Metalo esmės puoselėtojai DESTRUCTION

Gedo, „True & Evil“ org. ir http://www.destruction.de nuotr.

DESTRUCTION legenda yra gyva ir stipri kaip niekada. Žmonės, kurių ankstyvoji kūryba įkvėpė tūkstančius grupių, kurių muzika stipriai prisidėjo prie ypač įtakingų metalinių žanrų atsiradimo, sėkmingai kuria ir leidžia stiprius teutoniško thrasho albumus. Šiemet kiek netikėtai DESTRUCTION karo mašina sustojo Vilniuje, Žirmūnuose, vykusiame „True & Evil“ festivalyje, kuriame susirinko gėdingas skaičius metalistų (čia tas jausmas, kai jauti svetimą gėdą). Radijo stoties „Start FM“ sunkiosios muzikos mylėtojai „Audronaša“ pasikalbėjo su DESTRUCTION gitaristu ir vokalistu, tikru metalinės muzikos pasaulio ikona Schmieru.

Kalbantis su legendomis, visada įdomu, kaip jie patys vertina savo veiklą. Juk kai tau už nugaros lieka net 35 metai veiklos ir 14 albumų, lyg ir nelabai ką lieka įrodinėti. Bet ar tikrai taip? „Net ir tokiai grupei, kaip DESTRUCTION, kuri turi tokią didelę diskografiją, vis tiek norisi su kiekvienu koncertu ir kiekvienu albumu pasirodyti geriausiai, – nuoširdžiai prisipažįsta Schmieras. – Yra daugybė jaunosios kartos thrash metalo grupių, kurias įkvėpė DESTRUCTION ir labai smagu matyti, kad tos grupės mus laiko savo įkvėpėjais. O mes, matydami, kad už mūsų nugarų stovi visa jaunoji karta, patys norime ir toliau groti su dideliu užsidegimu.“ Iš tiesų, tokie DESTRUCTION albumai, kaip „Infernal Overkill“ (1985 m.) ar „Eternal Devastation“ (1986 m.) įkvėpė ir įkvepia jaunuolius čiupti į rankas gitaras ir užpjauti kuo greičiau, kuo sunkiau, kuo agresyviau. Beje, pats Gary Holtas iš EXODUS dar 2010-aisiais yra sakęs, kad DESTRUCTION kartu su KREATOR ir SODOM turi būti vienodai gerbiamos, kaip ir vadinamasis Didysis Ketvertas. „Gary Holtas yra geras draugas, kurį beje, kažkada taip pat įkvėpė DESTRUCTION, o DESTRUCTION savo ruožtu įkvėpimo sėmėsi iš EXODUS, – thrash ištakas primena DESTRUCTION lyderis. – Klausantis Amerikos ir Europos grupių, akivaizdu, kad jos formavo vienos kitų muziką, nes anuomet nebuvo tokios gausybės kolektyvų. Aišku, man garbė būti Didžiojo Vokietijos Ketverto dalimi. Juk be Amerikos, tik Vokietija turi thrash metalo Didįjį Ketvertą. Mes kūrėme žanro istoriją, o tokio įtakingo gitaristo, kaip Gary Holtas, pareiškimas yra labai malonus komplimentas.“

