Reportažai

METALLICA Taline – 2,5 valandos pasako viską

2006.06.21 00:00, Crazyte

Foto: Crazyte. Daugiau foto čia>>

Taip pat skaitykite: METALLICA Taline – estai nusipelnė gyventi geriau…

METALLICA… Pradėkim iš tolo – išgirdusi apie koncertą Taline, radau organizatorių kontaktus ir parašiau prašymą foto akreditacijai. Kokio velnio, iki šiol nesuprantu… METALLICA įrašų niekada (nei “senosios”, nei “naujosios”) nebuvo mano grojaraštyje (ir nemanau, kad bus). Ko gero, sugundė informacija apie šviesas, efektus ir pan. Organizatoriai labai greitai ir geranoriškai atsiliepė, teko išversti kelis pranešimus spaudai ir kantriai laukti, kaipgi ten su akreditacija. Kaip visada, estai neskuba gyventi. Patvirtinimas atėjo birželio 12 d. 6:50 ryto (primenu – koncertas birželio 13 d.). Hmm… Kaip ypatingai optimistiškas žmogus (t.y. niekada nesitikintis nieko gero), iš anksto autobuse vietos nebuvau užsisakiusi. Ką gi, rytas prasidėjo intensyvia transporto paieška (blogiausias atvejis – važiuoti savo automobiliu – METALLICA Taline – 2,5 valandos pasako viskąbuvo paliktas atsargai). Nežinau, kodėl man su šiuo koncertu sekėsi (ar “sekėsi”), bet radau vietą autobuse. Tiesa, šis startavo iš Kauno vidurnaktį. Bet tai ne blogiausia žinia, svarbu yra vietos. Žinoma, dienos pabaigoje pamačiau, kad sugedęs mano nešiojamas HDD, teko skubiai važiuoti nusipirkti papildomą kortelę; be to pastebėjau, kad dingęs vienas iš akumuliatorių (įtariu, pamestas – nors yra versija, kad jį “nukniaukė” katinas kaip naują žaisliuką)… Žodžiu, neaišku, kaip čia su sėkme. Nesvarbu, bet kokiu atveju – važiuoju!

Taigi po darbo kelionė automobiliu į Kauną, pasisėdėjimas pas kolegą fotografą su alumi bei keptais koldūnais (visada sakiau, kad vyrai – geriausi kulinarai!) ir 24 val. aš jau prie išvykimo vietos – Kauno pilies.

Ten jau “tūsinasi” pora kompanijų. Išsiaiškinus su kuo važiuoju, užsiimu vietą tiesiai už vairuotojo ir pradedu pažintį su būsimais bendrakeleiviais. Pasirodo, pakliuvau į mielą kompaniją, kuri pastoviai bendrauja ir tiesiog “priglaudė” kelis asmenis šiai kelionei, juolab autobuse vietos buvo (ech, gera miegoti ant 2 sėdynių). Prisipažinsiu, radusi šį autobusą, turėjau kvailą mintį ir tikėjausi, kad pavyks pailsėti nuo visos alko kompanijos. Aha! Tuoj! Dar net nepajudėjus iš vietos man įteikiama stiklinaitė su šampanu (hmm – šiaip aš jo negeriu), po to ji pastoviai pildoma nuostabiu sausu raudonu vynu (ech, kaip gerai, kad kai kurių važiuojančiųjų skonis idealiai atitinka manąjį)…

Nepraėjus ir valandai nuo numatytojo laiko, pajudame tikslo link. Vakarėlis prasidėjo gerai… ir visiems neblogai apšylant, pradeda girdėtis garsūs šūksniai, skirti vairuotojui, “pagarsinti”, “patylinti”, “pakeisti”, “gražinti” ir pan. Kiek supratau, vairuotojas šią kompaniją veža jau ne pirmą kartą ir yra geras jų pažįstamas, taigi visi šie šūksniai nesukelia jam jokių pykčio ar susierzinimo protrūkių, į viską reaguojama labai geranoriškai. Galiausiai net įjungiamas mikrofonas norintiems garsiai pasireikšti. Bet nuovargis po įtemptos darbo dienos ir vynas atlieka savo “juodą” darbą ir organizmas nugrimzta į gilų miegą…

