Straipsniai

MCLOUD atvirai apie savo paskirtį, Selą ir muziejinį undergroundą

2016.07.22 10:58, Gedas (Seniukas)

McLoud-Audronasoje-20160321Vilniečiai MCLOUD, atsisveikinę su vienu pagrindinių kūrėjų – gitaristu Andriumi Kaniava, vietoje tikėtinos stagnacijos šovė naują albumą „Be pykčio“. Radijo stoties „Start FM“ sunkiosios muzikos kietasprandžiai „Audronaša“ pasikvietė „maklaudus“ į studiją papasakoti plačiau apie naujausią MCLOUD darbą, o viskas pavirto į… blevyzgas apie Selą. Pateikiame MCLOUD vokalisto Luko mintis „Audronašos“ užduotais klausimais.

Pristatinėjate savo antrąjį albumą „Be pykčio“. Natūralus klausimas: kur dingo visas jūsų pyktis?

Mes save praturtinome dar ir tuo, kad mokame būti be pykčio.

Iš kur gi tas pavadinimas „Be pykčio“?

Šis pavadinimas yra labai faina apgaulė. Visi yra įpratę matyti tik vieną pusę. Bet jei mes nesugebame sutalpinti savęs į vieną koncepciją, mes darome viską „pilna koja“. Norime šnekėtis apie mums rūpimus dalykus be pykčio. Nuo 2008 m. per mūsų grupės koncertą nekilo nė vienos muštynės. Iš tiesų mes siekiame diskusijos, apie pačius pikčiausius dalykus pasikalbėti be pykčio. Kad tas pyktis atsiranda – faktas, bet siekis yra toks. Tokios yra mums aktualiausios, šlykščiausios, žiauriausios temos, apie kurias dar galima šnekėtis, o ne vien tik veikti, tad mes apie jas šnekamės be pykčio.

Kiek tos temos pasikeitė nuo jūsų pirmojo albumo „Dievo nuleisti“?

Galima žiūrėti į muziką, galima – ir į tekstus. Tekstai pasikeitė didžiąja dalimi dėl to, kad jie yra mano, nes mes nebeturime su savimi Andriaus Kaniavos, kuris anksčiau buvo atsakingas už tekstus. Andrius šitame albume paliko trijų dainų žodžius. Su senuoju albumu siejasi gal tik daina „Jeigu būčiau Dievas“, kadangi pirmajame albume buvo labai daug religinės temos, buvo krapštomi metalistiniai dalykai, o su „Be pykčio“ mes siekiame agresyvaus žanrų maišymo. Mūsų galva, visas tas metalo, kaip vieno žanro, gyvenimas yra seniausiai pasenęs, todėl mes intensyviai maišome viską, kas atrodo netinkama: auto tune, moterišką vokalą ir pan. Tai nėra padaryta atsitiktine tvarka: mes žinome, kad pagal visas taisykles tai nėra tinkama, bet mes padarome, kad tai skambėtų. Taigi iš žvelgiant iš muzikinės pusės, „Be pykčio“ yra žymiai ryškesni eksperimentai.

Kalbant apie tekstus, pirmajame albume labai ryškiai skambėdavo religiniai motyvai. Šiame gi albumo to beveik nebėra ir vyrauja socialinė tematika arba nuoširdus pasakojimas.

McLoud Be PykcioMCLOUD yra viena iš tų labai nedaugelio likusių grupių Lietuvos sunkiosios muzikos scenoje, kurios dainuoja apie socialinius dalykus. Ne su viskuo sutinku, ką jūs dainuojate, bet jūs darote tai, kuo jūs patys tikite. Kodėl tos socialinės temos jums yra tokios svarbios? Ir kodėl šios temos yra tokios nunykusios Lietuvos scenoje?

Į socialinius dalykus reikia labai greitai reaguoti – dėl taip greitai atsirado antras albumas ir dėl to socialinį frontą palaikyti yra labai sunkus. Kol tu parašai ir paleidi albumą, tos temos pasensta. Tai čia viena.

Antra, tai reikalauja drąsos, nes tu iš karto parodai kažkokią poziciją. Negali tekstą rašyti abstrakčiai, kad kiekvienas susiinterpretuotų savaip. Kai mes kalbame socialinėmis temomis, visiems iš karto pasidaro aiškiau.

Gyvenime nesame radikalai. Ant scenos – taip, bet tik tam, kad būtų daugiau aiškumo. O gyvenime jei būtume radikalai, tai vaikščiotume su vėliavomis ir mums nereikėtų net tos pačios muzikos. Socialinis aspektas man labai asocijuojasi su pankų judėjimu, todėl mūsų kūryba yra žanrų maišymas.

