Metalistai - pragaro pasiuntiniai: mitai ir tikrovė

Kodėl daugeliui žmonių, menkai susipažinusių su metalistų subkultūra, jos atstovai dažniausiai asocijuojasi su pragaru? Kodėl nė vienas kitas neformalus jaunimo judėjimas nėra vertinamas taip prieštaringai? Kodėl metalistų įvaizdis (dažnai nepagrįstai) gąsdina “paprastus” žmones? Kodėl?.. Tai klausimai, į kuriuos sunku rasti vienareikšmius atsakymus. Mat pati metalistų subkultūra yra daugialypė.

Pirmiausia verta prisiminti, kad tradiciškai gėris asocijuojasi su šviesa ir balta spalva, o blogis – su tamsa ir juoda. Juoda smala mitiniame pragare, juodi velniai, juodas ožys (Šėtono simbolis), juoda nelaimes nešanti katė ir pan. Nors pastaruoju metu metalistų įvaizdis keičiasi, juoda spalva vis dar dominuoja jų aprangoje. Kaip ir metaliniai aksesuarai, kurie kai kam gali atrodyti bauginančiai. Taigi paprasčiausias dalykas yra ilgai nemąstant susieti metalistus su “pragaro išperomis”. Tas sukelia pasipiktinimą ir verčia oponentams ilgai aiškinti, kad taip nėra, bet visgi metalistai ir toliau siejami su satanistais. Tas iš dalies turi pagrindo, ir štai dėl ko. Dar gerai prisimenama Norvegijos satanistų inicijuota incidentų (bažnyčių deginimas, keli nužudymai), vykusių kelerius metus nuo 1992 m., banga. Kadangi prie to prisidėjo ir norvegų black metalo grupių nariai, natūralu, kad žmonių sąmonėje užsifiksavo atitinkamos asociacijos. Ir nors šiuo metu net ir blacko atstovai nelaiko esminiu dalyku išaukštinti Šėtono ar jo bažnyčios kultą, žmonių mąstymo taip lengvai nepakeisi.

Vis dėlto yra esminis skirtumas tarp satanistų ir metalistų: satanistai turi savo ideologiją, kokia neigiama kažkieno akimis žiūrint ji bebūtų. O tai dar viena dogma, veikianti žmonių protus. Šėtono Biblijoje be užuolankų teigiama, kad “…žmogaus įgimtas poreikis savo emocijas išreikšti per dogmą… Satanistų filosofija suderina fundamentalius psichologijos pagrindus ir gerą, nuoširdų jausmų išliejimą, arba dogmą… Nėra nieko blogo dogmoje, pagrįstoje idėjomis ir veiksmais, neprieštaraujančiais žmogaus prigimčiai”. Tuo tarpu metalistų pasaulėžiūra nevienalytė, kas iš dalies atsispindi didžiulėje metalo muzikos krypčių įvairovėje. Tačiau visomis išraiškos priemonėmis (net nebūtinai kūrinių tekstais) reiškiamas protestas prieš individo laisvių suvaržymą, nes žmogaus laisvė – viso ko pagrindas. Nors pagal satanizmo filosofiją “žmogus yra dievas, jeigu pats save tokiu laiko”, tai nereiškia nevaržomos laisvės. Be to, satanistai radikalai linkę į bekompromisius sprendimus netgi savo bendražygių atžvilgiu, o metalistai retai kada konfliktuoja pvz. su kito metalo muzikos stiliaus atstovais. Net ir black metalo atlikėjus neteisinga tapatinti su satanistais, nors dalis tokių ir yra. Bet kaip gi tu išaiškinsi jo nuomonės klaidingumą žmogui, kuris išgirs (dar blogiau, jeigu pamatys), kad per kai kuriuos koncertus mėtosi avių galvos, negyvi paukščiai ar pan.?

