NAPALM DEATH: grinderių numylėtiniai niekada stipriai nenutolo nuo savo šaknų

Jei jums pasisekė ir prieš porą metų nepatekote ant kanibalų puotos stalo, dar neverta džiaugtis gimus po laiminga žvaigžde ar su CANNIBAL CORPSE marškinėliais. Nors artėjantis „Ferrum Frost“ niekaip neprišaukia tikro speigo, bręsta vietinis Vietnamo karo pratęsimas, kad ir vienadienis. Pagrindinė ataka patikėta nuožmiems ir aršiems britų kariams, valdantiems pavojingą ginklą – NAPALM DEATH. Idant pabandytume išvengti žūties nuo napalmo, kurio netrūks sausio 23–iąją „Mulen Ružo“ arenoje, prisiminkime, kaip „kariavo“ Anglijos sunkiosios scenos patriarchai ištisus 25 metus…

1982–1986. Tolimais 1982 metais, kuomet pasaulyje pakilo thrash metalo banga, nedideliame Merideno miestelyje prie Birminghamo du mokyklinio amžiaus vaikėzai – Nic Bullen bei Miles Ratledge – davė startą būsimoms pasaulinio masto įžymybėms. Jau pora metų grojinėjęs, norėdamas paįvairinti laisvalaikį nuo zinų leidybos, duetas vadinosi ir CIVIL DEFENCE, ir THE MESS, ir EVASION, ir UNDEAD HATRED. NAPALM DEATH (ND) titulas atsirado filmų apie Vietnamo karą įtakoje, o stilistiškai grupę paveikė ankstyvoji punk banga, tiksliau – taip vadinamoji anarcho-punk atšaka. Tokių grupių, kaip CRASS, FLUX OF PINK INDIANS, RUDIMENTARY PENI ar THE EX, tekstai alsavo anarchistinėmis idėjomis. Šiandieninis ND leidybinis bagažas išties įspūdingas, o prasidėjo viskas nuo keleto demo įrašų 1982/1983 m., kurie galiausiai lėmė pirmąjį studijinį įrašą – rinkiniui Bullshit Detector #3: “Crucifixion of Possessions” („Crass Records“, 1984). Bet tada grupėje nusistovėjo sąstingis, 1984-aisiais sugrotas tik vienas koncertas (su MINERS‘ STRIKE). Užtat šiandien mažai kas abejoja, kad būtent ND gimtis sunkiajai scenai atnešė vieną brutaliausių ir dinamiškiausių krypčių – grindcore – thrash bei punk/hardcore skambesio samplaiką.

Kūrybinės pertraukos beveik iki 1985-ųjų vidurio metu grupėje atsirado trečias narys, gitaristas Justin Broadrick. Tam tikra prasme įvyko „mainai“, mat 1983 m. Nic padėjo Justine projektui FINAL, o 1985 m. pastarasis buvo „suviliotas“ prisidėti prie ND. „Hatred Surge” tapo viena paskutiniųjų demo prieš garsųjį „Scum“ debiutą. O tais metais gausiai koncertuojant, buvo su kaupu kompensuotas minėtas ankstesnis štilis. 1985-ieji svarbūs dar ir tuo, kad jų pabaigoje atsirado žymusis būgnioras Mick Harris, tiesa, dėl nepasitenkinimo „ekstremalėjančia“ muzika pasitraukus vienam iš įkūrėjų –Ratledge. Čia dar reikėtų priminti, kad šiandien iš pradinės ND sudėties nebelikę nė vieno nario…

Demo „From Enslavement to Obliteration“ (1986) „priaugino“ Napalmus iki pirmojo albumo, kuris visam dešimtmečiui „prikabino“ grupę prie „Earache Records“ ir dar tapo savotišku rekordininku. Pirmiausia tuo, kad jame puikuojasi į Gineso rekordų knygą įrašų kategorijoje patekęs „You Suffer“, besantis trumpiausiu visų laikų gabalu (1.316 sekundės!). Kita vertus, šio albumo A ir B pusės ne tik įrašytos skirtingais metais, bet ir esant skirtingos sudėties. Tuo metu vis labiau krypstant į metalą, Bullen praranda domėjimąsi grupe ir boso gitarą perleidžia naujokui Jim Whiteley, pats pasilikęs tik prie mikrofono. Kiek vėliau į brutalaus industrinio žanro grupę HEAD OF DAVIS pasitraukia vėlgi tolesne „metalizacija“ nepatenkintas Broadrick. Netrukus – ir antrasis grupės įkūrėjas Bullen (šis muziką iškeitė į anglų literatūros bei filosofijos studijas universitete). Sulig šiuo periodu įsivažiuoja ateityje gana dažna muzikantų kaita. Nors ne viskas buvo taip blogai – dėl šio proceso ND vardas siejasi ne tik su tokiomis komandomis, kaip CARCASS, GODFLESH, CATHEDRAL, SCORN, TERRORIZER, BENEDICTION, bet ir su side-projektais PAINKILLER, BRUJERIA, LOCK UP, MEATHOOK SEED, DEFECATION, TEETH OF LIONS RULE THE DIVINE, JESU.

1987–1989. Pirmasis žymesnis įvykis tolesnėje sudėties kaitoje buvo CARCASS gitaristo Bill Steer pasirodymas ND stovykloje, nors jis nepaliko ir savo grupės. Vokalisto vietoje atsidūrė Lee Dorrian. Taip gimsta antroji „Scum“, šiandien jau laikomo grindcore klasika (28 kompozicijos), pusė. Išeina Whiteley, kaip tik prieš disko pristatymo turą. Bet nuo UNSEEN TERROR būgnų pakilęs Shane Embury pačiumpa Napalmų boso gitarą ir… šiandien jis yra ilgiausiai šios grupės sudėtyje užsibuvęs narys! Po kelių kompozicijų pasirodymo rinkiniuose, įrašytas ir antrasis albumas, „From Enslavement to Obliteration” (1988). Grupės biografijos šaltiniai byloja, kad po šio darbo ND iš dalies pasuko link tempo bei aršumo prasme mažiau ekstremalaus death metalo. Nors grupės potencialas ir perspektyva tik didėjo, 1989 m. liepą, grįžus iš disko pristatymo turo dalies Japonijoje, pasitraukė Steer ir Dorrian. Pirmasis pilnai pasinėrė į CARCASS veiklą, užtat antrasis visai netikėtai pasuko link doom metalo, suburdamas šiandien ne mažiau žinomus CATHEDRAL. Estafetę perėmė RIP (2006 rugpjūčio 27 d. mirė ligoninėje nuo kepenų nepakankamumo, diabetinės komplikacijos) Jesse Pintado (buvęs TERRORIZER) bei Mark „Barney“ Greenway, stūgavęs BENEDICTION gretose. Praūžė tuo metu įspūdingas „Grindcrusher“ turas su CARCASS, BOLT THROWER ir MORBID ANGEL. RIGHTEOUS PIGS „atidavė“ iki šiol ND tebesantį gitaristą Mitch Harris. Galiausiai grupe susidomėjo vienas žymiausių JAV metalo scenos prodiuserių Scott Burns.

1990–1994. Šis periodas prasidėjo „Harmony Corruption“ įrašymu (1990), kaip minėta, pasukant labiau link tuo metu klestinčio death metalo skambesio. O sekančio turo metu nufilmuota medžiaga įamžinta video „Live Corruption“. Bet grupę paliko Mick Harris, vėl tie kūrybiniai/muzikiniai nesutarimai… Pamainai Pintado atsitempė artimą bičiulį Danny Herrera. Tuo metu ir nusistovi iki šiol išlikusi ND sudėtis (na, su šiokiais tokiais susvyravimais). Prodiuserio Colin Richardson globoje įrašomas „Utopia Banished“ (1992), kur savotiškai grįžtama prie grindcore ištakų. Sėkmingai nugriaudėja turai su DISMEMBER ir OBITUARY (Europoje), su CATHEDRAL, CARCASS ir BRUTAL TRUTH (JAV). „Fear, Emptiness, Despair“ (1994), kuriame padaugėja ritmiškų rifų, industrinio skambesio, persipynusio su grindcore būdingais blast beats, pasirodymas apvainikuojamas koncertais su ENTOMBED, OBITUARY ir MACHINE HEAD, kur ND naujasis skambesys prasiveržia agresyviai, nuožmiai, visa „nusiaubiančiai“, lyg iš tiesų panaudojus napalmą. O tekstai kaip tik – anti-kariniai, už gyvūnų teises, ryškiu socialinių problemų akcentu.

