NILE - vieni ryškiausių death metalo švyturių naujajame tūkstantmetyje

Keturiais pripažintais albumais, keliais EP ir keliolika pasaulinių turų, NILE pakėlė ekstremalaus metalo kartelę lyrine ir muzikine prasme. Dėl pasiryžimo tobulėti ir atsidavimo savo kūrybai, NILE tapo vienu ryškiausių death metalo švyturių naujajame tūkstantmetyje. Kelis metus lauktas naujausias grupės albumas „Annihilation of the Wicked“ pasižymi verčiančiu iš koto intensyvumu ir epinėmis aranžuotėmis, kurios jau tapo grupės prekiniu ženklu. Su šiuo, intensyviausiu grupės diskografijoje, albumu NILE leidosi į gastroles, kurios trunka iki šiol ir kurių metu bus aplankyta Lietuva.

NILE susiformavo 1993-iaisiais Greenvilije, Pietų Karolinoje, JAV, ir grupės pradinė sudėtis buvo tokia: gitaristas-vokalistas Karl Sanders, vienintelis narys, likęs iš pradinės sudėties, bosistas-vokalistas Chief Spires ir būgnininkas Pete Hammoura. Amerikiečiai praleido nemažai laiko, sujungdami savo susidomėjimą Egiptiečių istorija, kultūra ir išmintimi su modernaus death metalo brutalumu. Šių ieškojimų rezultatas buvo tvirtai sukalta ir subalansuota grupė: techniškas death metalas ir Artimųjų Rytų melodijos ir lyrinės tematikos, įkvėptos Egipto kultūrinių simbolių – papirusų, hieroglifų ir piešinių kapuose, vaizduojančių antikines kovas bei ritualus.

Kiekvienais metais nuo grupės susikūrimo buvo įrašoma vis po naują įrašą. Visi jie pažymėdavo didelį žingsnį pirmyn grupės muzikinėje evoliucijoje ir leido NILE įsitvirtinti undergrounde, kuris kiekvieną albumą sutikdavo išskėstomis rankomis. Taip pat grupei buvo suteikta proga apšildyti tokius grandus, kaip OBITUARY, DEICIDE, BROKEN HOPE ar SIX FEET UNDER. Reikalai galiausiai pajudėjo iš vietos 1996-aisiais, po to, kai Egipto fanatikai įrašė trijų dainų demo „Ramses – Bringer Of War“, po kurio išleidimo pasirašė sutartį su „Visceral Productions“ ir pradėjo įrašinėti savo debiutinį albumą. Tuo metu prie grupės prisijungė gitaristas-vokalistas Dallas Toler-Wade. Visgi sutartis ilgai neužtruko, nes 1997-ųjų pabaigoje, perleidusi NILE demo, „Visceral“ nutraukė veiklą. Kaip ten bebūtų, deferiai neliko nuošalyje ir, išgirdę demo albumą bei pamatę NILE pasirodymą gyvai, „Relapse Records“ gretai įkišo savo trigrašį. Buvo sudaryta sutartis ir abi pusės pasiruošė NILE debiutinio tvarinio „Amongst the Catacombs of Nephren-Ka“ išleidimui.

„Amongst The Catacombs of Nephren-Ka“ pasiutusia audra užklupo metalo pasaulį: pikti gitarų rifai, pririšti prie techniškų „blast-bytų“, beprotiškos gitarų soluotės ir galingas trijų vokalistų antpuolis suteikė grupei savitumo. Laukinė ataka buvo paskaninta egzotiškomis instrumentuotėmis, simfoniniais Artimųjų Rytų perėjimais ir giesmėmis. „Amongst…“ buvo nepakartojamas darbas ir netruko sulaukti daugelio pagyrimų.

NILE sudalyvavo milžiniškame aštuoniolikos mėnesių ture tuoj pat po įrašo išleidimo. Jame grupė kelis kartus išmaišė visą JAV, o po to buvo pakviesti groti kartu su MORBID ANGEL jų pasaulinio turo metu. Grupė, sujaudinta susitikimo su naujais žmonėmis ir naujų vietų aplankymo perspektyvos, per kiekvieną koncertą išmesdavo dozę energijos to nesitikinčiai publikai. Vedami įsijautimo ir Sanders pažado „sugroti kiekvieną natą taip, lyg ji būtų paskutinioji ir atiduoti visas jėgas, kiekvieną kartą grojant“, NILE savo charakteringu garsu pritraukė tūkstančius naujų fanų ir tapo viena iš labiausiai trokštamų gyvai grojančių grupių tuo metu. Turui besibaigiant ir prasidėjus koncertams Europoje („Dynamo `99“ festivaliui ir Europos turui), NILE jau buvo paskelbta viena ambicingiausių, daugiausiai žadančių ir greičiausiai kylančių metalo grupių.

