NEANDERTALIEČIŲ puota „Intro“ klube

odium: Jau buvau beveik patikėjęs, kad koncertai pas mus nevėluoja. Deja… Po kelių itin tikslių renginių praėjusio penktadienio koncertas „Intro“ klube lyg irgi turėjo prasidėti laiku. Tačiau velnių pagaliai ir šį kartą kyštelėjo savo liežuvius. Ech, o jeigu… O gal… Bet ne, niekaip. Gavęs viena, prarandi kita.

Seniukas: O sanctas simplicitas! Aš, kaip ir kolega, naivokai tikėjausi nevėluojančio koncerto. Bet koncertas vėlavo. Tai dar pusė bėdos, nes man metalo koncertai yra ne tik gyva muzika, bet ir bendravimas su kolegomis akis į akį. O be šnekučio ir už klubo durų bendrauti aš buvau nepasiruošęs. Ai. Bet ką čia verksi. Geriau paslenkam švelniai į šoną duris saugojusią simpatišką mergikę ir bandom lįsti vidun…

odium: Kaip ir pridera, renginį „atidarė“ jauniausia vakaro grupė FLAMES OF ARBOREA. Šį sykį daugelis jų laukė dėl vienos gan rimtos priežasties – pirmo pasirodymo su gyvu būgnininko. Ir, nagi nagi, debiutas pavyko! Mangį verta pagirti už daromą pažangą, tuo tarpu visam kolektyvui dar reikėtų viską susiderinti ir nušlifuoti. Tiesa, garsas buvo pakankamai geras, kad girdėtum kiekvieną instrumentą, nors vietomis jautėsi gitarų trūkumas, o būgnai atvirkščiai – permušdavo visus kitus instrumentus. Bet kokiu atveju, nuskambėjo jaunėliai neblogai. Man asmeniškai labiausiai patiko CARCASS koveris.

Seniukas: Gurkt gurkt. Po ilgoko laukimo vienas nekaltas bokaliokas taip smagiai lenda, kad net nepastebėjau, kaip scenoje pradėjo savo pasirodymą jaunieji FLAMES OF ARBOREA. Niekuomet nebuvau didelis „brutalūchos“ fanatikas, bet šįkart jaunieji Vilniaus brutalūzai „suėjo“ puikiai. Jau šio straipsnio bendraautorius paminėjo vieną pagrindinių priežasčių. Taip taip, gyvi būgnai grupei ant scenos duoda labai daug šarmo! Na, apie Mangio (d. ž. k. Disruptorius) sugebėjimus čia pasakoti nepradėsim, nes esmė yra visos komandos darbas. O darbas buvo geras. FLAMES OF ARBOREA, sutikusi koncertuoti šiame brutalocerte, išlošė ir dar vienu aspektu – garsas nuo pat pradžių buvo geras, todėl buvo galima įsiklausyti, ką pretenzingai Vilniaus liaudžiai paruošė raudonmarškiniai. Beje, labai daug balų „fleimsams“ duodu už vėliavą scenos gilumoje :))).

odium: Vakaro kaltininkai, atvedę mane į „Intro“, – estai NEOANDERTALS. Turbūt jau visi pakankamai prisiskaitėt, kas per gyviai yra šio dueto nariai ir kuom valgoma jų muzika, tad nedelsiant pereinu prie efekto. Blankus. Neypatingas. Trumpai tariant, iš šiųjų pasirodymo įstrigo du dalykai: miklūs bosisto pirštai ir brutalus vokalas. Ar pastebėjote, kaip romantiškai užsimerkia Rain, kriuktelėdamas eilinę dozę growlo, ir kaip nuoširdžiai jo antakiai sklando ore viso šio proceso metu? Juokas juokais, bet daugiau nieko įspūdingo ten neradau. Mergina už būgnų gal ir sukelia pagarbą, bet muzikai į gerą neišėjo, nes Sandrai dar dirbti ir dirbti… O kai prie nuolatinio dvigubo double bass prisideda dar ir penkiastygės grojimas, žemų dažnių ne tik, kad per daug, bet jau perdėm (kirčiuoti pirmąjį žodžio skiemenį) sočiai. Ir galiausiai trūko vieno – gitarų….

