METALINIS UOSTAS 2004 - kamerinės atmosferos festivalis

Mintis nuvykti į “Metalinį Uostą 2004″ Klaipėdoje buvo kultivuojama gan ilgą laiką. Matyt dėl to “Genijus” sureguliavo aplinkybes taip, kad tikslas būtų pasiektas. 20:15 ir mes jau “Prieplaukoj”, kolkas dar niekas nevyksta, kai kurių grupių nariai nervingai bėdinasi dėl tam tikrų organizacinių trūkumų. Ausis pasiekia geroji vakaro naujiena: Ruination neatvyksta. Velniop juos, vis tiek nebūtų įsipaišę į to vakaro repertuarą. Pasigirsta pirmieji, gerai žinomi rifai, atėjo laikas eiti pažiūrėti, kas vyksta. Garsas nedidukės salės vidury buvo pakenčiamas. Bosas su būgnais įgavo prioritetą, būtent šis reiškinys suteikė grupėms nemažai pliusų. Gitaros kiek apkarpytos – gerai nors tiek, kad girdėjosi.

Pirmoji scenoje pasirodžiusi ir, pasak organizatorių, gan perspektyvi* grupė – Metal Blade. Jie gan neblogai grojo Metallica koverius. Seek and Destroy, For Whom The Bell Tolls vertė prisiminti originalus. Sakyčiau, būtent tai, ko reikia pradžiai. Pakenčiamo grojimo įspūdį gadino visiškas vokalisto bebalsiškumas (na taip, Hetfield’ui tai beveik nemaišė). Jei grupė būtų atlikusi kokius tris kūrinius, viskas būtų buvę tvarkoj. Matyt naujokams užlipus ant scenos norisi ten svaigti dar ir dar. Whiskey In The Jar sužlugdė visas likusias viltis. Kam dainuot, jei nemoki ir dar esi pavarges ? Nori nenori, bet reikia pripažinti, kad grupė pasirodė nuoširdžiai ir šiek tiek išjudino esančiųjų kraują.

Dysposium pakeitė jau pradėjusius nusibosti Metal Blade. Kiek suprantu, tai buvo viena iš generalinių repeticijų prieš Naują Kraują. Nemanau, kad grupė tame renginy kažką pasieks, per mažai originalumo ir draivo. Tikriausiai melodingesnio black metal gerbėjai su manim nesutiks. Klaipėdiečiai gan aktyviai palaikė savo grupę, keletos kūrinių eigoje nuskambėjo neblogų rifų, taip pat vietomis tiko scream’as, pereinantis i growl’ą. Grupei trūksta kažkokios dinamikos. Jei jie nori sėkmingai užpildyti melodic black nišoje susidariusią tuštumą, jiems reikia šio to daugiau. Nuobodžios, į pirmą planą išlindusios sintezatoriaus partijos, tam netinka. Šiuo atveju sintezatorius turi kurti atmosferą, o ne būti pirmuoju smuiku. Potencialas yra, svarbu nekreipti dėmesio į gerbėjų liaupses. Metai šen, metai ten.

Jaunuosius blekerius scenoje pakeitė populiarieji mirties nešėjai Ossastorium. Tikiuosi po pasirodymo dingo visas jų nepasitenkinimas. Vabalas tą vakarą skambėjo kaip niekad gerai ir užgožė savo kolegas gitaristus. Ne veltui pavartojau žodį “populiarieji”. Rodos, kad susirinkusieji tik jų ir telaukė, “apyscenis” prisipildė tą vakarą gausiausiu gerbėjų kiekiu. Ad Aspera sulaukė didžiausio vėjo malūnų palaikymo. Tiesa, už ausų jau pradėjo kliūti paprastos ir “melodingumą” suteikiančios soluotės (negandą išryškino kolegų užgožtas ir beveik negirdimas Benediction), bet, jom pasibaigus, galima buvo tęsti šėliones toliau. Grojant AC/DC koverį, į salę sugužėjo toli pasislėpę skinai, ne vieną ilgaplaukį privertę nutraukti headbang’ą. Keistai atrodė tas reidas, nes, trumpai paskandavę, jie vėl pasitraukė į pogrindį.

Netrukus scenoje pasirodė senai matyti ir, galima teigti, ilgokai laukti Stone’s Lament. Ši, beveik metus trukusi pertrauka, išėjo jiems į naudą. Scenoje Stone’s Lament atrodė paūgėję ir labiau subrendę. Grifka kaip visad grim, true ir evil. Būgnininkas per metus pastebimai patobulėjo, tobulėjimo pėdom sekė ir gitaristas, ir bosistas. Jausmas toks, kad grupė prisikėlė iš numirusiųjų. Keista, kad silpnokai skambėjo vokalas, garsistai šioje vietoje ypatingai pasistengė. Girdėjau ir kitų gerų naujienų iš jų fronto, gal kada nors pasigirs patys. Ilgi kūriniai anaiptol nebuvo nuobodūs, o leido įsijausti į ritmą ir į skleidžiamą šaltą ir juodą energiją. Komentuoti daugiau negaliu, Freezing Moon koveris nepaliko abejingų prie scenos. Tiesa, po Ossastorium’ų pasirodymo “apyscenis” beveik ištuštėjo, neištvermingi tie klaipėdiečiai ;-)

Buvo paskelbta 15 minučių pertraukėlė, kurios metu Arthornia ruošėsi pasirodymui, kabino vėliavą, skerdė ožį, gaivino TheFate po Stone’s Lament pasirodymo ir tt. Kai kurie aktyvesni “žemės bučiuotojai” ir laidų atjunginėtojai nuslinko pamiegoti. Po įžanginių kalbų ir ilgokų derybų pasigirdo šaltas ir piktas Arthornia intro. Tiesa, koncertuoti neatvyko antrasis gitaristas, jo vaidmens ėmėsi vokalas. Manau, tai kiek neigiamai atsiliepė bendram grupės pasirodymui. Demoniškas ir hipnotizuojantis black metal užvaldė stovinčiuosius prie scenos – vieni klausė išsižioję, kiti headbangino iš širdies. Symphony Of Death, Touched By Eternal Night… Demonų šėlsmą Arthornia baigė gan netikėtu melodingu outro. Nepaisant keletos trūkumų, mano manymu, tai buvo geriausias to vakaro pasirodymas.

Requiem Aeternum pasakydami, jog negali groti, nieko nenustebino. Tai jau tampa tradicija. Atleidžiama, nes jie buvo šio renginio organizatoriai. Galiu drąsiai teigti, kad renginys pavyko. Susidarė maloni uždaro metalinio vakarėlio atmosfera. Į realybę gražino klubo “Prieplauka” kainos bei keletas su underground’u nesusijusių asmenybių. Padėka atvažiavusioms ir sugrojusioms grupėms. Organizatoriai žadėjo panašų renginį ir kitamet, tikiuosi tada nekils problemų dėl besikilnojančių datų ir iki paskutinės savaitės slepiamos renginio pradžios. Nedideli koncertai turi savų pliusų, jų metu išeina aktyviau pabendrauti su aplinkiniais, sukuriama gan šilta ir net šeimyniška atmosfera. Tokie renginiai, kaip “Metalinis Uostas 2004″ privalo gyvuoti. Tai būtinas metalo scenos atributas.

* perspektyvi = kolkas beviltiška.