MEKONG DELTA: „Pirmą kartą MEKONG DELTA istorijoje mes esame grupė“

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

Šiemetinis festivalis „Kilkim žaibu“ paskelbė vardą, kuris privertė pakelti antakius tiek senosios metalo mokyklos gerbėjus, tiek ir „pagoniškojo“ sparno festivalio lankytojus. Kalba eina apie MEKONG DELTA – grupę, kuri dažno metalisto sąmonėje perrašė klasikos sampratą ir pakeitė požiūrį į klasikos ir metalo sąlytį. Kad šie vokiečių muzikos meistrai scenoje yra įspūdingi tiek pat, kiek ir albumuose, įsitikino visi, matę jų pasirodymą „Žaibuose“. Dar prieš MEKONG DELTA išspaudžiant ašaras seniems trašystams, radijo stoties „Start FM“ metalinės laidos „Audronaša“ vedėjai Gedas ir Tomas pakalbino MEKONG DELTA bosistą ir grupės sielą Ralphą Hubertą ir gitaristus Eriką Adamą H. Gröschą bei Benediktą Zimniaką, kurie pasirodė esantys ne tik muzikos virtuozai, bet ir puikūs pašnekovai.

G: Sveiki MEKONG DELTA! Smagu matyti jus čia, Lietuvoje, po šitiek metų laukimo. Pirmasis klausimas: atvykote vakar vėlai vakare. Kokie pirmieji įspūdžiai pabudus šiandien prieš pasirodymą?

R: Pagirios (juokiasi) Fantastiškas kraštovaizdis. Draugiški žmonės. Viskas puiku.

G: „Kilkim Žaibu“ Baltijos šalyse yra žinomas kaip pagan-black-folk metalo festivalis. Ar jūs jaučiatės ypatingai, būdami vienintele thrash metalo grupe, grojančia šiame renginyje?

R: Muzika yra muzika. Nesijaučiu išskirtinis. Niekada nesijaučiau išskirtinis. Aš užlipu ant scenos ir groju muziką gerbėjams. Ir tai yra viskas.

T: Kaip žmonės į jus reaguoja? Ar jie jus atpažįsta, kai vaikštinėjate festivalyje?

R: Kai kurie. Su kai kuriais jau teko nusifotografuoti šįryt. Bet šitie vaikinai labiau mėgsta pamiegoti (linkteli į gitaristus Eriką ir Benediktą, – aut. past.).

G: Ralphai, tu esi žmogus, stovintis už MEKONG DELTA vardo. Ar buvo sunku priimti sprendimą padaryti pertrauką šioje veikloje ir kaip informavai likusius grupės narius apie tai?

R: MEKONG DELTA visada buvo ne grupė, o projektas. Tai reiškia, kad aš surinkdavau geriausius muzikantus, kokius tik galėdavau surasti, ir kartu kurdavome muziką. Pertrauka įvyko dėl labai ypatingų aplinkybių. Prie „Pictures At An Exhibition“ dirbau dvejus metus ir po to jaučiausi visiškai išsekęs. Prieš pat pabaigiant albumą buvau priėjęs ribą, kai mąsčiau iš viso mesti muziką. Tai man kainavo tiek daug jėgų, kad paskui reikėjo pamąstyti, ką noriu daryti toliau. O tai reikalauja laiko. Aš mėginau kurti naują muziką, bet iki 2002-ųjų nepadariau nieko, kas, mano nuomone, būtų verta įrašyti į diską. Tik 2003 metais pradėjo rastis geros mintys ir tada nusprendžiau, kad laikas atėjo metas sugrįžti. Taigi su kitais muzikantais sukūrėme „Lurking Fear“. Kaip tik tada pastebėjome problemą – kadangi kiti muzikantai yra pakankamai įžymūs, visi stokojo laiko. Mums buvo pasiūlytas didelis turas, tačiau mūsų pakaitinis gitaristas susilaužė ranką, paskui negalėjo atvykti vienas ar kitas gitaristas, taigi, visas turas sugriuvo. Tada gitaristas Peteris Sjöbergmanas tarė: „Atrask laiko ir susirask jaunų muzikantų iš Vokietijos. Tada nebeliks problemų grupės nariams skraidyti iš Švedijos ar Norvegijos ar netgi JAV, kaip buvo seniau“. Taigi dabar – pirmą kartą MEKONG DELTA istorijoje – mes esame grupė.

