MOURNING BELOVETH „Formless“ – kokybės garantas iš Airijos

Penkeri metai – būtent tiek laiko prireikė Airijos doom metalo scenos pažiboms MOURNING BELOVETH, kad klausytojų ausis pasiektų naujasis jų darbas „Formless“. Per šiuos metus grupė patyrė muzikantų kaitą. Buvęs ilgametis gitaristas Brianas Delaney nusprendė pasitraukti iš kolektyvo ir jį pakeitė Pauricas Gallagheris. Būtent pastarasis dalyvavo naujojo albumo įrašuose, kas, galbūt, kiek glumino daugelį grupės gerbėjų ir vertė nerimauti laukiant naujojo darbo.

„Formless“ – pirmasis dviejų diskų albumas grupės istorijoje, iki šiol grupė „sutilpdavo“ į vieną kompaktinį diską, bet šįkart to padaryti nepavyko. Žinoma, akylesnis klausytojas gali replikuoti ir sakyti, kad „A Murderous Circus“ turėjo antrąjį diską, tačiau tai tebuvo riboto leidimo „bonusas“, o naujasis albumas jau konceptualiai, be jokių priedų, yra dualistinis. Pats leidinio apipavidalinimas nėra unikalus, tiesiog paprastas jewelcase‘as, pritaikytas dviem CD, ir bukletas. Nebandyta daryti kažko panašaus į jau minėtojo „A Murderous Circus“ riboto leidimo variantą (kelių panelių kartoninis digipackas) ar „A Disease for the Ages“ (visiškai juoda disko nuskaitymo pusė bei netradiciniais dažais spausdintas bukletas). Trumpai tariant, išlaikytas minimalizmas nepamirštant kokybės, kas yra sveikintina. Na, o digipackų ar kokių įmantresnių formų mėgėjams teks tyliai paverkti į pagalvę.

Apžvelgę išorę pereikime prie vidaus, t.y. turinio. O pastarasis išties maloniai nustebino, nepaisant to, kad prieš pirmąją „Formless“ perklausą viduje kirbėjo šioks toks baimės krislelis, kad šie airiai gali ir visiškai nevykusį darbą į plačiuosius vandenis paleisti, juk praėjo penkeri metai. Per šį laiką nežinia kas dėjosi grupės narių galvose ir ką jie sugalvojo sukurti, juolab, kad aplink apstu pavyzdžių, kai kolektyvai savo muzikinį skambesį pakeičia neatpažįstamai. Tačiau laiko užgrūdintas MOURNING BELOVETH skambesys niekur nedingo. Jau nuo pat pirmų „Theories Of Old Bones“ akordų albumas pradeda palaipsniui įtraukti į save. Visas darbas paženklintas puikiai derančiomis gitarų partijomis. Vienam iš gitaristų grojant elementarią ritmiką, antrasis, kaip ir ankstesniuose darbuose, lygiagrečiai viską užpildo kur kas išraiškingesnėmis ir subtilesnėmis partijomis. Būgnų sekcija, už kurią atsakingas Timmys, taip pat aukštumoje. Jis savo darbą atliko užtikrintai. Ryškiausias to įrodymas – „Nothing Has A Centre“, kur būgnų skambesys antroje kūrinio dalyje tiesiog stulbina, vertinant doom žanro kontekste.

Labiausiai šį albumą nuo kitų grupės darbų skiria vokalai. „Formless“ išgirsime kur kas daugiau švarių Franko partijų, tačiau tai nesumenkina albumo vertės. Atvirkščiai, švaraus vokalo partijos šiame albume puikiai tinka ir visiškai nesipjauna su Darreno riaumojimu, netgi labai puikiai varijuoja. Be to, ir gitarų dalyje galima įžvelgti panašią tendenciją, kai įkomponuojama kur kas daugiau švariai skambančių partijų, o ne grojama vien su distortionu.

Kitas unikalus aspektas – naujajame airių darbe rasime trumpiausią jų istorijoje kūrinį „Old Rope“, tai vos 4 min. 50 s. trunkantis kūrinys, kas, žinant žanro subtilybes, atrodo labai trumpai. Išties įdomus grupės sprendimas tokį kūrinuką įkomponuoti tarp ilgųjų kompozicijų, bet panašu, kad jis pasiteisino, kadangi klausant jis visiškai neiškrenta iš konteksto ir nesujaukia vientisumo jausmo. Tačiau vientisumą griauna būtent tie minėtieji du kompaktiniai diskai. Pasibaigus pirmajam turi sustoti, pakeisti CD, kad antrajame išgirstum paskutinį vieną kūrinį, kuris, tiesa, trunka beveik 15 min. Toks grupės sprendimas šiek tiek sujaukia „Formless“ klausymo atmosferą, juo labiau, kad po „Nothing Has A Center“, antrajame CD esantys kūrinys „Transmissions“ būtų tiesiog tobulas albumo užbaigimas, jei grotų iškart be jokių pertraukimų.

Naujasis albumas, žvelgiant iš laiko perspektyvos į praėjusius grupės leidinius, taip pat atrodo, jei galima taip išsireikšti, kur kas lėtesnis ar net kiek lengvesnis (tam įtakos gali turėti jau minėtas didesnis kiekis švarių gitarų bei vokalų). Tai teigdamas turiu omeny, kad pasigedau panašios stilistikos vietų, kaip kad „Yet Everything“, „Prival Rush“, „Poison Beyond All“ ar „The Mountains are Mine“ kūriniuose, kur tarpais taip sunkiai ir tuo pačiu gana melodingai pagreitėjama, kas ypač užkabina. Tuo tarpu „Formless“ kažką panašaus galėtume išskirti tik „Nothing Has A Centre“ kūrinyje.

Viską reziumuojant, MOURNING BELOVETH išlaikė savo skambesio kanonus ir nenukrypo tolyn į lankas. Neprigrūdo bereikšmių samplų ar dažnai neskoningų ir galop įgristančių klavišinių partijų, kas šias laikais madinga. Grupė tiesiog parodė, kad ir be viso to galima sukurti gilia atmosfera pasižymintį ir kokybišką albumą.

Vertinimas: 8,5/10

MOURNING BELOVETH „Formless“
© „Grau Records“, 2013

CD 1
1. Theories of Old Bones
2. Ethics on the Precipice
3. Old Rope
4. Dead Channel
5. Nothing Has a Centre
CD 2
1. Transmission