Kas jau taip pat išnyko iš Lietuvos metalo scenos…

Taip. Nenoriu kažkokio karo su SKYLE, bet man tai yra žiauriai konservatyvus ir nuobodus dalykas. Viskas ten gražu, na, bet jau taip nebeįdomu, taip nuspėjama! To jau net nebeapsiverčia liežuvis vadinti undergroundu. Tai jau wikipedinis dalykas, tai yra muziejus. Tai jau nebe undergroundas.

Mes norime būti modernūs, mes norime po saule kažką palikti po savęs arba, kaip F. Nyčė sakė, vienintelė paskirtis yra užmušti savo tėvus. Viena iš to priemonių – undergroundas, kurio tikslas yra radikaliai, visuomenėje nelabai priimtinomis priemonėmis sukurti kažką naujo, iškelti vidurinį pirštą tiems dalykams, kurie yra mainstreame, ir sukurti kažką, kas labai greitai atsidurs vėlgi tame pačiame mainstreame. Undergroundas yra degalų bakas visam mainstreaminiam dalykui, o mes siekiame būti degiklis, kuris užkurs tą baką.

Minėjote, kad stengėtės maišyti kuo daugiau muzikinių stilių, sukurti savotišką muzikinę šoko terapiją. Ar neišėjo taip, kad gabalai dėl tokio maišymo mažiau veža?

Tikrai ne. Tai neįtikėtinai greitai gimęs albumas. Mes jį taip stabdėm! Be to, įvyko pasikeitimai grupėje. Kiek būta įvairiausių pasikeitimų (vieni su pykčiais, kiti – be), šis buvo ypatingas. Atrodė, kad be Andriaus grupė sugrius, tačiau mes labai rimtai atvertėme kitą puslapį. Viskas išėjo į gerąją pusę. Taip net nebūna! Ir Andrius dėl to yra labai laimingas, mes ir toliau bendraujame, jis labai džiaugiasi dabartine mūsų kūryba. Matas gerokai sužydėjo, reikėjo net jam dėti apynasrį, kad jis kuo mažiau tų rifų išskleistų, nes kitaip turbūt būtume dar vieną albumą labai greitai iškepę.

Su Andriumi išsiskirti buvo be galo liūdna, bet mes esame racionalūs bičai, kurie emocijoms pasireikšti leidžia tik ant scenos arba prie feisbuko klaviatūros.

Kada albumas „Be pykčio“ bus normalioje laikmenoje, gražiai apipavidalintas ir kurį bus galima įsidėti į grotuvą?

Nebus (juokiasi). Bet labai norėčiau kažkokio MCLOUD artefakto, kuriame nebūtų muzikos, bet kuris simbolizuotų tą albumą.

McLoud triseKai kurie į sunkiosios muzikos koncertus vaikštantys klausytojai tvirtina esą MCLOUD koncertai yra geri, bet tik vieną kartą, o išėjus iš jo galvoje nieko nelieka. Kodėl, jūsų manymu, gali susidaryti toks įspūdis?

Todėl, kad jie eina sunkiosios muzikos koncertus. Mes nesiekiame pralinksminti sunkiosios muzikos klausytojų. Mes norime parodyti tai, ką turi sunkioji muzika geriausio, sujungti tai su moderniąja muzika ir pristatyti plačiajai visuomenei. Juokinimas yra reikalingas tik tam, kad parodytume dar vieną spalvą. Kai mes tai pradėjome daryti, Lietuvoje per metalo muzikos koncertus tai dar buvo labai neįprasta. Gal grindo scenoje būta tokių apraiškų, bet mes norėjome atiduoti duoklę žanrui, kuris mus išaugino.

Kita vertus, humoras yra ta kalba, kuri gali jungti skirtingų žanrų žmones. Nieko nėra baisiau už susiskaldymą ir taip mažoje Lietuvoje.

Jeigu jūs tik per lietų galite šikti, kaip išgyvenote sausį, kai buvo vien tik šalta ir snigo?

Mes pastambėjom (juokiasi).

Pasiklausius jūsų dainos „Jeigu būčiau Dievas“, susidaro įspūdis, kad prisiklausėte SEL…

Taip, jis minimas albume net tris kartus. Selas būtų labai afygienas žmogus ir labai reikalinga persona Lietuvos muzikos scenoje, jeigu tik jis nedainuotų. Tai, ką jis daro be savo „kokybiškos“ muzikos, mano galva, yra labai gerai ir tokių žvaigždžių Lietuvai labai reikia. Ir dėl to net negalima kaltinti Selo, nes tai yra žmonių, kurie jo klauso, problema! Stabo negalima kaltinti. Kaltinti reikia žmones, kurie yra pakankamai durni, kad jį garbina.

PERGALĖ prisipažino, kad juos labiausiai nervina durniai. Koks jūsų požiūris į durnius ir kiek jų jūs turite savo grupėje?

Mes jau seniausiai išmetėme visus durnius (juokiasi).

Laidos „Audronaša“, kuriame galite visą interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus