LACERATED AND CARBONIZED neslepia gimtosios šalies skaudulių

Brazilijos metalo scena yra begalinė kaip ir pati šalis. Joje telpa visi įmanomi stiliai. Nūdienos jaunuoliams sunku net patikėti, kad prieš 30 metų tokio dydžio valstybė, kaip Brazilija, metalinio pasaulio žemėlapyje tebuvo didelė balta dėmė. Kol SEPULTURA neišplaukė į tarptautinius vandenis 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Štai tada ir prasidėjo! Šiandien Brazilija yra pateikusi ir nesiliauja dovanoti metalinei bendruomenei šimtus puikių grupių, kurių gi dalis dėl didelio atstumo nepelnytai sulaukia mažokai dėmesio čia, Europoje.

Viena iš tokių grupių, kuri neabejotinai yra verta mūsų dėmesio, yra Rio de Žaneiro gauja LACERATED AND CARBONIZED. Laimingo atsitiktinumo dėka praeitą spalį šių brazilų turbo koncertais galėjo mėgautis kauniečiai „Lemmy“ ir vilniečiai „nArauti“ klubuose. Kas krito pirmiausiai į akis – tai šimtaprocentinis atsidavimas metalinei muzikai.

„Mums tai yra galimybė daryti tai, kas mums patinka – groti metalą, – radijo stoties „Start FM“ laidai „Audronaša“ LACERATED AND CARBONIZED esmę trumpai apibūdino grupės įkūrėjas bosistas Paulo Doc. –Grojame muziką, kuri mums patiems patinka, bet per daug nesukame galvos, kaip ji skambės. Tiesiog susirenkame į studiją, kartu pagrojame ir leidžiame stebuklui įvykti pačiam. Esame labai laimingi, kad mūsų dainos žmonėms patinka. Tai neįtikėtinas jausmas, kai žmonės mėgsta tavo muziką taip pat, kaip ir tu, pats būdamas tokios muzikos gerbėju. Štai kodėl jaučiamės esantys šitos bendruomenės dalis ir tuo labai džiaugiamės.“ Neabejotinai LACERATED AND CARBONIZED jėgai tenka priskirti nuopelnus grupės sudėčiai, kuri, kaip reta šiais laikais, yra ypač stabili. „Jau daug metų esame draugai, esame pažįstami dar nuo vaikystės. Svarbiausias dalykas – draugystė. Mūsų ryšys yra labai stiprus. Kaip grupei, mums labai gera groti kartu, mūsų tikslai yra tie patys. Esame kaip šeima ir ją išlaikyti mums sekasi.“

Kauno ir Vilniaus metalistai purtė gaurus pagal naujausio LACERATED AND CARBONIZED albumo „Narcohell“ programą. Tie, kas susipažino su grupės diskografija išsamiau, turėjo pastebėti, kad „Narcohell“, palyginti su ankstesniais albumais, esama muzikinių pokyčių. „Kurdami dainas negalvojame, kad reikia kažką pakeisti vienaip ar kitaip, mums viskas išeina natūraliai. Manyčiau, kad kiekvienas paskesnis mūsų albumas yra prieš tai buvusiojo evoliucija. „Narcohell“ yra evoliucija to, kas buvo „The Core of Disruption“, o jei jį palygintum su pirmuoju albumu „Homicidal Rapture“, skirtumas būtų dar didesnis. Esame grupė, kuri nuolatos tobulėja – tai vyksta dėl mūsų nuolatinių gastrolių, įgytos patirties. Aišku, kad „Narcohell“ yra kol kas geriausias mūsų albumas, nes visi tie kelyje praleisti metai leido mums daug ko išmokti. Esame labai patenkinti „Narcohell“ ir teigiamais žmonių atsiliepimais apie jį. Visada stengiamės eiti į priekį, tapti vis geresniais, o „Narcohell“ rodo, kad tai ir vyksta“ – aistringai pasakoja Paul. „The Core Of Disruption“ albume buvo nemenkai melodingų vietų (į galvą pirmiausiai šauna „The Candelária Massacre“ daina), tuo tarpu „Narcohell“ tokių elementų negirdėti. Nedažnas reiškinys, kad grupės muzika su muzikantų amžiumi brutalėja. Vokalistas Johnatanas Cruzas turi savąją versiją: „Kai pradėjome kurti „Narcohell“ dainas, jautėme, kad mums reikia brutalesnių rifų, melodijų. Kai kuriose dainose yra trumpų melodingų vietų, bet šis albumas tikrai agresyvesnis už „The Core Of Disruption“. Kaip Paulo tik ką sakė, kuriant dainas svarbiausia yra tai, ką jauti. Gal kitame albume bus dar agresyvesnė muzika, bet su daugiau melodijų nei ankstesniuose dviejuose albumuose?“