1995 ir dabartis. 1996 m. įrašomas „Diatribes“, kurio pasirodymas nebuvo itin sklandus. Tuo metu „Barney“ dėl nesutarimų su likusiais nariais buvo kuriam laikui išmestas, o jo vietoje atsidūrė EXTREME NOISE TERROR (ENT) vokalistas Phil Vane. Pastarojo vietą ENT „Barney“ ir užėmė, dargi įrašęs pagrindines partijas „Damage 381“ diske. Bet Vane visai netenkino ND, tad galiausiai „Diatribes“ skamba sugrįžusio Greenway balsas. Kiti 3 albumai („Inside the Torn Apart”, 1997, “Words from the Exit Wound”, 1998 ir “Enemy of the Music Business”, 2000) vėlgi yra tarsi greičio, agresyvaus skambesio ir brutalumo etalonai. Panašiai ir „Order of the Leech” (2002). Šiame darbe girdime Mitch Harris dubliuotą gitarų skambesį, kadangi tuo metu, motyvuodamas nuovargiu, besant grupėje, o iš tiesų veikiausiai dėl sveikatos problemų, pasitraukia Pintado.

2004 m. pasirodo koverių albumas “Leaders Not Followers: Part 2”, kuriame surinkti tiek hardcore/punk (nostalgija pirmiesiems žingsniams?), tiek metalo grupių pergroti kūriniai. Juo prasideda bendradarbiavimas su „Century Media“. 2005-aisiais išleidžiamas studijinis „The Code Is Red…Long Live the Code”, kuriame svečių teisėmis sudalyvavo Jeffrey Walker (ex-CARCASS), Jamey Jasta (HATEBREED) ir Jello Biafra (ex-DEAD KENNEDYS). O kol kas paskutinis tvarinys yra pernai rugsėjo 15 d. išleistas „Smear Campaign“, kuriame girdime ir moterišką vokalą – olandų THE GATHERING narės Anneke van Giersbergen. Šio disko digi-pako variante yra 2 papildomos kompozicijos. Deja, šio darbo nebeišvydo Jesse Pintado…

Įvairių „prikolų“ mėgėjams gal įdomūs tokie faktai. Viename DREAM THEATER video vokalas James LaBrie dėvi ND marškinėlius. Jie boluoja ir ant animacinių filmų „Matilda“ bei „Burnt Face Man“ herojų. „Unfit Earth“ iš „Harmony Corruption“ panaudotas situacijų komedijoje „The Weekenders“. O kovinių žaidimų serijos herojaus Sol Badguy „mirtinas kirtis“ pavadintas „Napalmo Mirtimi“.

Šią „mirtį“ prieš pora metų kai kam teko patirti „Metalmania“ festivalyje. O štai šiemet niekur toli net važiuoti nereikia. Jau po dviejų savaičių NAPALM DEATH batalionas pasieks Vilnių ir pavaišins visus norinčius mirtino skambesio doze. Nepraleiskit progos iškeisti antradieninį posėdį prie TV ar kompiuterių į sportinį užlipimą Taurakalnin ir patys įsitikinti, kiek dar jėgų turi legendinė ketveriukė. Nuo jūsų visų didele dalimi priklauso, kad „Ferrum Frost“ Napalmams būtų geras startas prieš „Hellfest“ ir „WOA“!

Diskografija:

Scum (1987)
From Enslavement to Obliteration (1988)
Harmony Corruption (1990)
Utopia Banished (1992)
Fear, Emptiness, Despair (1994)
Diatribes (1996)
Inside the Torn Apart (1997)
Words from the Exit Wound (1998)
Enemy of the Music Business (2000)
Order of the Leech (2002)
Leaders Not Followers: Part 2 (2004)
The Code Is Red…Long Live the Code (2005)
Smear Campaign (2006)

Visa diskografija >>

Dabartinė sudėtis:

Mark “Barney” Greenway – pagrindinis vokalas
Shane Embury – boso gitara, vokalas
Mitch Harris – gitara, vokalas
Danny Herrera – būgnai

Svetainė: www.napalmdeath.org

Festivalis “Ferrum Frost 2007″ vyks sausio 23 d. Vilniaus klube “Mulen Ružas”. Daugiau informacijos >>.