G: Klausimas likusiems grupės nariams: ar lengva dirbti su Ralphu?

B: Manau taip, lengva. Jis nėra kaip…

G: Diktatorius?

B: Taip. Ieškojau kito žodžio, bet šis tinka labiau. Mes, kaip muzikantai, turime pakankamai laisvės interpretuoti šią muziką. Jei gauname kažkokią dalį, tai mūsų reikalas, kaip mes ją grojame. Taigi nėra taip sunku… Ralphas yra šaunus vyrukas.

E: Aš manau taip pat. Man didelė garbė groti MEKONG DELTA. Aš buvau tas pakaitinis gitaristas, kuris susižeidė ir sugadino turą, taigi dar kartą visų atsiprašau. Grupėje susirinko draugiški žmonės, tad dabar nėra bėdos dirbti kolektyve. Turime daug idėjų, kurias įnešame į muziką, ir manau, kad naujausias albumas „Wanderer On The Edge Of Time“ yra puikus to pavyzdys.

G: Ralphai, minėjai, kad MEKONG DELTA pertrauka įvyko dėl pervargimo ar idėjų stokos. Ar nejautei spaudimo, kaip kūrėjas, kad nepavyksta kažko sukurti?

R: Kaip kūrėjas, stengiuosi niekada nesikartoti. Pažiūrėjus į visus albumus matyti, kad kiekviename jų – skirtinga muzika, kiekvienąkart žingsnis pirmyn. Ir tai, ką sukūriau greitai po „Pictures At An Exhibition“, buvo paprasčiausias pasikartojimas. Ir man tai nepatiko. Dauguma dabartinių grupių įrašinėja tą patį albumą dešimt kartų. Kas tai? Mėšlas. Jokio progreso. Nieko. Muzika turi nuolat eiti pirmyn. Taigi, prieš pradėdamas kartotis, aš sustoju ir stengiuosi apsispręsti, surasti laiko, pailsėti. Jei sukursiu ką nors, ką verta įrašyti į diską, tada pradėsiu vėl groti.

G: Ar tai tau buvo lengvas ar sunkus sprendimas?

R: Tikrai nesunkus. Net jei žmonės nemano, kad „Pictures At An Exhibition“ buvo vienas geriausių mūsų albumų, mano supratimu jis tikrai toks yra. Jo įrašinėjimas truko dvejus metus, o kai tiek laiko praleidi studijoje, pradedi eiti iš proto. (Atsisuka į Eriką, – aut. past.) Tu matei visa tai, tu buvai garso inžinierius. Prieš pat pabaigiant albumą aš jau buvau bepasakąs „baigiam visa tai“.

E: Už viso to slypi įdomi istorija. Tuo pat metu įrašinėjome albumą su ANNON VIN. Per pusę metų, kol mes įrašėme visą „A New Gate“ albumą, su MEKONG DELTA pavyko įrašyti tik ritminius takelius, prireikė pusės metų vien tik tam, kad atitaikytume tinkamą ritmą. Buvo tikrai sunkus laikotarpis.

G: Ralphai, kuo užsiėmei pertraukos metu? Galbūt grįžai prie garso montavimo studijoje?

R: Ne. Daugiausia programavau. Duomenų bazes ir panašiai. Kartais gerai pailsėti nuo muzikos. Praplėsti savo horizontus. Taigi aš daugumą laiko programavau.

G: Įdomu. Per tiek metų MEKONG DELTA sugebėjo kažkaip išlaikyti panašų vokalą, nepaisant daugybės pakeistų dainininkų. Galbūt turite kažkokius specialius reikalavimus vokalistams?