Nors (kaip ir daugelis jos amžininkių) DESTRUCTION pergyveno kūrybinę krizę prieš porą dešimtmečių, šiandien su pilna jėga džiugina metalinę bendruomenę naujais teutoniško thrasho albumais. Negana to, Schmieras dar randa laiko ir veiklai PANZER projekte, kur jis virina pasunkintą heavy metalą su buvusiu ilgamečiu ACCEPT būgnininku Stefanu Schwarzmannu. Klausantis kol kas paskutiniojo DESTRUCTION albumo „Under Attack“, kartais atrodo, kad jame yra ir PANZER kvapelio. Kaip gi šiuos „panzeriškus“ momentėlius Schmieras suderina su kitais DESTRUCTION nariais? „Man PANZER ir DESTRUCTION – visiškai skirtingos batų poros, – vaizdžiai nukerta amžinasis atskalūnas. – PANZER yra tikras heavy metalas, jo vokalai yra melodingesni, o DESTRUCTION yra grynas thrashas. „Under Attack“ rifai ir harmonijos rodo mūsų grįžimą prie šaknų, grįžimą prie punk roko, prie pirmojo albumo, todėl jis yra toks… metalinis. Tai grynas thrash metalas, o retkarčiais pasitaikantys kitokie elementai – tai tik bandymas praplėsti thrash metalo ribas, kad dainos skambėtų įdomiau. „Under Attack“ yra puikus albumas ir, nors jau praėjo kažkiek laiko nuo išleidimo, jis vis dar skamba puikiai.“ Pasitikėjimo trūkumo Shmierui prikišti tikrai negalėtum. Beje, pačios aukščiausios prabos albumais kūtvėlas džiugina ne tik DESTRUCTION, bet ir kiti šio žanro formuotojai: SLAYER, OVERKILL, DEATH ANGEL, MEGADETH.

Pokalbiui pasisukus apie thrash metalo dabartines pozicijas, verta prisiminti, kad 10-ojo dešimtmečio pabaigoje ir 2000-ųjų pradžioje pasaulis, atrodo, buvo tapęs šiek tiek stabilesnis. O juk visi žinome, kad šis laikotarpis buvo didelė kūrybinė krizė visoms thrasho grupėms. Ir dabar, kai pasaulis vėl primena kunkuliuojantį šūdo katilą, thrash metalas vėl išgyvena savo šlovę. Negi tai sutapimas? „Thrash metalas reiškia žmonių neigiamus jausmus. Thrash metalas yra visiškai nekomercinis ir laukinis muzikos stilius, kuriame – daug manifestų ir politinių temų. Aišku, kad dabartinė politinė padėtis ir tai, kas vyksta šiandien pasaulyje, labai stipriai veikia thrash metalo sceną. Smagu matyti, kad daug jaunų žmonių yra lygiai tiek pat įsiutę, kokie buvome ir mes jaunystėje, ir kad tokia muzika vėl yra grojama arba klausoma. Šis stilius yra pogrindžio muzika, vos kelioms grupėms pavyko tapti labai įžymiomis. Yra METALLICA ir SLAYER, o visos kitos taip ir liko nekomercinėmis. Fantastika, kad mes viską pergyvenome ir kad vis dar grojame ir kad ši muzika vėl turi daug jaunų pasekėjų. Ir, žinoma, ši muzika tikrai yra susijusi su padėtimi mūsų pasaulyje“, –įsitikinęs Schmieras.

Kalbėdamas su nesustojančiu DESTRUCTION varikliu, atkreipiu dėmesį, kad visose savo mintyse jis tarsi sujungia thrasho ištakas su dabartiniais jaunuoliais, kurie vieną dieną perims pragarišką thrasho estafetę. Akivaizdu, kad jam rūpi ne tik metalinės muzikos vystymasis, bet ir jos esmės išsaugojimas. Etaloniniu klasikiniu metalistu galintis būti Schmieras turi griežtą nuomonę apie dabartines madas, kai daug jaunų grupių vengia odinių striukų, džinsų ir spyglių: „Jei metalas tampa mada, toks metalas tegu eina po velnių. Man metalas visada siesis su ilgais plaukais, spygliais ir odinėmis striukėmis. Jei jaunoji karta nenori tokio įvaizdžio, tegu užsi…sa. Kol būsime gyvi, stovėsime už metalo ištakas. Man nelabai rūpi, ką daro kiti žmonės, ką daro jaunimas ar kiek pinigų uždirba komercinės grupės. Bus grupių, kurios gins metalo esmę, o DESTRUCTION visada bus viena iš jų.“ Ir taškas.