Seniukas: Eeee, neklausykit, ką šneka odiumas! Efektas buvo superinis! Ir tai jums sako žmogus, kurio fonotekoje labai jau vargiai rasite brutalo. Tai, ką scenoje su bosine gitara išdarinėjo NEOANDERTALS lyderis, buvo įspūdinga. Kad bosinė gitara gali skambėti TAIP, niekad neįsivaizdavau. Labai dažnai atrodydavo, kad dainos metu vyksta riaumojimas, bet, tik pažvelgęs į tuščią mikrofono stovą, suprasdavau, kad tai „riaumoja“ grupės lyderio Raino bosinukė. Apskritai visas naujųjų neandertaliečių pasirodymas praėjo labai greitai ir jie neužkniso nė vienos sumautos akimirkos! NEOANDERTALS šėlsmo metu pabudo visi pirmykščiai instinktai, norėjosi šėlti, riaumoti kartu su estais, bet… viso to nedariau, kadangi nenorėjau praleisti nė vieno momento. Be to, negaliu nepaminėti to, kad Raino, nepaisydamas sudėtingos pirštų mankštos ant boso gitaros grifo, sugeba dar ir neprastai pašėlioti po sceną. Pabaiga buvo tikrai gera, kadangi NEOANDERTALS pabaigai pasirinko „Brooding Over A Dead Breed“ kūrinuką, kuris baigiasi tokiu riaumojimu ir kriuksėjimu, kad jautiesi patekęs į neandertaliečio urvą. Galvoju, kad, jei nusišypsos laimė pamatyti juos dar kartą Lietuvoje, būtent per šitą gabalą reikėtų publikai pritariamai kriūktelėti. Poros šimtų riaumojančių ir kriuksinčių ilgaplaukių būtybių minia turėtų atrodyti laaaabai įspūdingai. Kriūūūūūūūūūūū….

odium: Nu kur gi ne, kriūūū… Bet, kad ir kaip norėjosi pamatyti LUCTUS pasirodymą su Kingu už būgnų, tas nelemtas vėlavimas privertė palikti renginį anksčiau laiko. Estafetė perduota. Tai kaip ten, Seniuk, tas lituano italiano pasirodymas?

Seniukas: Lituano italiano surinko bene gausiausią žmonių būrį prie scenos tą vakarą. Karingas „trašystinis“ blackas lietuviams patinka. Bet, mano nuomone, tą vakarą jis visiškai neįsipaišė į bendrą vakaro atmosferą. Suprantama, koncerto organizatoriai negalėjo neišnaudoti progos pasikviesti LUCTUS, jei jau Simonas grįžo trumpam Lietuvon. Bet kažkaip nevežė, nors tu ką. LUCTUS „šliageris“ „Už Lietuvą!“ buvo sugrotas mažiausiai du kartus ir tai publikai labai patiko. Būtent per LUCTUS pasirodymą labiausiai suaktyvėjo veikėjai, kuriuos vienas iš forumo narių labai taikliai pavadino „kiaušingalviais“. Ne ne, nedomina manęs jų politinės pažiūros. Bet labai domina elgesys. Toks vaizdas, kad „krasnuchos“ publika apsilankė brutalo koncerte. Rimtai. Galbūt jau laikas įvesti koncertams „veidų kontrolę“? Trumpai tariant pora idiotų apkartino visiems iki tol tvyrojusią džiugią nuotaiką, tai ir muzikai tiek dėmesio nebuvo įmanoma skirti.

odium: Kas kaip moka, taip ir šoka, tsknt.

Seniukas: O paskutiniams groti tą vakarą teko latviams FLAYING. Ne kartą matyti, mėgstami Lietuvos brutalystų. Ir ne veltui. Labai gaila, kad jų pasirodymo metu publikos jau buvo žymiai mažiau, nes silpniausieji neištvėrė ir patraukė namolio. O pasilikti buvo verta. Energijos bomba, nuoširdžiai sutvotas brutalas nepaliko abejingų. O dar „oldskūliškai“ atrodančio vokalisto Janio nuolatiniai raginimai parėkti, pamojuoti rankomis bei ta jo nemarioji budelio kaukė… Ech, nagi tikrai neblogai mostelėjo vyrukai. Daug piktų žodžių religijos adresu ir daug malonių komplimentų publikos pusei neleido užmigti niekam anksčiau laiko. O ir šiaip nuolatiniai plaukų „suktukai“ (nemaišyti su Teksaso reindžerio išradimu! – Seniukas), judėjimas po sceną ir gerai įgarsintas brutal deathas „suėjo“ labai skaniai.

Nors prieš miegą, sakoma, negerai prisivalgyti, bet po penktadienio koncerto išėjau geros nuotaikos ir pasikrovęs kažkokios teigiamos energijos. Norėčiau tarti pagiriamąjį žodį organizatoriams, sudariusiems beveik idealų vakaro grupių sąrašą ir pasirūpinusiems tikrai kokybišku įgarsinimu. Girdėjau, kai kurie skundėsi, kad per garsiai, bet, gerbiamieji, gal brutalas tuomet ne jūsų lepioms ausims?

Tai kada vėl galėsim kriūūūūūktelėti?