupėmis, kaip VOIVOD, todėl, kad jie buvo tokie originalūs, tokie… O šiaip, mes iš tiesų buvome pakankamai „atšokę“ nuo madų jau nuo pat pradžių. Jau mūsų pirmajame demo galima išgirsti tikrai novatoriškų dalykų. Deja, blogas įrašas neatskleidžia to įrašo kūrybinės kokybės. Galiausiai nusprendėme, kad negalime sieti savęs su tokiu „death-metališku“ pavadinimu (kurį net ne mes buvome sugalvoję, o vaikinas, netrukus palikęs grupę) ir nusprendėme jį pakeisti.

Tu – pagrindinis dainų kūrėjas grupėje, ar ne? Kaip kiti grupės nariai prisideda kūryboje? Ar turi bėdų perteikdamas savo asmenines idėjas likusiems grupės nariams?

Na, aš nesu vienintelis kūrėjas. Mes dirbame kaip komanda. Maxas (antrasis gitaristas) taip pat sukuria nemažai motyvų, o galiausiai mes visi atliekame likusį darbą.

Kitas klausimas – kiek asmeninis. Dauguma NOVEMBRE dainų persmelkia klausytoją liūdesiu ir melancholija. Iš kur tas liūdesys? Ar tu pats esi liūdnas žmogus, ar tai tik ta tavo asmenybės dalis, kuri labiausiai pasireiškia muzikoje?

Na, manau, kad esu toks pats, kaip ir daugelis kitų žmonių. Galbūt skirtumas tik tas, kad esu šiek tiek arčiau savo giliausių pojūčių ir jausmų. Tarp kitko, istorija rodo, kad geriausia muzika buvo sukurta iš skausmo. Taigi, išliejus muzikoje visus vidinius skaudulius, man palengvėja. Jaučiuosi panašiai, kaip kiti numetę svorį, jei įsivaizduoji, ką turiu omenyje :).

Jau seniai ginčijamasi, kokį stilių jūs grojate. Kai kurie fanai vadina jūs doom metalo atstovais, ypač kalbėdami apie ankstesnius įrašus, kiti gi teigia, kad jūs niekada nebuvote doom metalo grupe. Kaip pats apibūdintum jūsų kuriamą muziką? Koks metalo stilius labiausiai tiktų NOVEMBRE?

Tai senas ginčas, iš tiesų! O šiaip žinai, stulbina, kaip žmogaus sąmonė gali užslėpti ir atkurti muziką. Vakar supratau, kad vienas iš mūsų 1993-ųjų EP kūrinių rifų yra vienos 1981-ųjų italų pop dainos motyvo interpretacija. Aš suvokiau tai po 15 metų… Ar supranti, apie ką aš? Tas EP įrašytas 1993-aisiais, kuomet visi mus vadino death/doom metalo atstovais… Taigi, manau, grynas doom metalas neegzistuoja. Grynas death metalas neegzistuoja. Tiesiog kiekvienas muzikantas kuria savo dainas, interpretuodamas melodijas, kurias girdėjo nuo pat gimimo.

Pašnekėkime šiek tiek apie Italiją. Italų muzikos scena garsi pop ir disco atlikėjais. Tuo tarpu italų metalas nėra taip labai žinomas pasaulyje. Ar galėtum papasakoti šiek tiek apie savo tėvynės metalo sceną? Kuo didžiuojiesi ir kokius neigiamus bruožus matai joje?

Na, reikalai pastaruoju metu šiek tiek pasikeitė, ar ne? LACUNA COIL tikrai labai išgarsėjo ir visoms toms italų power metalo grupėms, girdėjau, einasi neblogai. Ir, net jei tai nėra mano mėgstamiausia muzika, manau, Italijos metalo scenai pastaruoju metu sekasi kuo puikiausiai. Tiesa, prieš porą metų būčiau sakęs, kad Italijos scena kiek panaši į vaikų smėlio dėžę, kurioje visi pešasi dėl smulkmenų. Bet šiandien tai jau praeitis, žmonės tapo tikrai profesionalesni.

O į kokias italų grupes, žinoma, be NOVEMBRE, rekomenduotum Lietuvos fanams atkreipti dėmesį?

Iš tikrųjų yra nemažai kylančių grupių, vertų paminėjimo: KLIMT1918, THE FORESHADOWING, ROOM WITH A VIEW, OBLIVIO, ENDECLINE. Be abejo, verta prisiminti ir istorines ekstremalaus metalo grupės NECRODEATH, SCHIZO, MONDOCANE, SINOATH.

Ką galėtum pasakyti apie Italijos metalo fanus? Esate nemažai koncertavę ir už Italijos ribų, taigi gal gali palyginti italus su kitais fanais?

Na, manau, kad didelio skirtumo nėra. Šiaip Šiaurės Italijos publika būna šaltesnė, galbūt dėl to, kad jie pripratę prie koncertų. Tuo tarpu pietiečiai koncertuose iškart pradeda šėlti. Iš tiesų aš pastebiu panašius skirtumus visur. Pavyzdžiui, turuodamas Vokietijoje vieną dieną gali susidurti su pakankamai ramia publika, o kitą dieną gauti pašėlusius klausytojus. Neįsivaizduoju, kodėl taip yra!

NOVEMBRE muzika yra pakankamai melodinga. Taigi ji galėtų būti priimtina ir klausytojams, kurie nesidomi metalu. Tad galbūt jūs sulaukiate dėmesio iš Italijos populiariosios muzikos fanų ir atlikėjų?

Nelabai. Iš tiesų mes sutinkame gerbėjų tarp įvairiausio plauko muzikos klausytojų, tačiau neturime nieko bendra su populiariąja muzika. Tai mūsų visiškai nedomina ir apskritai bandyti prasimušti į tą sluoksnį – tai tas pats, kas bandyti prasimušti į mafiją. Tad mes ten tikrai nelendame.

Daugelis žurnalistų mėgsta klausinėti muzikanto apie jo mėgstamus dalykus muzikoje, kūryboje ir pan. Tačiau aš norėčiau paklausti, ar yra dalykų, kurių gailiesi ar gėdijiesi NOVEMBRE karjeroje?

Tokių dalykų nėra. Rimtai!

Šeimyninis klausimas :). Tavo brolis Giuseppe NOVEMBRE groja būgnais. Kaip jūs sutariate grupėje? Ar kartais neįsiliepsnoja vyresnio-jaunesnio brolio kivirčai?

Buvo tokių dalykų gal prieš 10 ar 15 metų. Tačiau šiandien mes abu profesionaliai vertiname grupę, tad nebelieka vietos šeimyniniams konfliktams :).

O ką jūsų tėvai sakė, kai abu pasukote į metalą. Ar jie didžiuojasi jumis ar bamba, kad derėjo pasirinkti klerkų karjeras?

Nei vienas iš variantų. Jie nieko nesupranta apie muziką ir jiems apskritai tas neįdomu :).

Na, manau, užteks klausimų. Tavo paskutiniai žodžiai gerbėjams iš Lietuvos.

Bičiuliai, tikiuosi jus visus sutikti Vilniuje ir kartu praleisti gilų vakarą!

Dėkui, Carmelo, už tavo laiką ir mintis. Laukiame jūsų pasirodymo Vilniuje!