MAYFAIR: „Mūsų muzika yra laikui nepavaldi“

1993 metais, kuomet buvo išleistas debiutinis austrų progresyvaus metalo grupės MAYFAIR albumas „Behind…“, informacijos iš Vakarų srautas į Lietuvą buvo gerokai dozuotas ir kuklus. Nenuostabu, kad apie anuomet dar tik karjerą pradedančius MAYFAIR Lietuvoje beveik niekas nežinojo. Visgi praėjus 20 metų po „Behind…“ pasirodymo iš naujo perleistas diskas tapo puikia proga susipažinti su tiesiog puikią muziką kuriančiais austrais, todėl radijo stoties „Start FM“ sunkiosios muzikos laidos „Audronaša“ vedėjai Gedas ir Tomas susisiekė su MAYFAIR vokalistu Mario Prünsteriu.

Gedas: Sveikas, Mario! Lietuvos publika nėra gerai susipažinusi su MAYFAIR. Ar galėtum trumpai pristatyti lietuviams savo grupę?

Mes esame grupė iš Austrijos. Susikūrėme 1989 m. ir leidome įrašus 1991-1998 metais. Apie 2000-uosius buvome sustabdę savo veiklą ir ją atnaujinome 2010 m. Nuo tada esame vėl gyvi MAYFAIR su dviem nariais iš pirmosios sudėties ir dviem naujais muzikantais.

Gedas: Kaip ir minėjai, MAYFAIR buvo aktyvus X dešimtmetyje, tačiau vėliau pradingo iki pat 2010-ųjų. Kokie motyvai paskatino jus atsikurti?

Būdami jauni, turėjome tik vienintelį tikslą – judėti su MAYFAIR pirmyn tiek, kiek įmanoma, kitiems dalykams tiesiog nelikdavo laiko. Bet kuris asmeniškai priimtas sprendimas turėdavo būti patvirtintas kitų grupės narių. Po 15 metų tokios intensyvios veiklos mūsų jėgos išseko, mes visi norėjome turėti ir savo asmeninius gyvenimus. Visgi po 10 metų poilsio René (MAYFAIR gitaristas, – aut. past.) ir aš nusprendėme, kad MAYFAIR istorija dar nesibaigė ir kad atėjo laikas viską pradėti iš naujo. Jau po pirmosios repeticijos supratau, kaip ilgai man viso to trūko.

Gedas: Pagrindinė priežastis, kodėl mes dabar kalbamės – jūsų debiutinis albumas „Behind…“, kurį prieš kelias dienas po 20 metų perleido „Pure Steel Records“. Ką šis perleidimas reiškia jums, ko gero jau perkopusiems 40 metų amžių?

Mums dar nėra 40-ies, nes pradėjome groti būdami 5-erių (juokiasi). Jei rimtai, kai atsikūrėme, daug kalbėjomės apie tuos laikus, kai buvo išleistas „Behind…“, nes mūsų galvose tas laikotarpis yra išlikęs kaip auksiniai MAYFAIR metai. Beje, naujosios dainos puikiai dera su gabalais, sukurtais „Behind…“ laikais, todėl manome, kad dabar yra puikus metas pradėti MAYFAIR kelionę tiek mums patiems, tiek naujiems, tiek seniems gerbėjams.

Trumpai tariant „Behind…“ perleidimu mes labai labai didžiuojamės, nes tai reiškia, kad anuo metu sukurta muzika, pasirodo, yra laikui nepavaldi.

Gedas: Sakyčiau, kad „Behind…“ net aplenkė laiką. „Behind…“ pavadinčiau fenomenaliu kaip tiems laikams, nes jo muzika nėra sunki, tačiau perklausius visą albumą išlieka įspūdis, kad girdėjai tikrą heavy metalo albumą. Kokius išskirtinius MAYFAIR muzikos elementus galėtum išskirti?

Savo širdyse esame metalo gerbėjai ir tai jaučiasi, kai girdi mūsų muziką. „Behind…“ albumas yra labai bekompromisinis, ypač tuo, kaip tuo metu mes kūrėme ir dėliojome dainas. Kai kuriose dainose jaučiama gothic įtaka – jos yra labai tamsios ir psichodeliškos. Dar išskirtinis yra ir tas dalykas, kad mes sujungėme dainose anglų ir vokiečių kalbas – tuo metu nedaug grupių tai darydavo.

Gedas: Viename savo interviu prisipažinai, kad albumuose „Die Flucht“ ir „Fastest Trip to Cyber-town“ jūs kartais nustodavote klausytis savo širdies balso ir labiau vadovavotės tuo, ką jums pasakydavo kiti žmonės. Ką turėjote omeny, tai sakydami?

Visų pirma, noriu pabrėžti, kad man patinka visi mūsų sukurti albumai: ir „Behind…“, ir „Die Flucht“, ir „Fastest Trip to Cyber-town“. Tuo metu mes labai norėjome pragyventi iš muzikos ir manėme, kad tai yra įmanoma. Bet kai daraisi vis labiau populiarus, tave pradeda supti vis daugiau žmonių, kurie ne visada gerąja prasme pradeda daryti tau įtaką: aiškina, kaip reikia groti arba ką reikia daryti, kad parduotum kuo daugiau CD. Tokia kritinė situacija ištiko ir mus, kai buvo pradėta kištis net į įrašinėjimo procesą. To tikrai daugiau nebus (juokiasi).

