MOUNTAINSIDE „Solitary, Poor, Nasty, Brutish and Short“ - albumas per trumpas!

Senokai laukiau sunkesnio albumo iš MOUNTAINSIDE komandos. Dar prieš pasirodant „All About Time“, turėjau iliuzijų ir nekantriai laukiau, jog tuoj tuoj, kai dės, tai maža nepasirodys. Tuo metu glumino šizofreniškos grupės transformacijos – vienuose koncertuose lengvai „rokuojama“ (jau pagal „All About Time“), kituose nuskambėdavo kažkas doomiškai sunkaus ir visiškai nuraudavo stogą.

Įjungęs grotuvą jau nuo pirmų sekundžių supratau, kad sulaukiau – gavau stoner, sludge ir doom mišinį. Albumas prasideda lėtai kaulus traiškančiu volu, prie kurio prisijungia tolumoje piktai rėkiantis vokalas. Tiesa, viskas po truputį įsibėgėja. Ne, tai ne metalas (ekspertiška!), bet didelė dalis metalo sunkumu nusileidžia šitam pliūpsniui.

Sunku konkrečiai apibūdinti pačią muziką ir padėti ją į kažkokią lentyną. Klausydamas albumo jautiesi nekomfortabiliai, aplink pilna slogumo ir kažkokios neigiamos energijos. Pavyzdžiui, grojant „Satanic Sonderkommando“ užsimanai išspardyti šiukšliadėžes arba rėkti kur nors dievui į langus. Atgaivina paauglišką, bet kiek tamsesnį „slayer“ ir „def metal utena“ jausmą.

Albumas yra gana vientisas, netgi neatmetant lyrinių intarpų. Tik „The Iron Law Of Oligarchy“ iškrenta iš konteksto. Tiek švaraus vokalo, tiek tekstų prasme. Daina gera, sunkumas yra išlaikomas, bet atrodo, kad ji įsprausta papildomai į jau ir taip gana trumpą albumą (žr. žemiau). Skaitant apie ką dainuoja, šis jausmas sustiprėja – politinė filosofija tarp kitų labai doomiškų tekstų. Yra tikimybė, kad skleidžiu erezijas ir tai yra pagrindinis albumo kūrinys, turint omeny, kad albumo pavadinimas susijęs su Thomas Hobbes.

Atskirai reikėtų pagirti patį įrašą. Gerai skamba gitaros, labai malonu klausyti, lyg kiek iš toliau, žemai rėkiančio vokalisto. Didelis dėmesys skirtas papildomiems takeliams, kuriuose persipina įvairios vokalo, gitarų kombinacijos. Albumui tai suteikia papildomo atmosferiškumo. MOUNTAINSIDE nuo „All About Time“ neserga „lietuviškos kakibės“ sindromu, tik nežinau, ar tai jiems padėjo pasiekti kažkokios didesnės sėkmės užsienio rinkose. Įdomu, kaip į tokią grupės transformaciją reaguos senieji gerbėjai ir ar naujieji suteiks šansą, pasak odium, „eilinei studentiškų tūsų dalyvei“. Bet čia jau vadybos ir promocijos reikalas. Muzika turi ką pasakyti.

Norėčiau patikslinti savo nusivylimą. Albumas per trumpas! Jau girdžiu internete rėkiant – „Taigi trukmė 41 min+!!!111!!“. Man norisi daugiau, nes kažkodėl mintyse atmetu „The Iron Law Of Oligarchy“, po šio veiksmo jau nebeskaičiuoju ir „nepilnaverčių“ dainų „Stokholmo Sindromas“ ir „Ant Mano Peties Niekas Neverks“. Po tokio apipjaustymo lieka nedaug.

Laukiu antros „Solitary, Poor, Nasty, Brutish and Short“ dalies ir tikiuosi, kad jas abi sudėjęs į grojaraštį gausiu visiškai totalų išsitaškymą.

Ploju už tai, kad pagaliau ši tamsi dalis buvo įrašyta, supakuota į kartoną ir pateikta platesniam klausytojų ratui!

MOUNTAINSIDE „Solitary, Poor, Nasty, Brutish and Short“
© Self-Released, 2013

1. A Passing Train Awakens the Sleeping Slayer
2. Hostage
3. Doom is Set in Stone
4. Satanic Sonderkommando
5. Stokholmo Sindromas
6. The Iron Law of Oligarchy
7. Stone into Sand
8. Solitary, Poor, Nasty, Brutish and Short
9. Ant Mano Peties Niekas Neverks