MYRKSKOG "Deathmachine" - modernus chaosas

Ko gero, šis vardas dar nelabai daug kam žinomas, nors MYRKSKOG kolektyvas jau gana ilgai trinasi Norvegijos undergrounde, tačiau išleido viso labo tik 2 demo juostas. Per tą ilgą laiko tarpą jie sugebėjo gerokai labiau išvystyti savo įgūdžius ir pateikti pakankamai brandų ir gerai paruoštą debiutinį albumą, kuris tiesiog neturėtų palikti abejingų vienokia ar kitokia prasme klausytojų.

Pačios muzikos stilistiką nėra lengva sugrūsti į kažkokius konkrečius rėmus, kadangi MYRKSKOG kuria unikalią, agresijos kupiną nuotaiką. Tai galima pavadinti atmosferišku post-modern blackened metal su ryškiais amerikietiškos death metal mokyklos elementais (tą rodo grupės muzikai būdingas dalinai struktūralistinis mąstymas). Tuo tarpu su norvegišku juodmetalio etalonu tai turi pernelyg mažai bendro, nes klausytojas neras čia nieko panašaus su DARKTHRONE ar kitomis antros bangos B.M. norvegų grupėmis. Gal tik vos pastebimi niuansai sukelia šiokias tokias asociacijas su THORNS ankstesne kūryba, bet MYRKSKOG šiuo atveju atlieka žymiai dinamiškesnes ir brutalesnes kompozicijas.

Teko skaityti tokią išvadą, jog “Deathmachine” yra panašus į EMPEROR “IX aequilibrium” darbą. Deja, tokių palyginimų teko pastebėti nemažai, tačiau tai tiesiog kvaila. Ne ta prasme, kad kažkuris iš šių darbų nusileidžia vienas kitam. Reikia būti mažai klausius, kad nejaustum to skirtumo. Tačiau, kaip ten bebūtų, tas skirtumas yra ir, beje, gana didelis.

Kaip jau buvo minėta, muzika yra labai atmosferiška, tačiau tas atmosferiškumas kuriamas ne klavišų pagalba, o gitarų. Jų skambesys turi tarsi sferinį, gaubiantį efektą (tam daug įtakos turi gitarų instrumentuotė). Kartkartėmis galima išgirsti ir klavišus, kurie tik sustiprina erdvės efektą. Kūrinių struktūra gana sudėtinga (viena sudėtingesnių, kiek teko patirti, tokios stilistikos muzikoje) ir daug kam gali pasirodyti chaotiška, tačiau nelieka jokių abejonių dėl muzikantų grojimo technikos nepriekaištingumo. Tiesiog iš koto verčia tas visas pyktis ir mizantropija, kas yra girdima ir jaučiama šiame įraše. Šiuo atžvilgiu, MYRKSKOG perspjauna beveik visus recenzento girdėtus kolektyvus.

Reikia paminėti, kad nepaprastai gerai atliktos būgnų partijos: tikslios ir greitos. Įspūdingai preciziškos. Vokalas yra death metalo charakterio, o pačioje muzikoje susilieja SLAYER’iams būdingos rifuotės su DARK FUNERAL piktumu ir MORBID ANGEL jėga. Puikus liejinys, kurio rezultatas yra vienas ekstremaliausių recenzento girdėtų metalo albumų. Tačiau norint iš tiesų mėgautis šiuo darbu, 1 ar 2 perklausymų neužteks. Tai, ko gero, vieni laikytų MYRKSKOG muzikos minusu, kiti atvirkščiai – pliusu. Pirmą kartą “Mirties mašiną” perklausęs klausytojas gali patirti tokį jausmą, tarsi patekęs į pragarišką mechanizmą, kuris jį tiesiog sutraiškė be jokio pasigailėjimo. Reikia truputėlio laiko, kol galų gale pradedi suprasti, kas ten toje chaotiškoje muzikoje iš tikrųjų vyksta.

Neapsiimsiu nagrinėti kiekvieno kūrinio individualiai. Galima pasakyti, tik tiek, kad “Deathmachine” muzikine prasme yra konceptualus. Beveik niekas čia neiškrenta iš bendro konteksto, viskas organiška ir pakankamai nuoseklu. Albumas puikiai pateisina savo pavadinimą ir jokių kitokių asociacijų tiesiog nekyla. Tiesa, pabaigai norėčiau pridurti vieną įdomią detalę: albumo gale yra specialus kompozicijos “Syndrome 9″ remiksas, besivadinantis “Pilar deconstruction”. Keistas atvejis: šis remiksas buvo padarytas viso labo tam, kad albumo laiko trukmė siektų 40 min., o ne kaip rimtas kūrinys. Nepaisant to, galima tiesiog imti ir klausyti. Nuoširdžios rekomendacijos.

Vertinimas 9,5/10

„Deathmachine“ – 2000 (Candlelight Recs.)

Albumo kūrinių sąrašas:

1. Discipline misanthropy
2. The hate syndicate
3. A poignant scenario of horror
4. Sinthetic lifeworm
5. Syndrome 9
6. Morphinemangled torture
7. Deathfare to the devil
8. Deathmachine
9. Pilar deconstruction (Syndrome 9 Re-mix)