1999-ųjų rugsėjį, kai grupė sugrįžo namo, Sanders su kompanija pradėjo dėlioti ir aranžuoti rifus ir visas idėjas, kurias jie kaupė nuo 1997-ųjų, kai NILE išleido „Nephren-Ka“. Padrąsinti visuotinio pripažinimo, kurį atnešė Egipto ir Artimųjų rytų kultūrų tyrinėjimai ir egzotiškas skambesys, ir vedami Sanders pažadų „sukurti galingą įrašą, kažką panašaus į šedevrą“, NILE pradėjo kloti pamatus antrajam tvariniui.

Muzikantai suvokė, jog kūrybinė kartelė buvo aukštai iškelta, taigi naujos dainos negimė taip sklandžiai. Idėjos buvo tokios ambicingos, jog naujasis albumas tapo NILE manija, kuri atėmė visą grupės narių laisvalaikį. Sanders kiekvieną naktį komponavo, aranžavo, peraranžavo ir klijavo įvairias kūrinių dalis, tapdamas vos ne simfoninio orkestro kompozitoriumi. Dainų žodžių rašymas iš Karl atėmė beveik metus – jis norėjo juos idealiai sulieti su muzika, „sukombinuoti dvi išraiškos formas į vieną taip, jog kiekviena iš jų tarnautų kitai ir abi siektų to pačio tikslo“. Labai techniška kompozicija „Multitude of Foes“ taip pat pareikalavo beveik metų iš Toler-Wade iki idealaus dainos įvaldymo. Kas blogiausia, Pete Hamourra smarkiai susižeidė petį ir nebegalėjo tęsti NILE būgnininko pareigų, taigi koncertines pareigas užėmė Tony Laureno, o naują albumą ruošėsi įrašinėti Derek Roddy.

Gegužę NILE įžengė į savo antruosius namus – „Columbia, SC’s Soundlab“ studiją – su ilgalaikiu prodiuseriu Bob Moore, ketindami įrašyti stambiausią ir ambicingiausią darbą. „Black Seeds of Vengeance“ buvo ne tik antrakursio studento kilimas laiptais, bet ir parodė intensyvaus ir reikalaujančio daug energijos darbo rezultatą bei pastatė NILE tarp žymiųjų metalo grupių.

„Black Seeds of Vengeance“ buvo idealiai sulipdyta death metalo ataka, kuri atkartojo „Amongst…“ energiją ir atmosferą, bet kartu ir pristatė NILE skambesį gerokai modernesnėje, labiau epiškoje šviesoje, turinčioje platesnę spalvų gamą. Muzika ir žodžiai fanų vaizduotėje paišė pasakiškus vaizdus apie kovas, mūšius, valdžią, vergiją, karą, religinius ritualus. Sudėtingi simfoniniai intarpai, įkvėpti afrikietiškų choralų ir įvairiapusių instrumentuočių, sudarytų iš tokių instrumentų, kaip sitaros, gongai, įvairūs būgnai, tibetietiški ragai ir akustinės gitaros, rado savo vietą kompozicijose ir suteikė dainoms beveik kinematografinį pojūtį. Dainos „Masturbating The War God“, “The Black Flame“ ir nepakartojamoji „To Dream of Ur“, kuri, beje, yra viena autoriaus favoričių, demonstruoja visą simfoninį orkestrą death metalo stiliaus grupėje ir pasakoja epines pasakas muzikiniais garsais. Galiausiai, „Black Seeds Of Vengeance“ triumfas buvo pripažintas, kai „Terrorrizer“ žurnalo skaitytojai jį išrinko geriausiu metų albumu.

Sanders apie „Black Seeds…“ sako: „Čia yra daug daugiau spalvų ir variacijų, nei „Amongst…“ gabaluose. Daugiau antikinės instrumentuotės, kuri buvo ne taip gausiai pavartota „Nephren-Ka“ albume, o orkestriniai intarpai yra vientisi. Kompoziciniai ir konstrukciniai elementai dainose modernizuoti ir supaprastinti, bet, tuo pačiu ir tapę sudėtingesniais. Elementai, kurie suteikė dainoms epinį pamatą ir jausmą, yra sustatyti daug efektyviau, nei anksčiau. „Nephren-Ka“, palyginimui, yra toks albumas, kuris eina tiesiai prie reikalo. Ko gero, yra žmonių, kurie pasakys „kodėl jie neliko tokie pat paprastai brutalūs, kaip ir buvo anksčiau?..“ „Seeds…“ –brutalus albumas, bet jis turi ir šio to daugiau, nei tiesmukas brutalumas.“

2001-ųjų pradžioje, kai vyko turas po Europą, ilgalaikis grupės bosistas Chief Spires „dėl kūrybinės krypties skirtumų“ pabėgo iš NILE. „Masterful Magazine“ jis sakė: „Man nepatiko, kad Karl Sanders pasuko NILE „kaip greitai mes galime groti“ kryptimi. Kai tai pasireiškė, pajutau, kad netekome daug kūrybiškumo. Karl ir aš turėjome daug nesutarimų, trumpai tariant, aš jo tiesiog nemėgstu“. Netrukus buvęs bosistas buvo pakeistas Jon Vesano, kuris anksčiau grojo DEMONIC CHRIST ir DARKMOON.

Po visų turų ir naujo kraujo įsiliejimo atėjo metas naujam albumui. Įkrovę savo baterijas ir vėl pasikvietę Bob Moore, NILE nariai įrašė naują albumą „In Their Darkened Shrines“, kuris sviedė grupę į neapsakomus aukščius. „Darkened…“ susintetino grupės prekiniu ženklu tapusius Artimųjų Rytų perėjimus, polinkį simfoninėms dalims ir greitį į vieną iš epiškiausių death metalo albumų. Nepastovūs ir kintantys intarpai išsiliedavo į nepakartojamas ir kerinčias aranžuotes, o sunkūs rifai transformuodavosi į mistinius akustinius perėjimus. Dainos „Execration Text“, „Sarcophagus“, nuostabusis keturių dalių epas „In Their Darkened Shrines“ ir nepakartojamas, beveik 12 dvylika minučių trunkantis autoriaus favoritas „Unas Slayer Of Gods“, kuris, beje, dėl savo ilgio visai netampa nuobodus, stebina progresyvumu, muzikantų kūrybiškumu ir avangardiniais sprendimais; šie gabalai daugelį palieka apvipusiu žandikauliu.

Praleidę gana daug laiko įrašų studijoje NILE nekantravo pasirodyti ir pristatyti naują medžiagą fanams. Pirmasis 2002-ųjų vasaros turas, kuriame NILE buvo headlineriais, vyko kartu su ORIGIN, HATE ETERNAL ir ARCH ENEMY. Antrasis, pavadintas vienu kiečiausių visoje JAV metalo istorijoje, „Art Of Noise“ pasiūlė tokias žvaigždes, kaip NAPALM DEATH, VOIVOD ir STRAPPING YOUNG LAD. Po trumpo atsikvėpimo 2003-ųjų pavasarį sekė DANZIG vadovaujamas „Blackest of the Black“ festivalinis mini-turas, kuriame grojo OPETH, SUPERJOINT RITUAL, BEHEMOTH ir LACUNA COIL. Vos tik jam pasibaigus, NILE nukeliavo į Europą, ketindami sugroti „Gods of Metal“ su tokiais populiariosios scenos monstrais, kaip METALLICA, LIMP BIZKIT, MARILYN MANSON ir DISTURBED. Vėliau sekė pirmasis turas po Japoniją.