Pastaruoju metu populiarios tokios metalo muzikos metamorfozės, kaip folk/celtic, pagan, viking, war metal. Jeigu šias kryptis sunku susieti su satanizmu (pastarajame svarbią vietą užima magija, metalistus tai ne itin domina), metalistų oponentai gali įžvelgti sąsajų su mitologija, pagonybe, istorija, net okultizmu. Ir vėlgi viską mėginti susieti su mistika, t.y. tamsiąja gyvenimo puse. Tariama metalo muzikos agresija nenorom duoda pagrindo panašioms asociacijoms, nors tai yra tik tam tikra saviraiškos forma. Vien tas faktas, kad per metalo koncertus rimti konfliktai įsiplieskia retai, turėtų sugriauti agresijos stereotipą, deja…

Pažiūrėjus į metalo muzikos grupių pavadinimus (apie tekstus geriau nekalbėti), galima pastebėti, kad dažnai juose figūruoja žmonėms paprastai šlykštūs ar mistiški žodžiai. Tai vėl neišvengiamai sukelia antipatiją visai metalistų subkultūrai, nes nepulsi gilintis, kodėl ta ar kita grupė taip pasivadino, kodėl kalba apie tokius “bjaurius” dalykus ir pan., jeigu nesidomi tokia muzika. Metalistams muzika yra bene svarbiausias juos vienijantis dalykas, nes nėra bendros ideologijos, kaip pvz. pankų judėjime. Todėl ja išreiškiama viskas ir pasakoma daug kas, tiesiogine ir perkeltine prasme. Kas to nesuvokia, apie metalą bus neigiamos nuomonės.

Metalo muzikos koncertuose ar kituose susibūrimuose suvartojama nemažai alkoholio. Kadangi tai “velnio lašai”, metalistus jau nuo seno nepagrįstai laiko “degradais”. Nors girtų tipų sukelti incidentai (neretai pasibaigiantys mirtimi) būna būtent ne iš metalistų tarpo, be jokio skrupulingumo pastariesiems suverčiamos visos bėdos. Situaciją geriausiai parodo tai, jog apie metalo koncertus prirašoma nebūtų dalykų ir viskas labai sutirštinama, o per kitus masinius renginius iš tiesų įvykę konfliktai gražiai “užglaistomi”. Taip juk patogiausia ar ne? Nenuostabu, jeigu greitai “baisiais” metalistais bus pradėti gąsdinti vaikai.

Jei jau užėjo kalba apie vaikus, reikėtų šiek tiek grįžti prie satanizmo. Labai gaji nuostata, kad satanistai grobia nekrikštytus vaikus ir aukoja juos per Juodąsias mišias. Įdomu, juk viena iš satanistinių taisyklių kaip tik sako: “Neskriauskite mažų vaikų”. Tai ne tik tam tikros bažnytinės propagandos priemonė (atseit, krikštykit, tėveliai, kūdikius, nes kitaip jie bus paaukoti Šėtonui), bet ir dar vienas būdas apjuodinti metalo muzikos gerbėjus. Gal kas nors galvoja, kad jeigu vaikai bus gąsdinami, naujoje kartoje bus mažiau metalistų? Kažkaip nepanašu, nes į koncertus bent jau mūsuose ateina ir dešimtmečių. Aukojimo tikslu satanistai žudo ir gyvūnus, nors tai galbūt daugiau fanatikų užsiėmimas, nes dar viena satanizmo taisyklė yra “neužmušinėkite gyvulių, nebent maistui ir gindamiesi nuo užpuolimo”. Kuo čia galima apkaltinti ir metalistus? Nebent odinių striukių nešiojimu…

Taigi ramiems, savimi patenkintiems ir permainų vengiantiems žmonėms metalistai galėtų “kelti grėsmę” nebent tuo, kad yra kitokie, su savitu gyvenimo būdu, nenorintys taikstytis su kažkieno primetamomis elgesio normomis. O vienas kitas atsitiktinis nuostatų panašumas su satanizmo ideologija neturi leisti metalistų tapatinti su satanistais. Gal kada nors žmonės tai supras, ir šis sutapatinimas pasiliks tik mitu, deja, dabar jis yra tikrovė…