METALLICA Taline – 2,5 valandos pasako viską11 valandą ryto mes jau Taline (dar buvo trumpas sustojimas pasivaikščiojimui prie jūros Latvijoje, bet jau netoli Estijos sienos). Trumpi pusryčiai ant žolės iš turimų resursų ir pirmyn – į senamiestį. Nors ir mėginau įrodyti kad čia netoli, nubalsuojama kelias stoteles pavažiuoti autobusu (gyvūnų su ilgomis ausimis rolėse). Vėliau kompanija subyra į smulkias formacijas po 2-3 žmones, nes vaikščioti visu tabūnu – per daug sudėtinga. Talinas – pajuodavęs (nuo įvairiausios “mosties” marškinėlių su METALLICA ir šiaip mylimų sunkiasvorių grupių užrašais), kur bepasisuksi – girdisi lietuviška šneka ir šiaip sausakimšos gatvės bei kavinės. Susidaro šventinės ar savaitgalio dienos įspūdis, nors, gerai pagalvojus, juk antradienis, “normaliems” žmonėms – paprasta darbo diena. Senamiesčio kavinėse (lauke) vietos beveik neįmanoma rasti, bet čia mums pasiseka – kaip tik atsilaisvina staliukas indų kavinėje (nerealiai skanus maistas). Po to, trumpas pasivaikščiojimas, eilinis pasėdėjimas labai įdomioje kavinukėje, kur viskas patiekiama kreivose lėkštėse (nes alaus tai norisi) ir atgal į Dainų slėnį. Šį kartą pėsčiom.

Kadangi iš paskos einančių estų pokalbyje išgirstu žodį “ORU”, nusprendžiu atsiskirti nuo savo kompanijos, truputį atsilikti ir sekti paskui (nes būtent to įėjimo man ir reikia). Gaunu akreditaciją ir aš jau viduje.

METALLICA Taline – 2,5 valandos pasako viskąSakyčiau, Dainų slėnis – labai patogi vieta organizuoti tokius didelius renginius. Labai “dėkingas” landšaftas – nuo scenos aukštyn kyla kalniukas, todėl tikėtina, kad dauguma žmonių galės normaliai stebėti ne tik ekranus, bet ir vyksmą pačioje scenoje. O organizatorius tik galima pagirti už tikrai nemenkas pastangas sėkmingai aptarnauti tokią masę žmonių – yra pakankamai alaus pardavimo taškų, gėrimų ir maisto užteko iki pat pabaigos (jei neminėsime pasibaigusio alaus fanų zonoje dar prieš velsiečių pasirodymą), o ir tualetų tikrai pristatyta nemažai (kas taip pat svarbu). Po truputį priartėjo grupių pasirodymo laikas.

Pirmąsias grupes tikrai sunku būtų aptarinėti. Tiek PEDIGREE, tiek TANEL PADAR & THE SUN pasirodė esą visai ne tos lygos ir ne tos svorio kategorijos žaidėjai. Nors Padaro atliekami kūriniai, o ypač “Welcome to Estonia” išjudino liaudį fanų zonoje. Bet tik tiek. Tiesa, jau per pirmąsias grupes apsaugai (kuri dirbo nerealiai profesionaliai ir operatyviai) darbo netrūksta – pradedamos traukti iš minios pirmosios nualpusios mergaitės, dosniai dalinamas vanduo stovintiems priekinėse eilėse. Tiesa, susidarė įspūdis, kad visos jaunos gležnos margaitės buvo ištrauktos dar iki pačios METALLICA pasirodymo…

Toliau laukė pirmosios “gviazdos” – grupė iš Velso BULLET FOR MY VALENTINE. “Žvaigždūnišką” jų statusą nusakė ir tas faktas, kad fotografavimui buvo skirtos taip pat tik trys dainos (tuo tarpu pačius estus galima buvo pleškinti nuo pradžios iki galo – nors to visai nesinorėjo ir užtekdavo kelių dainų). Beje, jei dažniausiai prieš vykdama į koncertą susipažįstu su grupių kūryba, tai šis kartas buvo išimtis. Ir BFMV gerokai nustebino, net pasakyčiau nerealiai “užvežė” (nors grįžus pamėginau pasiklausyti jų įrašų – ne, gyvai jie “sueina” gerokai smagiau). Gal turėjo įtakos prieš juos grojusios grupės? Bet velsiečių pasirodymas susiklausė tiesiog puikiai ir liko sulaukti paskutiniosios grupės, dėl kurios ir susirinko visa ši minia.

METALLICA Taline – 2,5 valandos pasako viskąValandą trukusi pertrauka (kuri visiems labai prailgo), trumpas instruktažas fotografams ir mes jau laukiame šio vakaro grandų. Tiesa, kad neatrodytų, jog fotografų gyvenimas rožių lapeliais klotas ir viskas jiems pateikiama ant lėkštutės, pamėginsiu trumpai parašyti instruktažo esmę. METALLICA saugumo šefo kalba buvo gan trumpa ir griežta: “Jūsų daug, net gerokai per daug. Taigi susitariam, jei nors kurį nors iš jūsų atstums apsaugos darbuotojas, skrisite iš fotografavimo zonos kaip kamštis iš butelio ir nesvarbu, kiek laiko bus praėję.” Taigi pirmųjų trijų dainų atvirai pasakysiu negirdėjau, nes teko laviruoti tarp masės fotografų ir apsaugos, stengiantis net neprisiartinti prie pastarųjų, ir tuo pat metu mėginti kažką bent padoresnio nufotografuoti… Žodžiu, ekstremalios sąlygos ekstremalius renginius įamžinantiems žmonėms. Pasibaigus nustatytam laikui, fotografai surenkami kaip viščiukai ir (kaip buvo informuota iš anksto) liepiama palikti aparatūrą saugykloje. Čia kyla milžiniškas nepasitenkinimas – “saugykla” nekelia jokio pasitikėjimo, taigi visa masė nubalsuoja, kad geriau jau turėti aparatūrą “prie šono”… Jei kam kyla klausimas, kodėl gi nefotografavau – atsakysiu: puikiai žinojau, kaip dirba apsauga Estijoje, teko su tuo susipažinti S. Vai koncerto metu, kai išsitraukus aparatą salėje po leidžiamų dainų, tiesiog buvau perspėta, kad dar vienas kartas – ir manęs koncerte nebebus (beje, tai buvo patvirtinta veiksmais, kai iš salės išvedė nepaklausiusią vietinę fotografę), taigi minties trauktis aparatą, o po to turėti nemalonumų tiek su apsauga, tiek su organizatoriais nesinorėjo (o gal dar kada akreditacijos reikės). O apsauginiai visą laiką zujo aplink. Taigi teko tiesiog stebėti, kas ir kaip vyksta.

Iš pradžių užimtoji pozicija (kairiajame krašte ties medžiais) pasirodė nesanti labai sėkminga. Nors vaizdas buvo neblogas ir matėsi ne tik 2 prie scenos įtaisyti ekranai, bet ir skruzdėliukai scenoje bei buvo galima apžvelgti visą minią, tačiau garsas gerokai šlubavo. Bet tik toje vietoje, nes tiek perėjimo į kitą vietą metu, tiek kitose pasirinktose pozicijose viskas skambėjo daugmaž puikiai.