Gedas: Ką išmokote iš X dešimtmečio pabaigoje gautų pamokų?

Šiuo metu mes viską aptariame labai glaudžiame rate. Visus sprendimus priimame tik patys – MAYFAIR nariai. Mes jau esame visko netekę prieš tai ir dabar mes labai atidžiai stebime, kad nekartotume ankstesnių klaidų. Klausomės tik pačių savęs, einame tik į priekį ir nedarome jokių kompromisų. Darome tik tai, ką norime daryti.

Tomas: Klausydamas „Fastest Trip to Cyber-Town“ jaučiau keistą panašumą į NICK CAVE AND THE BAD SEEDS muziką, nors tai yra visiškai su metalu nesusijusi muzika. Ar šis kolektyvas jums padarė įtakos?

Hm, niekad nesu girdėjęs tokio palyginimo, bet ačiū už komplimentą (juokiasi). Man patinka Nick Cave muzika, bet tuo metu mums didelę įtaką darė R.E.M. ir U2, o ne Nick Cave. Bet man tai vis tiek komplimentas. Ačiū.

Tomas: MAYFAIR aktyvus laikotarpis buvo X dešimtmetis, o štai klausantis jūsų dainos „The 90‘s“ sunku suprasti, ar tai yra meilės ar neapykantos šiam dešimtmečiui daina?

Man patinka palikti daugtaškius, kad klausytojui nebūtų nurodyta, apie ką yra daina. „The 90‘s“ yra juodo humoro kupina daina apie paskutinę vakarienę su mylima mergina, po kurios nėra aišku, ar tu nužudysi ją, ar ji – tave. Taip ir kasdieniniame gyvenime – niekad nežinai, kas nutiks vėliau ar kurlink pasisuks santykiai su vienu ar kitu žmogumi. Tuo metu buvau jaunas ir uždaras žmogus ir nenorėjau per daug išsipasakoti apie save (juokiasi). Štai apie ką daina „The 90‘s“.

Tomas: Ar, būdami X deš. progresyvaus roko grupė, turėjote ką nors keisti, kad galėtumėte atgimti jau naujajame amžiuje?

Manau, kad dabar groti gyvai yra lengviau. Daug žmonių mus žino iš anksčiau. Beje, apie tai visiškai negalvoju, kai kuriu muziką. Mums patinka būti undergroundo dalimi ir patiems nuspręsti, ką darysime ir ko ne. Džiaugiuosi, kad galiu įrašinėti naują albumą ir esu tikras, kad bent keletas gerbėjų jį nusipirks. Man patinka groti gyvai.

MAYFAIR patinka būti kiek įmanoma labiau nepriklausomai ir savo ateitimi rūpinamės mes patys, nes jau minėjau, kad esame anksčiau visko netekę. Muzikos industrija per mažai skiria dėmesio undergroundui, nes joms rūpi tik populiarios grupės – visas tas mėšlas, kurį matome televizijos ekranuose. Bet tų grupių sėkmė yra trumpalaikė. Mano nuomone, tos grupės yra aktoriai, o ne muzikantai.

Gedas: Nors MAYFAIR muzika man skamba žymiai įdomiau nei daugumos populiariųjų progresyvaus metalo grupių, nuo pat įsikūrimo jūs sulaukdavote kur kas mažiau dėmesio. Kaip manai, kodėl susiklostė tokia situacija?

Mūsų muzika yra tamsi ir joje yra gotikinio jausmo, bet kartu ir suteikia gerų emocijų. Klausydami MAYFAIR, klausytojai jaučia, kad ši muzika yra gimusi iš širdies gelmių. Ji sukrečia gerąja prasme ir, manau, muzika tokia ir turi būti. Klausydamas tokių grupių kaip WARLORD ar QUEENSRŸCHE, jauti, kad jos groja nuoširdžiai.

Nesakyčiau, kad negaudavome dėmesio. Sulaukėme jo iš spaudos ir X dešimtmetyje viskas buvo gerai… Bet mums patinka būti undergrounde, tokia situacija mus tenkina (juokiasi).

Gedas: „Audronaša“ tikrai labai džiaugiasi, matydama vėl atgijusius MAYFAIR! Kokie MAYFAIR artimiausi ateities planai?

Mes taip pat tuo labai laimingi. Mes jau įrašinėjame savo ketvirtąjį albumą. Manau, kad mums sekasi tikrai neblogai, nes mes jau įrašėme muziką savo repeticijų kambaryje. Esu labai patenkintas mūsų naujosiomis dainomis. Pabandysime jas pagroti koncertuose, tada iš naujo sudėliosime ir keliausime į įrašų studiją. Tos dešimt dainų, kurias įrašėme nuo rugsėjo iki vasario, mane labai džiugina. Kitą savaitę pradėsime dainų masteringą ir tikimės naują albumą išleisti rudenį.

Gedas: Ką gi. Labai laukiame jūsų naujo albumo, kurį, tikiuosi pristatyti „Audronašoje“. Ačiū, Mario, už interviu! Pasimatysime kažkada kažkur!

Ačiū jums ir ačiū gerbėjams Lietuvoje! Ačiū „Audronašai“, kad palaiko MAYFAIR! Iki pasimatymo!

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.