Albumai

NILE “Annihilation Of The Wicked” – iš didelio rašto išėjo iš krašto

2005.08.24 00:00, Lord Sauron

Galite sušerti mane pačiam dantingiausiam Nilo krokodilui, bet, kad ir kaip gerbdamas NILE, niekaip negaliu skirti aukščiausio balo paskutiniam šių death grandų darbui. Klausiau šį albumą kokį dešimt kartų, užsidirbau nervinį tiką, bet taip ir neradau to, kas man patikdavo ankstesniuose NILE albumuose. Taip, techniški, labai techniški, taip, atmosferiški, taip, labai brutalūs. Šito iš jų neatimsi. Bet visgi kompanija pradeda save plagijuoti. Jie nepateikė nieko, ko nebūtume girdėję ankstesniuose grupės albumuose.

NILE “Annihilation Of The Wicked” – iš didelio rašto išėjo iš kraštoEgiptietiški motyvai tarp dainų ir pačiose dainose girdėti ne kartą ir tapo jų vizitine kortele, bet šiame albume NILE, mano nuomone, piknaudžiauja šitais atmosferiniais inatarpais. Maža to, kompozicijos suvienodėjo, kai kur dėl perkrautų mušamųjų (žinoma, naujajam būgnininkui reikia pasirodyti, kad jis ne blogesnis už Loreano) ir ultragreitų gitarinių solo negaliu išskirti pagrindinės melodijos, kai kada ji keičiasi po kelis kartus viename kūrinyje, bet keičiasi taip, kad kūrinys išvis netenka struktūros. Galų gale viskas susilieja į vientisą nuobodų monotonišką kalimą. Sanderso riaumojimas vis dar išlieka vienas galingiausių death stiliaus vokalų, bet kartais jis taip „kapoja“ tekstą, jog susidaro įspūdis, kad jam tiesiog trūksta oro išdainuoti visą tekstą. Dar gerai, kad NILE nepasidavė madai ir neprikrovė „sintetikos“ ant vokalo. Ir dar – nežinau, ar čia Džordžas Koliasas (George Kollias) įnešė savų idėjų, ar NILE buvo paveikti pernykščio bendradarbiavimo su lenkais BEHEMOTH, bet tradicinė NILE muzika įgavo šiokią tokią juodmetalio priemaišą. Nors gal tai nėra blogai.

Nesupraskite manęs neteisingai, aš nenoriu taip tiesiai šviesiai drėbti, kad albumas „Annihilation Of The Wicked“ blogas. Jokiu būdu! Šios grupės fanai gaus daug malonumo, klausydami „Annihilation…“. Asmeniškai man labiau patiko antra albumo dalis, pradedant kūriniu „Lashed To The Slave Stick“ ir iki pabaigos. Nors vėlgi, kai net trys albumo kūriniai užsibaigia gongo dūžiais ir beveik analogiškomis gitarų partijomis, darosi nuobodu. Ir nuo to nuobodulio negelbsti nei ultratechniškos gitarų soluotės, nei melodingi senovės Egipto motyvai.

Atskirą pagyrimą užsitarnauja suvedimas. Visi instrumentai girdimi puikiai ir nesvarbu, kokią kakofoniją sukelia muzikantai, muzika nevirsta chaotišku triukšmu. Niekas nenustumtas į antrą planą, niekas neišvestas į priekį, masteringas tiesiog idealus. Papildomas balas už garso operatoriaus darbą.

Vertinimas 8/10
© 2005 Regain Records

1. Dusk Falls Upon The Temple Of Serpent on The Mountain Of Sunrise
2. Cast Down The Heretic
3. Sacrifice Unto Sebek
4. User-Maat-Re
5. The Burning Pits of Duat
6. Chapter Of Obeisance Before Giving Breath To The Inner One In The Presence Of The Crescent Shaped Horns
7. Lashed To The Slave Stick
8. Spawn of Uamenti
9. Annihilation Of The Wicked
10. Von Unaussprechlichen Kulten

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
sator
2009.08.23 01:26

tikrai geras darbas, o ypac uzmusantys gabalai – “lashed to the slave stick” ir “annihilation of the wicked”…o tiems, kas minejo nuorodas i panaisi grojancius kolektyvus, tai siulyciau prisiminti floridieciu projekta (su J.Murphy priesaky!) – DISINCARNATE ir ju albuma “dreams of the carrion kind” – panasus soundas ir ritmika kaip ir Nile’u…

AntiChrist
2007.02.09 08:28

Man jis patiko, kaip ir ankstesni ju darbai =)

CyberSpawn
2005.08.28 14:02

Puikus albumas! Nelabai suprantu kai kuriu zmoniu pasakymus nieko naujo, tas pats per ta pati. Kaip grupes pradeda groti komercija vel blogai,islaiko senaji skambesi vel blogai. Zodziu tikrai ispindejot.

s2
2005.08.28 13:32

Nailų atspalvio mėgėjams siūlau kištelt ausį link Monolith Deathcult albumo White Crematorium. gaila jų tinklalapis nulūžo, bet mp3 pasiekiami iš google:

http://google.lt/search?q=cache:www.monolith-deathcult.com/disco.asp

dar dvi White Crematorium empėtrydas jie pašalino, bet turiu diske, jei kam reiktų.

Adis
2005.08.25 14:30

Man visai patiko. Taip, is esmes nieko naujo, bet senieji albumai jau nuklausyti, tai gauti nauja doze to paties megstamo kokteilio – nematau cia nieko blogo. Nenusieksperimentavo, nenusmuko, nenukomerciskejo. Ko dar reikia?

Themgoroth
2005.08.25 00:25

Man sis albumas patiko,yra geras ir t.t bet In Their Darkened Shrines yra zymiai uz Annihilation’a geresnis

Dellamorte
2005.08.24 19:51

Pats geriausias metų albumas.

Taip, InfernalHs , išpindėjot ;)

InfernalHs
2005.08.24 19:49

Reikejo dar muzikantu ir prie albumo dirbusiu zmoniu vardus pavardes surasyt – butu daugiau vietos uzeme… :)

O siaip man taip pat sis albumas ypatingu emociju nesukele, kokias sukeldavo ankstesni albumai. Gal mes visi liaudiskai tariant “ispindejom”?

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus