MANDRAGORA „Carnal Cage“ – išlaisvinkime siautulingą muziką

Kartais sakoma, kad mūsų kūne siela uždaryta tarsi kalėjime. Ar tikrai kažkas kali ir MANDRAGOROS naujausiame albume „Carnal Cage“, nepasakysi. Užtat aptarti ką tik pasirodžiusį leidinį verta. Šviežutėlis skanutėlis melodingo death metalo „šmotelis“ – jūsų sunkiajam stalui…

Ši ilgametė komanda nusipelno pagarbos dėl to, kad per daug stilistiškai nenukrypdama nuo pradinio skambesio ištakų, kaskart taip patobulina savo kūrybą, kad klausytis ir malonu, ir įdomu. Štai ir čia… „Maskaradas“ prasideda rytietiškais motyvais, o netrukus jau griaudėja galingas ir techniškas „melodikas“, malonus „patepimas“ ausims ir dvasiai. „In Doubt“ rūstybė, dinamika ir piktas vokalas nukelia mus į laikus, kuomet karaliavo brutalus death metalas, nors melodingi rifai išduoda, kokiam stiliui vis dėlto „pamaldūs“ mandragoriečiai. Kelionėn po „Apleistus laukus“ palydi gana originalaus, techniško, melodingo, bet ir aršaus skambesio kompozicija. Sudėliota ji pagal geriausius melodic death kanonus, todėl itin patraukli. Ne ką mažesnį įspūdį palieka ir „Unconsciousness“, kurio gana lėta pradžia netrukus prasiveržia labai „mandragorišku“ įtaigiu ir įnirtingu skambesiu, galinčiu tikrai palikti „be sąmonės“. Vien ko vertas instrumentinių vietų grožis. Man asmeniškai tai – vienas iš geriausių gabalų šiame albume. Be kita ko, dar ir ilgiausias. Klausomės toliau…

Prakeikimas… Kitas gabalas primena… SUIDAKRA. Ne, tikrai ne dėl to, kad manyje labai įstrigo šios grupės kūryba. Ir tai tik pradžioje. Toliau MANDRAGORA patiekia kažką toookio gražaus, savito ir stilistiškai nevienareikšmiško, kad belieka tik žavėtis. Favourite number two… „Walk to Fall“ nustebina brutalumo ir pykčio doze, kuri kartais net priverčia suabejoti, ar čia vis dar melodingasis metalas. Bet gitarų rifai tai vis dėlto išduoda. Nors kaip bežiūrėsi, tai viena aršiausių viso disko kompozicijų, tikrai galinti išversti iš klumpių. Nepaisant to, kad nuskamba ir lyrinė gaida.

Kas tas „nežinomasis“? Tipiškas melodingo metalo a lia ARCH ENEMY, SCAR SYMMETRY, OMNIUM GATHERUM etc. pavyzdys. O kad jau labai gerai vertinu šias komandas, tai ir MANDRAGOROS daina prie širdies. Tuo tarpu „Sand and Dust“ kelia asociacijų net su melodingu bliaku, nors vos vos. Šis gabalas taip pat savotiškai įdomus ir smagus ausiai, vien dėl tikro skambesio „dinamito“.

Visą epopėją užbaigia instrumentinis kūrinys. Romantiškas, ramus, gražus. Jo pasiklausius natūraliai ir kyla klausimas: o kas po to? Tikriausiai dar ne kartą perklausysime šį diską, atrasdami kažką naujo, ko nepastebėjome išsyk ar tiesiog neatkreipėme dėmesio. Kad ir albumo viršelio, kuriame taip sėkmingai suprojektuoti industriniai vaizdeliai ir grupės narių nuotraukos, kad iš karto verta paspausti dešinę fotografams ir dizaineriams. O taip pat ir latvių garso technikams už kokybišką produktą. Ir lauksime naujų vėjų iš MANDRAGOROS stovyklos. Tuokart belieka grupei palinkėti sėkmės pristatant „Carnal Cage“ ir dar daug kūrybingų metų!

Vertinimas: 9/10

MANDRAGORA „Carnal Cage“, 2011

Trukmė 48:19

1. Masquerade
2. In Doubt
3. Desolated Fields
4. Unconsciousness
5. Curse of Existence
6. Walk to Fall
7. The Unknown
8. Sand and Dust
9. After (instrumental)