Vėlyvą vasarą NILE nufilmavo du vaizdo klipus iš „In Their Darkened Shrines“: koncepcinį „Sarcophagus“ ir gyvo atlikimo „Execration Text“. Netrukus NILE paskelbė apie trečią JAV turą – „Art of Noise II“. Padedami KREATOR, VADER, AMON AMARTH and GOATWHORE, NILE išmaišė jankių kraštą ir sunaikino daugybės fanų kaklus. Vėliau tais metais NILE nusiaubė minias Graikijoje ir Anglijoje ir sudalyvavo kasmetiniame „X-Mas“ festivaliniame ture su DEICIDE, DESTRUCTION, AMON AMARTH, GRAVEWORM, DEW-SCENTED, MISERY INDEX ir DISBELIEF. Koncertų su tokiomis metalo scenos žvaigždėmis galėtų pavydėti ne viena pasaulinio lygio grupė.
Vėliau sekė pertrauka, kurios metu Dallas Toller-Wade užėmė būgnininko pareigas LECHEROUS NOCTURNE, Karl Sanders svečio teisėmis sudalyvavo BEHEMOTH dainos „Xul“ įrašuose ir pats pagamino Egypt-ambient stiliaus solinį albumą „Saurian Meditation“. Į jį Sanders sudėjo visą medžiagą ir idėjas, kurios netilpo į praėjusių albumų įrašus ir kurias buvo gaila palikti nepanaudotas. Albume perkusija grojo jau pasveikęs buvęs NILE būgnininkas Pete Hammoura, vokalisto vietas užėmė Mike Breazeale ir David Vincent (MORBID ANGEL).

Praėjus trims metams nuo „In Their Darkened Shrines“, NILE pranešė apie savo naują albumą „Annihilation of the Wicked“. Tiesa, prieš albumo įrašus būgnininkas Tony Laureno grupę paliko ant ledo ir perėjo į DIMMU BORGIR. Visgi, vadovaujantis buvusio HATE ETERNAL`o Derek Roddy rekomendacijomis, greitai buvo surasta pamaina: graikas George Kollias. Deferiai jau buvo stebėję jo grojimą, kai Kollias su grupe SICKENING HORROR apšildė NILE Atėnuose ir, pažiūrėję keletą vaizdo įrašų su juo, Sanders ir Toller-Wade be didesnių diskusijų nusprendė pakviesti graikų meistrą į NILE.

Įrašius albumą pasipylė žurnalistų, kritikų ir fanų pagyros. Dauguma neabejoja, jog tai – stipriausias, kūrybiškiausias ir brandžiausias NILE darbas. Po šio albumo daugelis metalo muzikos žurnalų pasaulyje įvardino amerikiečius kaip „death metalo saugotojus“ arba „gaivintojus“, o „Metal Hammer“ žurnalas NILE pavadino „death metalo IRON MAIDEN“. Ir visos šios pagyros tikrai „ne už ačiū“: tokios dainos, kaip „Sacrifice Unto Sebek“, „The Burning Pits…“ pateikia neįtikėtiną greitį ir idealią techniką, o „User-Maat-Re“ ir „Von Unaussprechlichen Kulten“ – labai kokybiškai sukomponuotos atmosferos pavyzdžius. Pažymėtina, kad „Sacrifice Unto Sebek“ „blast-bytas“ yra vienas greičiausių visoje būgnų istorijoje ir su juo gali varžytis tik naujausio HATE ETERNAL albumo „I, Monarch“ ritmai, įrašyti Derek Roddy.

Po „Annihilation of the Wicked“ išleidimo grupė ir vėl koncertuoja visame pasaulyje ištisus 2005 metus. Visgi, kaip rodo NILE patirtis, nei vienas koncertinis sąstatas neišsilaiko daugiau nei vieną albumą – dėl finansinės padėties šįkart NILE gretas paliko bosistas-gerklė Jon Vesano. Į jo vietą kaipmat atsirado du pretendentai: ex-MORBID ANGEL bosistas-„vokillas“ Steve Tucker ir devyniolikmetis LECHEROUS NOCTURNE (kurioje Toller-Wade lamdė būgnus), LUST OF DECAY ir DOMINATION THROUGH IMPURITY penkiastygininkas Joe Payne. Dėl autoriui nesuprantamų priežasčių, kodėl nebuvo paimtas puikius vokalinius duomenis turintis Steve Tucker, žemų dažnių meistro vietą okupavo Joe Payne.

Taigi 2006-uosius Rytų kultūros fanatikai NILE pradėjo nauja sudėtimi. Panašu, kad tai – jų šlovės laikotarpis, todėl galimybė išvysti šiuos death metalo meistrus Lietuvoje – netikėtai išsipildžiusi svajonė. PASIRUOŠKIT!