NAUJAS KRAUJAS 2003 - nuomonė nr. 2

“BRAVO” salėje buvau 17.30, būtent tada, kai atsivėrė durys. Lauke nesimatė milžiniško būrio lūkuriuojančių brolių ilgaplaukių, o viduje buvo visiškai tuščia. Tiktai vienas kitas muzikantas, vienas kitas organizatorius ir grupė D.A.R., besisoundcheck’inanti ant scenos. Ar reikia sakyti, kad tai nustebino? Buvo daug džiaugsmo pamačius patogius minkštasuolius, deja, netrukus džiaugsmą išnešė.

Kadangi šeštą valandą žmonių taip pat buvo ne jūra, nutariau nebesidomėti laiku, todėl nežinau, kada gi galų gale buvo pradėtas šviežienos teismas. Tiesa, prieš tai sužinojau naujieną, kad negros “Eudine Seythe”, kurią laikiau viena rimtų pretendentų į laurus.
Pradėjus groti pirmiesiems, “D.A.R.” iš Panevėžio, publika stovėjo tvarkingai atsitraukusi per tris metrus nuo scenos, arčiau ardėsi pora kviestinių gerbėjų, tikriausiai atvykusių kartu. Vienas iš jų buvo nepakartojamas personažas su dujokauke ir iš jos kyšančiomis vinimis. Na, tokio aktyvaus gerbėjo pavydėtų bet kuri grupė. Gal neapsiimsiu aprašinėti ką ir kaip jie grojo, bet, trumpai tariant, buvo kiek nuobodu.

Antrieji pasirodė “Planet Dogbone”, labai įdomus projektas. Informaciniame lankstinuke apibūdinta, kad jie “pristato originalų elektro-fūzuotą skambesį su sempluotais mušamaisiais, įvairiais garso efektais ir gitarų rifų sekomis”. Negirdėjusiems aišku, kad tai “kažkokia elektronika”. Smagu išgirsti ir tokias muzikos iterpretacijas. Tik tiek, kad dviese atlikėjai ant scenos atrodė pernelyg statiškai ir kiek nykiai.

Trečio pasirodymo laukiau nekantraudama. “Andaja” prisistatė su liepsnojančiais deglais rankose ir “pagonišku” rūbu. Pradžioje – ilga mistiška įžanga (klavišiniai plius mušamieji), vėliau vienas po kito ant scenos pakilo ir kiti grupės muzikantai. Pasirodymas buvo geras – tamsus pagan black užvaldė salę. Tiesa, reikia papeikti salę (be to neapsieinama), ji tikrai netinkama tokio pobūdžio koncertams. Keista garso sklaida – prie pat scenos mušamieji ir bosas užgožia gitarines partijas ir, šiuo atveju, klavišinius, tad išgirsti kokį subtilų sąskambį būtų neišpildomas noras. Tam reiktų nueiti į salės vidurį, kur garsas gerokai aiškesnis. Nors apskritai, vertinant ne viena šįmet vykusį koncertą, dar neblogas variantas.

Po pagonių pasirodė naujametaliai “Division By Zero”. Pagal planą, jie turėjo sugroti tik porą gabalų, nes vokalistas buvo peršalęs, tačiau, matyt, greitai atšilo, nes atliko ilgesnę nei pusės valandos programą. Man tikrai nepasisekė, nemačiau jų pasirodymo, tiktai girdėjau. Baisu ir komentuoti. Vyrai, kodėl apšlapinote sceną?

Penktieji pasirodė kauniečiai “Ossastorium”, apdovanoję porcija gero death. Muzika atlikta techniškai, publika atrodė užvaldyta. Kūriniai buvo įvairūs – nuo smagaus thrash pradžioje iki labai melodingų gabalų.

Na, štai paskutinieji – “Vėlinės”. Tikėjausi kažko tamsesnio (taip skelbė lankstinukas), kažko rimtesnio. Jie tikrai įdomūs, bet nepanašu, kad jau atrado savo kelią – kūriniams trūksta išbaigtumo ir kažkokio vieningumo. Tiesiog atrodo, kad tai, kas turėtų būti neginčytinas privalumas, t.y. įvairus muzikinis skonis, jiems buvo sunku sujungti į harmoningą visumą.

BUDULIO nekomentuosiu. Postmodernusis humoras… et…

Kas gi galų gale laimėjo? Panašu, kad žiūrovų balsai buvo pasiskirstę bemaž po lygiai grupėms “Ossastorium” ir “Andaja”. Ugnius Liogė prieš paskelbdamas laimėtojus, komentavo, jog skirtumas – vos keli balsai. Laimėjo “Andaja”, ir atrodė, kad nelabai stebėjosi pergale. Apie nuotaikas, nuojautas ir dar šį tą pakalbinau porą grupės narių – vokalistą/klavišininką Leonardą Marozą ir bosistą Edvardą Jakubauską – laukite pasirodant interviu su jais FERRUM portale jau greitai!