METALLICA Taline – 2,5 valandos pasako viskąJei tikitės, kad pasakysiu ką nors gero/blogo apie METALLICA – tai veltui. Nors ir rizikuoju dėl to sulaukti įvairiausio plauko priekaištų (tiesą pasakius, ilgai svarsčiau, ar ką nors rašyti, bet mane įkalbėjo). Tiesiog liksiu neutrali – nes nei ypatingai didelio įspūdžio grupė nepadarė, nei nuvylė. Gal reiktų pasakyti, ką sakau visada tokiu atveju: “ne mano muzika”. Gal tiesiog paminėsiu, kas užkliuvo, kas patiko. Didelis minusas – grupės nariai tiesiog “pasimesdavo” toje didelėje scenoje, kai mėgini žiūrėti į pačią sceną, o ne į ekranus. Taigi vienintelis “normalus” būdas stebėti koncertą buvo žiūrėti į vaizdą ekranuose. O ir žadėtų super-truper ypatingų šviesų ir efektų nesimatė (gerai jau, gale kelis kartus driokstelėjo… bet nepasakyčiau, kad labai jau fantastiškai, nepakartojamai ir pan.). Didžiausias įspūdis (teigiamas) – toji daugiatūkstantinė minia. Ypač nuostabiai ji atrodydavo tuo momentu, kai visi pakeldavo rankas ir daugiaspalvis kilimas minutėlei tapdavo vienspalviu. Kaip ir visa žiebtuvėlių-“mobiliakų” jūra, atsiradusi užgrojus “Nothing Else Matters”… Įspūdingas reginys!

Ir nesvarbu, padarė man koncertas įspūdį ar ne, patiko ar nelabai, tai, kad grupė sugrojo 2,5 valandos vietoje numatytų 1,5 val., pasako viską. Tiek publika nenorėjo paleisti savo numylėtinių, tiek patys METALLICA nariai “užsivedė” taip, kad nebenorėjo nulipti nuo scenos. Bet viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Vakarėlis baigtas, visi po truputį skirstosi, išsiveždami įspūdžius iš tikrai neeilinio renginio. Kirba vienintelis klausimas – kodėl gi toks renginys negalėtų vykti pas mus…

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Adis
2006.06.22 21:03

” Nors ir mėginau įrodyti kad čia netoli, nubalsuojama kelias stoteles pavažiuoti autobusu (gyvūnų su ilgomis ausimis rolėse)”

Nežinau, kiek info teisinga, bet iš pirmų lūpų teko girdėt, kad Taline bauda už važiavimą be bilieto yra ~1k kronų (200 LTL) ;)

O šiaip – įdomus reportas. Būtent dėl tos fotografo pozicijos. Ačiū!

Crazyte
2006.06.22 12:58

masonas> žinojau :) – aš važiavau fotografuoti. Tiesiog tikėjausi, kad grupės grojama muzika “užveš” (kaip dažniausiai ir būna), bet taip neatsitiko…
Cowboy> tiesiog nesinori sakyti blogo, o gero – nėra ką sakyti.

Va tep.

Cowboy_From_Hell
2006.06.22 10:35

Kažkaip tikėjausi, kad bus “pasakyta kas nors gero/blogo apie METALLICA”

SStorm
2006.06.22 10:07

O man visai patiko straipsnis. Daug įdomiau skaityt tokius apipintus asmeniniais išgyvenimais, negu vien grupių grojimo aprašymus :-)

masonas
2006.06.22 09:48

Žodžiu iš straipsnio aišku, kad autorė nežinojo ko važiavo, nežinojo kur važiavo ir nežinojo ka rašyti iš viso.
Straipsnis sklidinas asmeninių išgyvenimų ir smulkių emocijų, kurios asmeniškai man visiškai neįdomios. Laukiau rimto straipsniuko ferrume apie rimtą koncertą, o gavau iš paaugliško amžiaus išaugusios tačiau vis dar susireikšminusios asmenybės pamastymus apie išgyvenimus “ne savo kailyje”.

m0rc|us
2006.06.22 09:42

Kad tiek sutalpint rods LT ner kur…

chain
2006.06.21 23:24

ka cia ir komentuoti… no comments… buvo…per gerai…

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus