LUCTUS „Ad Arma!“ – karingos atmosferos ir melodingumo derinys

LUCTUS – tai vieno žmogaus, lietuvio, šiuo metu gyvenančio Italijoje, black metalo projektas, o „Ad Arma!“ – tai jau trečiasis šios grupės albumas. Pirmasis darbas „My Sorrow In The Lifeless Landscapes“ (2002), anot paties autoriaus, buvo gan mėgėjiškas ir klausytojų nepasiekė, o antrasis „The Dawn Ov The Eclipsed Desperation“ (2003) jau buvo įrašytas profesionalioje studijoje. Albumas „Ad Arma!“ dienos šviesą išvydo 2004 metais ir buvo išleistas Lietuvoje dviejų šimtų kopijų tiražu. Kadangi LUCTUS ketina šią vasarą įrašyti dar vieną darbą, pats laikas apžvelgti praeitų metų vaisių „Ad Arma!“

Taigi rankose tikrai puikiai apipavidalintas darbas. Viršelyje puikuojasi LUCTUS logotipas ir apkasuose palinkusios karių galvos. Kovos tematika vieningai išlaikoma per visą albumą – jau pačiame intro, pavadintame „War is coming soon“, klausytoją pasitinka kulkų zvimbesys, kurį netrukus nustelbia gitaros rifai ir būgnai. Trijų minučių įžanga puikiai įveda į karingą viso albumo atmosferą. Antrame gabale „Bloody frontline“ iš karto užklumpa bombos sprogimas ir agresyvus vokalas – instrumentų ir vokalo partijomis tapomas karo lauko paveikslas, pasruvęs krauju. Su tuo pačiu pykčiu pereinama ir prie trečiojo gabalo „Song for the enemy“ – tai greitas ir neapykanta alsuojantis kūrinys, kuriame dainuojama apie neišvengiamą priešo artėjimą į mirtį.

Ketvirtasis gabalas – tai OBTEST dainos „Vilkolakiai“ iš albumo „Tūkstantmetis“ (1997) koveris. Šiek tiek keista aptikti kitos grupės darbą viduryje gan vieningo albumo, bet išties jis nelabai temaišo – kūrinys LUCTUS pastangomis skamba kiek pikčiau, stipresnės gitarų partijos, sodresni būgnai, vokalas man asmeniškai taip pat išraiškingesnis, negu OBTEST įraše. Muzikai suteikta daugiau atmosferos, taigi galiu pasakyti, kad LUCTUS perdirbimas paliko tikrai neblogą įspūdį.

Kita kompozicija „Children that will never more wake up“ nustebina gan lyriška įžanga, kuri perauga į karo maršo ritmą. Pasigirsta fatališki tekstai apie nebūtį, mirtį ir aušrą, kuri pakyla virš apmirusio pasaulio. Lėtos ir gan paprastos gitarų melodijos priverčia visą dėmesį sukoncentruoti į dainos tekstą ir vokalo išpildymą. Naudojamas aidas, pritarimas, keleto plotmių balsas suteikia kūriniui nykios atmosferos. „Šaltas mirties glėbis tampa amžina jų paguoda“… Kūrinys lyg perskirtas į dvi dalis – antrojoje pasigirsta vėjo stūgavimas mirties laukuose, pritariant vienišai gitarai, ir netikėti vaiko žodžiai lietuvių kalba. Po šio intarpo vėl meistriškai grįžtama prie pagrindinės dainos temos ir ritmikos, sudainuojami lietuviški žodžiai duetu su vaiku – tikrai neįprastas ir puikus skambesys. Daina užbaigiama tuo pačiu didingu lėto maršo ritmu, kaip ir buvo pradėta.

„Paskutinė naktis“ – tradicinis piktas ir vėl gan melodingas blackinis gabalas. Besikaitaliojantis būgnų ritmas ir greitas tempas, lėtesni intarpai su vokalo partijomis, karinga atmosfera, tekstuose – pasiryžimas kovoti su utopiniu priešu už savo genties garbę, nors tai „kainuotų ir gyvybę“. Šiuo ryžtu kovoti už senąsias vertybes persmelktu gabalu albumas ir užbaigiamas. Mintyse lieka skambėti vaiko balsas stūgaujančio vėjo fone…

„Ad Arma!“ – tai gan konceptualus albumas, kadangi visas kompozicijas jungia kovinga atmosfera, karo ir mirties tema. Vienintelė mįslė – tai gan laisvas kalbų jungimas. Angliški tekstai derinami su lietuviškais ne tik skirtinguose gabaluose, bet ir gabalų viduje, na, bet tai autoriaus laisvė. Kaip ten bebūtų, visas disko apipavidalinimas puikus ir įrašas, turint galvoje, kad tai praktiškai vieno žmogaus darbas, yra labai geros kokybės. Beje, albumas įrašinėtas „Cellar Studios“ Romoje, Italijoje, ir vienintelė muzikinė pagalba – tai sesijinis būgnininkas Agares. Ką gi, „už ginklų“ – lauksime naujų LUCTUS darbų.

Vertinimas 8/10
“Ad Arma!”, 2004
1. War is coming soon
2. Bloody Frontline
3. Song for the enemy
4. Vilkolakiai (Obtest cover)
5. Children that never more wake up
6. Paskutinė naktis