NIGHTWISH ir PAIN Vilniuje: amžinai nepatenkintų veikėjų burblenimai

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

Straipsnio autoriai įspėja, kad šiame straipsnyje pateikiama išskirtinai autorių nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su jūsiške, todėl jei kai kuriuos teiginius laikysite asmeniniu įžeidimu, turėkite omenyje, kad tai nebuvo specialiai taikyta jums ir kad tai tėra atsitiktinumas.

SStormas: Į šį koncertą teko garbė pakliūti gana atsitiktinai, nes iš pradžių eiti neketinau. Prisiminę, kad esame kaip ir žurnalistai, „susiveikėme“ akreditacijas ir štai jau mindžikuojame spaudos ložėje, belaukdami į spaudos konferenciją atvyksiančių žvaigždžių. Pirmiesiems pasirodžius Peteriui Tägtgrenui su kompanija, jaučiasi šioks toks nuščiuvimas – pusė susirinkusių žiniasklaidos atstovų vargiai žinojo, kas tokie priešais juos. Gana komiška situacija: žurnalistai žiūri į PAIN, PAIN – į žurnalistus, ir visi tyli. Ledus pralaužia ne kas kitas, o kolega Seniukas – „interviu“ galima pasiklausyti susiradus pastarosios „Audronašos“ įrašą. Deja, muzikantai teturi tik 15 minučių, tad iškart bėga persirenginėti ir lipti ant scenos. To vakaro žvaigždžių taip ir nesulaukiam, kadangi tektų praleisti PAIN pasirodymą, dėl ko neabejotinai tektų graužtis labai ilgai.

Seniukas: Priešingai nei SStormas, į koncertą eiti ketinau iš pat pradžių, kai pamačiau, kad Vilniuje apsilankys PAIN. Be to, pasitaikė galimybė pakalbinti charizmatiškąjį HYPOCRISY ir PAIN lyderį Peterį Tägtgreną. Taigi su SStormu, pasinaudodami tarnybine padėtimi, „susiveikėme“ spaudos atstovų akreditacijas ir nuvykome į „Siemens“ areną kiek anksčiau, kad sudalyvautumėme spaudos konferencijoje. Prisipažinsiu, kad tai buvo pirmas kartas, kai dalyvavau spaudos konferencijoje, todėl tikėjausi išvysti, kaip dirba mūsų didžiausių dienraščių ir portalų žurnalistai, kvosdami pasaulinei metalo scenai nusipelniusį žmogų. Deja, mano lūkesčiai buvo neišpildyti, kadangi spaudos konferencija atskleidė mūsų „didžiosios“ žiniasklaidos atstovų mankurtizmą – per visą laiką iš šių „herojų“ Peteriui buvo užduotas tik vienas vienintelis klausimas, kuris, aišku, buvo susijęs su Peterio skyrybomis. Juk kas gali būti dar įdomu mūsų skandalus ir nusikaltimus medžiojantiems „filadelfijams“? Tpfu… Kažkaip labai neskanu…

SStormas: Pagaliau mes jau salėj, kur nei daug nei mažai – anot organizatorių, apie 7000 žiūrovų. Koncertas visiškai nevėluoja – suplanuotu laiku pasigirsta pirmieji „Same Old Song“ akordai ir su firminiais raudonais marškiniais bei kaklaraiščiu scenoje jau bėgioja visur spėjantis Peteris Tägtgrenas. Deja, didžioji auditorijos dalis sunkių industrializuoto metalo akordų ne itin girdėję, tad ir publika pernelyg nešėlsta. Ypač smagu stebėti pop muzikos mėgėjus ir šiaip TV reklamos aukas (liaudiškai vadinamus „buduliais“), telefonais filmuojančius šen bei ten šėlstančius metalistus. PAIN „atkala“ nors ir neilgą, tačiau superinį pasirodymą – ne veltui prieš koncertą teko nemažai girdėti, kad jie turėjo būti šio vakaro „headlineriais“.

