Albumai
MAEL MORDHA „Cluain Tarbh“ – keltiškas žavesys
Lankydamasis pas ką nors svečiuose visada stengiuosi nors akies krašteliu peržvelgti šeimininko turimą įrašų kolekciją. Tad besisvečiuojant pas vieną pažįstamą ir betyrinėjant įrašų lentynėlę mano akys nejučia sustojo prie šiek tiek egzotika dvelkiančio kompaktinio disko MAEL MORDHA „Cluain Tarbh“. Labai greitai buvo suderėta dėl šio CD „pasiskolinimo“ ir štai jis jau sukasi mano muzikos grotuve, o aš pabandysiu perteikti tą nuotaikų aureolę, kurią mums siūlo vaikinai iš Airijos.
Po šiuo išties neįprastai (bent jau lietuvių ausims) skambančiu pavadinimu susibūrę airiai prieš tai buvo įrašę keletą CD, kuriuos išleido savo jėgomis, ir šis darbas yra pirmasis jų pilnas albumas. Prisipažinsiu atvirai – be PRIMORDIAL, kurie yra tikrai nuostabi grupė, apie šios šalies metalinę sceną neturėjau nei mažiausio supratimo, bet dabar galiu atvirai pasakyti, jog MAEL MORDHA buvo puikus atradimas mano ausims ir neblogas įrodymas, jog ir Airija gali pasiūlyti tikrai labai aukštos klasės metalinio skambesio atlikėjų. Tad ilgai nelaukdamas pereisiu prie „Cluain Tarbh“ albumo.
„Cluain Tarbh“ prasideda tradicinėmis keltiškomis melodijomis ir kažkaip nejučia pradedu manyti, kad šį kartą turėsime reikalą su folko/metalo grupe. Ir pasirodo, jog nelabai suklydau… Tiesa, tai nėra tradicinis folkloro inspiruotas metalas. Visos tos melodijos yra tik priedas prie muzikos, kurią galima apibūdinti kaip kažkokį tarpinį variantą tarp epinio doom ir tradicinio (turiu omenyje aštunto ir devinto dešimtmečio britų grupių įtaką) metalo. Tiems, kurie mėgsta šiokius tokius palyginimus, pasakysiu, jog jaučiama tokių grupių, kaip SOLCTICE, MDB, SKYCLAD įtaka, nors teigti, kad vaikinai kažką kopijuoja, neapsiverčia liežuvis. Tiesiog jie tik naudojasi tais receptais, kuriuos paliko mano minėtos grupės, ir kuria muziką nuoširdžiai, be jokių klišių. Jie žaidžia garsais, atmosfera ir folkloro melodijomis, supindami viską į epinį, šiek tiek gruboką ir nenušlifuotą kūrinį.
Nors albume „Cluain Tarbh“ vyrauja lėto arba vidutinio tempo kompozicijos, netrūksta ir kiek greitesnių pragrojimų. Gitarų rifai dažnai būna šiek tiek nenuspėjami ir tai suteikia nemažai žavesio šiam CD. Keltiškomis melodijomis nėra piktnaudžiaujama – jos suskamba būtent ten, kur ir pats kažkaip nevalingai tikiesi, ir tai padeda atsiskleisti kitiems veiksniams. Visų pirma – vokalistui Rob Buggle (nors, tiesą pasakius, iš pat pradžių jo dainavimo stilius nepatiko ir prireikė ne vieno perklausymo jam įvertinti). Rob vokalas varijuoja tarp melancholiško/melodingo ir retsykiais peraugančio į agresyvų ar laukinį. Tai suteikia muzikai naujo kolorito. Vienintelis šio CD minusas, manau, yra tas, jog jis nėra vientisas kaip kūrinys. Kompozicijos jam buvo atrinktos iš prieš tai įrašytų demo ir kartais galima pajausti, kad dainos nėra sukurtos vienu laikmečiu, tad įdėmiau perklausius „Cluain Tarbh“ jaučiasi šioks toks skirtumas tarp dainų brandumo. Nors, antra vertus, galbūt tai net suteikia savotiško žavesio. Mano komplimentai airių vaikinams, kurie sukūrė įdomų, originaliai (tikrąja to žodžio prasme) interpretuotą albumą su labai stipria energija…
Tiesa, verta paminėti ir tekstus, kuriuose persipina senoji mitologija ir legendos. Kai kuriuose iš jų vartojama ir nemažai airiškų žodžių, nors dainos parašytos anglų kalba. Taigi galbūt tiek ir bebūtų apie šį MAEL MORDHA darbą. Norėtųsi palinkėti, kad vaikinams pasisektų su įrašų kompanijomis, mat girdėjau, jog iki šiol šioje srityje jiems tikrai nenuskildavo. O gaila – jie to tikrai nusipelno savo nuoširdumu, tikėjimu tuo, ką daro, savotišku požiūriu į muziką…
Labiausiai patikusios albumo kompozicijos: titulinė „Cluain Tarbh“ ir „The Man All Hate To Love“. Šis CD rekomenduotinas ne tik visiems epinio/doom/folk metalo mėgėjams, bet ir tiems, kas domisi Airijos kultūra, istorija bei palikimu ir, žinoma, nori atrasti kažką naujo šios tautos metalinėje scenoje. „Cluain Tarbh“ CD bus tikrai labai geras viso to pavyzdys. O MAEL MORDHA vaikinams palinkėčiau nesustoti ir dirbti toliau, tikėti savo jėgomis ir, žinoma, nudžiuginti naujais darbais ateityje…
Vertinimas 8/10
„Karmageddon Media“ 2005
1. And Tus
2. Winds Of The Thousand Winters
3. The Serpent And The Black Lake
4. Cluain Tarbh
5. I Am The Wench‘s Bane
6. The Man All Hate To Love
7. Pauper Of Souls
8. Realms Of Insanity
Komentarai
ir virs B ir virs D yra taskelis, tai cia gal H reik tart po ju
“Įtariu, kad čia yra du rašymo būdai”
Taip,taip… Cia tas spellingas airiskas ir panasus slamstas…
>Nu as tai grupes loge niekaip neiziuriu H, man tai morda ir viskas, kak nekruti.
Įtariu, kad čia yra du rašymo būdai. Gal ta “d” yra visai ne “d”, o “dh”? Pažiūrėk, albumo pavadinime irgi nėra h po b ;)
Nu as tai grupes loge niekaip neiziuriu H, man tai morda ir viskas, kak nekruti.
ash zhinau Primordial tai man jie kazkaip nelabai… Cruachan tai super… reix ir shita patikrint…
nu kiek supratau tai ten jie visi viena mafija:) beje yra dar tokie airiai Cruachan. Geasa teko biski stebet gyvai, bet kazkaip neisidemejo man jie. dar yra tokie grupsai kaip Waylander ir Belinus, pastaruju turiu diska , bet nelabai uzkabino, nu reix dar paklausyt.
Mael Mordha gitaristas is Primordial.
Skamba intriguojančiai.
Beje, čia tiktų paminėt GEASA. Celtic black metal, būgnioras iš PRIMORDIAL. Visai neblogai klausosi. (Už “atradimą” ačiū Lilarcor).
Aciu uz saunia recenzija :)
Teko kažkada seniai klausyti jų Path To Insanity. Prieš porą savaičių juos vėl prisiminiau, o čia bac ir review. Sprendžiant iš aprašymo jie kažkiek pasikeitė. Prisiminęs bandžiau medžioti, bet deja… bandysim dar =)