R: Taip. Visi jie privalėjo mokėti skaityti natas. Ir jei vokalistas moka skaityti natas, jis skambės panašiai, nes aš duodu idėjas vokalo partijoms. Vokietijoje anksčiau buvo nuolatinė problema, kad metalo muzikantų lygis nebuvo labai aukštas, todėl man nuolat tekdavo ieškoti muzikantų kitose šalyse. Dabar lygis daug aukštesnis, todėl aš galiu lengviau rasti žmonių. Jörgas Michaelis viename iš interviu buvo paklaustas apie sunkumus su MEKONG DELTA devintajame dešimtmetyje. Ir jis atsakė, kad mes visada grojome ties savo muzikine riba. Žinoma, man tai negaliojo. Aš atėjau iš kitokios muzikos, iš klasikinės muzikos, o gitaristams tuo metu tai buvo visiškai nauja.

G: Nuo pat MEKONG DELTA pradžios jūs grojote techniškai ir struktūriškai sudėtingą muziką. Ar pats kada nors pasiekei savo ribas?

R: Ne, žinoma ne. Kodėl turėčiau? Kiekvieną kartą kuriant albumą, sakai: „na ir sudėtinga muzika!“ Vėliau įrašai naują albumą ir, užlipęs ant scenos, juokiesi iš ankstesniojo. Augi su tuo, ką darai.

G: Erikai, ar prieš tapdamas MEKONG DELTA dalimi, grojai ką nors panašaus?

E: Taip. Mes grojome progresyvią muziką su ANNON VIN. Ralphas buvo mūsų prodiuseris. Aš buvau ir esu didelis MEKONG DELTA gerbėjas. Su ANNON VIN grodavome MEKONG DELTA kūrinius. Ne tokiu techniniu lygiu, grojome neteisingai, bet stengėmės pasivyti. Dabar jau, žinoma, groju aukštu lygiu, užaugau su tuo, pats turiu mokinių, kurie nori visa tai išmokti.

B: Aš niekada per daug nemėgau thrash metalo. Man labiau patikdavo progresyvus metalas. Prieš prisijungiant prie MEKONG DELTA aš turėjau grupę su Alexu, mūsų būgnininku. Tai buvo nedidelė vietinė grupė. Visai gera grupė, bet dėl įvairių problemų teko išsiskirstyti. Turavau su Martinu ir jo grupe TOMMOROW’S EVE, taigi aš visada buvau arti progresyvios muzikos. Tačiau esu grojęs ir keliose bliuzo, sunkiojo roko grupėse. Ir, žinoma, dešimt metų orkestre grojau akordeonu. Gana neblogas mišinys. Ne viskas, ką išmokau atėjęs MEKONG DELTA, buvo man nepažįstama, bet keletas harmonijų ir teorijų tikrai buvo pakankamai naujos. Pirmasis mėnesis buvo sunkiausias, bet paskui viskas klojosi gerai.

G: Klausimas visiems: jei prisimenate filmą „Crossroads“, ten pagrindinis veikėjas turėjo rungtis su velniu tam, kad išgelbėtų savo mokytojo sielą. Dvikovoje jis turėjo pagroti savo pasirinktą kūrinį ir, kiek pamenu, jis pasirinko Niccolo Paganinio „Caprice No. 5“. Kokį muzikos kūrinį pasirinktumėt, jei reikėtų išgelbėti savo sielą?

B: Gal TENACIOUS D dainą (šypsosi, –aut. past.). Nežinau. Niekada apie tai nesusimąsčiau.

E: Aš taip pat. Bet paminėčiau MEKONG DELTA albumą „Dances Of Death“, kuris man buvo antroje vietoje po SLAYER „Reign In Blood“. Tokia muzika išlaisvina mano sielą, nes galiu joje išsilieti, įsijausti į visą tą brutalumą. Ir paklausęs tokios muzikos jaučiuosi tarsi apsivalęs.

G: O kaip tu, Ralphai?

R: Yra keletas kūrinių. Galbūt rinkčiausi tarp Iannio Xenakio, graikų kompozitoriaus, ir D. Šostakovičiaus. Abu jie labai geri. Aišku, aš galėčiau tęsti tą sąrašą, bet apsistokime prie šių dviejų.

G: „Wanderer On The Edge Of Time“ skamba kitaip nei ankstesni MEKONG DELTA darbai. Jame mažiau thrash metalo, o daugiau klasikinio sunkiojo progresyvo skambesio. Kaip jūs priėjote prie tokios skambesio?