Seniukas: Gal kai kuriems skaitytojams tai nuskambės labai arogantiškai ir iššaukiančiai, bet PAIN buvo ta grupė, dėl kurios sekmadienio vakarą atvykau į „Siemens“ areną. Šio kolektyvo pasirodymą 2005 m. „Metalmania“ festivalyje praleidau, nes tiesiog tais metais į Lenkiją nevykau, o pamatyti HYPOCRISY „jaunesnįjį broliuką“ troškau jau senokai. Taigi, kai PAIN trinktelėjo tokiais savo auksiniais gabalais, kaip „Same Old Son“, „Just Hate Me“, „On And On“, nesugebėjau susiturėti ir nukulniavau į priekį pasiautėti su ta nedidele žmonių dalimi, supratusia, kas tuo metu grojo ant scenos. PAIN ant scenos atrodė visai normaliai, „headbangingas“, tarpais nuo scenos pasigirstantis kriokimas („growlas“) nesusipratėlius glumino, o mano širdį džiugino.

Buvo matyti, kad vis tik Peteris kiek nejaukiai jautėsi prieš tokią publiką, kuri nemoka net gerai žinomų PAIN dainų priedainių. Kiek apgailėtinai atrodė ir Peterio bandymas užvesti publiką su klausimu „Ar jūs pasirengę sutikti NIGHTWISH“? Jei tai būtų pradedantis švedas „burzumas“, tada dar būtų atleistina, bet kai tokias menkavertes frazes šūkčioti pradeda legendinis pasaulinio lygio metalo veikėjas… Mano kuklia nuomone, čia NIGHTWISH savo pasirodymo metu turėjo vis klausinėti, ar mums patiko PAIN :).

Paprastai aprašant renginius norisi išvardyti visas mėgstamos grupės atliktas dainas, bet šį kartą net nėra ką labai vardyti, nes pats pasirodymas truko kiek mažiau kaip 40 minučių. Per mažai tokiai grupei, bet su mėgstama muzika visuomet taip: kad ir kiek truktų koncertas, jis visada būna per trumpas. Savo pasirodymą Peteris Tägtgrenas ir kompanija užbaigė savo kultiniu „Shut Your Mouth“, kurį kartu baubė jau ir nemaža minia lietuvaičių… Trumpai tariant, PAIN gyvai yra visiškas išsitaškymas.

SStormas: Trumpa pauzė, skirta užpildyti alaus atsargas, ir į sceną jau ruošiasi šio vakaro didžiosios žvaigždės – NIGHTWISH. Šioje vietoje turiu atvirai prisipažinti – bijau, kad tai net gali ką nors šokiruoti, – kad man visiškai nepatiko NIGHTWISH su Tarja, tad Anettės atėjimas, mano kuklia nuomone, jiems tik į naudą (jau girdžiu skaitančiųjų šūksnius „kaip jis drįso?!“). Dėl tų pačių priežasčių kiek labiau esu susipažinęs tik su naujausiu jų albumu „Dark Passion Play“. Mano laimei, pirmoji daina „Bye Bye Beautiful“ būtent iš jo – su daug fejerverkų, šviesų efektų ir panašių akiai malonių dalykų. Iškart jaučiasi pagyvėjimas salėje ir akivaizdžiai įšilusi publika. Viso grojaraščio, deja neprisimenu, bet NIGHTWISH grojo dainas tiek iš senojo repertuaro, tiek ir iš naujojo albumo. Teko girdėti komentarų, kad senąsias dainas Anettei atlikti sekėsi sunkiai, o gitaristas darė daug „kliurkų“, valdydamas savo instrumentą, bet bendras koncerto vaizdas – puikus. Tiek muzikos, tiek efektų, tiek energijos ir šėlsmo prasme. Iš muzikantų išraiškų matėsi, kad ir jiems patiems publika paliko tikrai teigiamą įspūdį.

Seniukas: NIGTHWISH per savo neilgą gyvenimą jau buvo tekę matyti. Ir dar su Tarja. Oi, ir vėl Tarja. Kaip koks prakeikimas ji visur tūno už NIGHTWISH pavadinimo. Anette Olzon gerbėjus turiu iškart nuraminti – man tiek Tarja, tiek Annete nekelia nei ypatingo pasibjaurėjimo, nei pasigėrėjimo. Nuomonių dėl Annete yra visokiausių, bet bent jau man asmeniškai jos balsas koncerte pasirodė visiškai eilinis „popsovas“ vokalas. Ar pastatysi Madonna, ar Anette – skirtumo jokio. Tiesiog kažkaip nedera tas jos vokalas prie sunkesnių gitarų, kad ir nusaldintų nesibaigiančiomis Tuomaso Holopaineno klavišinių partijomis. Kaip muzikantė ant scenos Anette atrodė visai neblogai, tik tie siūbavimai klubais, mojavimai rankute ir pan. labai jau saldžiai atrodė.

Suprantama, kad tai ne HOLY MOSES ar ARCH ENEMY, kai muzika tiesiog spinduliuoja agresija, tačiau bet kokiu atveju fūzuotos gitaros sufleruoja, kad tai turėtų būti „griežtesnis“ pasirodymas. Krito į akį ir tai, kad buvo naudojama daug šou elementų: fejerverkai, ugnies pliūpsniai, konfeti. Pastebėjau, kad šie „prieskoniai“ didžiausią įspūdį padarė etatiniams „Siemens“ arenos lankytojams, kurie arenoje pasirodo per daug nežiūrėdami, kas joje lankosi: NIGHTWISH, koks rusų popso klounas ar Davidas Copperfieldas.

Tikiuosi, nieko per daug neįžeisiu, jei pasakysiu, kad NIGHTWISH pasirodymas mane paliko visiškai abejingą. Muzika man buvo pilka ir neįdomi. Standartiniai a la „keep your hands up in the air“ užvedinėjimai irgi įspūdžio nedarė. Aišku, nuo mano nuomonės NIGTHWISH netampa nei geresnė, nei prastesnė. Ypač džiugu buvo stebėti jaunesniąją kartą, kuri ne tik kad mintinai mokėjo NIGHTWISH hitų žodžius, bet ir džiūgavo nuo kiekvieno bosisto ir vokalisto Marko Hietala žvilgsnio publikos pusėn. Būtent ši publikos dalis buvo labiausiai patenkinta po koncerto. Žiūrėdamas į juos, pagalvojau, kad tokioms grupėms, kaip NIGHTWISH, turėčiau žemai žemai nusilenkti, kadangi būtent per tokius atlikėjus žmonės atranda metalą.

Dar vienas džiugus pastebėjimas: 7000 žmonių metalo koncerte, mano manymu, yra labai gražus skaičius. Taip, jis turi tą popsinio renginio atspalvį, bet kad ir koks būtų požiūris į pagrindinę koncerto grupę, vis tik tai yra SUNKIOJI muzika. Todėl ploju katučių NIGHTWISH kolektyvui ir visiems į koncertą susirinkusiems žmonėms.

SStormas: Po koncerto lengvai apsvaigęs jau galvojau, kaip PAIN teks važiuoti žiūrėti į „Metalshow Open Air“ Latvijoje, o NIGHTWISH – į šių metų Wackeną. Kitaip sakant, koncertas puikus!

Seniukas: Išėjęs iš „Siemens“ arenos, nesigailėjau koncerte praleisto laiko, nes renginys iš esmės buvo vykęs. Po koncerto veždamas lengvai apsvaigusį SStormą, galvojau, kad būtinai reikės apsilankyti liepą įvyksiančiame „Metalshow Open Air“ festivalyje, kuriame pagrindinė grupė bus PAIN. Pusantros valandos su Peteriu Tägtgrenu turėtų būti nuostabu!