R: Idėja buvo atrasti naują kelią. Martinas yra puikus vokalistas. Atėjus jam kilo idėja padalinti dainas į dalis: vienose galėtų pasireikšti gitaristai, o kitose būtų galima susitelkti prie tokios muzikos, kur vokalo partijoms būtų skiriama daugiau dėmesio, nei praeityje. Tokia ir buvo albumo idėja – leisti pasireikšti ir muzikantams bei vokalistui. Ir, žinoma, aš norėčiau pratęsti smuikininko iš „Dances Of Death“ istoriją.

G: Ar Martinas turi muzikinį išsilavinimą, ar išmoko dainuoti pats?

E: Martinas turi gerą muzikinį išsilavinimą.

R: Jis nuo pat mažens buvo susijęs su klasikine muzika, todėl jam daug lengviau daryti tai, ką dabar darome.

E: Kai įrašinėjome „Visions Fugitives“, mes su Ralphu ir vokalistu sėdėdavome studijoje ir mėgindavome kurti vokalo partijas. Tačiau „Wanderer On The Edge Of Time“ pirmą kartą atsirado pakankamai laisvės vokalinėms melodijoms, ir ieškoti jų su Martinu buvo vienas malonumas, jis mums tikrai daug ką parodė. Jo dėka albumas skamba taip, kaip jį girdite. Su Martinu dirbti tikrai puiku. Ir jis vis dar miega (juokiasi).

G: Ar tokia grupės sudėtis liks stabili ir toliau?

R: Kodėl gi ne? Pradėjome su tokia sudėtimi dar 2008-aisiais. Kai groji su žmonėmis scenoje, žinai jų stipriąsias vietas. Taigi galima kurti kūrinius būtent tokiai grupei. Aš manau, kad mes tęsime ir toliau.

G: Didžioji dalis muzikantų, grojančių naujojoje sudėtyje, buvo rekomenduoti senųjų narių. Ar kada su jais aptarinėjai esamą grupės sudėtį?

R: Ne. Tai vienintelė vieta, kur aš esu diktatorius. Aš renkuosi muzikantus. Aš matau, kas gali sugroti, ką reikia, o kas – ne. Ir jei negali, viso gero. Čia aš elgiuosi visiškai be emocijų. Man muzika yra svarbiausia.

E: Alexas buvo pirmasis, kuris prisijungė prie naujosios sudėties. Jis papasakojo mums apie Martiną. Jie yra iš to paties miesto. Tai daug ką palengvina.

T: Ar galime tikėtis kokių nors siurprizų iš MEKONG DELTA artimiausiu metu?

R: Siurprizų? Manau, tai ką mes darome, yra pakankamai aišku. Daug kas prašo išleisti DVD, taigi mes dirbame prie to. Taip pat artėja kitas albumas „Into The Heart Of Darkness“. Ir jis bus.. labai įdomus.

G: O smuikininko istorija bus pratęsta?

R: Galbūt vėliau. Pirmiausia keliausime į Josepho Conrado „Heart Of Darkness“. Mėgstu J. Conradą nuo penkerių metų. Gera knyga.

B: Mano nuomone, tai bus pats pikčiausias albumas, kokį MEKONG DELTA yra kada išleidę. Jis bus tiesiog labai… tamsus.

G: Muzikine ar tekstine puse?

R: Tekstinė pusė privalo būti tamsi. Nes tokia gi istorija.

B: Muzikinė pusė taip pat bus labai tamsi.

G: Dėkojame jums už interviu. Tikėkimės, žinios iš MEKONG DELTA stovyklos mus pasieks pakankamai greitai. Galbūt keletas paskutinių žodžių klausytojams, laukusiems MEKONG DELTA pasirodymo čia, Lietuvoje, jau dvidešimt metų?

R: Dėkui už tai, kad laikote MEKONG DELTA vėliavą, mano mielieji gerbėjai!

B: Dėkojame jums už šiltą sutikimą! Tikrai jaučiame, kad mūsų čia laukė!

E: Man labai malonu čia groti, nes mano senelis yra lietuvis. Taigi Lietuvoje turiu šaknų. Tikrai smagu čia būti!

G: Dėkui jums labai.

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.