Beje, LACERATED AND CARBONIZED į visus albumus įtraukia portugališkai atliekamų dainų. „Narcohell“ – ne išimtis, kadangi esminis albumo singlas „Hell de Janeiro“ atliktas gimtąja brazilų kalba. „Taip nutinka natūraliai, nes norime papasakoti apie mūsų tikrovę ir Brazilijos žmonėms, kurie nemoka angliškai. Kai kreipiamės į Brazilijos žmones portugališkai, jie gali viską suprasti ir tokiu būdu esame arčiau jų, – tvirtina J. Cruzas. – Bet gerai, kad užsieniečiai domisi, apie ką dainuojama vienoje ar kitoje dainoje.“ Paulo papildo kolegą: „Geras pavyzdys yra daina „Hell de Janeiro“, kuriai susukome vaizdo klipą. Šią dainą atliekame portugališkai, nes norime, kad ji eitų iš vidaus, kad ji būtų tikroviška. Nuojauta mums pasako, kas labiau tiktų vienai ar kitai dainai ir konkrečiai jos daliai. „Hell de Janeiro“ norėjome būti labai nuoširdūs, štai kodėl ši daina turi būti dainuojama portugališkai. Kitų variantų nėra.“

Man labai patinka LACERATED AND CARBONIZED muzikoje tai, jog joje labai ryškiai juntama pirmykštė hardkoro scenos energija ir panašumas į ją. Kiek patiems LACERATED AND CARBONIZED muzikantams svarbi Brazilijos hardkoro scena su RATOS DE PORÃO priešakyje? „RATOS DE PORÃO neabejotinai yra pats svarbiausias vardas Brazilijos hardkore. Yra ir kitų gerų grupių: CONFRONTO, DFC, NO TRAUMA. Būdami metalo gerbėjai, mes labai mėgstame ir hardkorą, o Rio de Žaneiro hardkoras yra labai stiprus ir stipriai susijęs su metalo scena, – patikina Paulo. – Pas mus įprasta, kad kartu groja metalo ir hardkoro grupės. Užaugome tokioje aplinkoje, mums labai įprasta klausytis hardkoro ir tai persiduoda ir į mūsų muziką. Hardkoras yra mūsų muzikinių pagrindų dalis, todėl jį mūsų muzikoje tikrai gali girdėti.“

Dar nuo SEPULTURA „Chaos A.D.“ laikų, kai jie dainuodavo apie riaušes gatvėse, socialines problemas, apie kurias dainuoja ir LACERATED AND CARBONIZED, kyla nuobodus, bet labai natūralus klausimas: ar apie tai kalbantiems muzikantams visa tai teko patirti savo kailiu? „Mūsų dainose yra apdainuojama mūsų realybė, kuri yra pavojinga, nepatogi ir sunkiai pergyvenama, – paprastai apie neįtikėtinai žiaurius dalykus dėsto J. Cruzas. – Kartais kokioje Vokietijoje ar Danijoje kalbant su žmonėmis, šie pasiskundžia, kad ir jų šalyse yra smurto, bet tai toli gražu iki to, kas dedasi pas mus. Šiandien mes išgyvename tikrą pilietinį karą.“ Atrodo, kad klausimas apie Brazilijos kasdienybę tiesiog užveda LACERATED AND CARBONIZED. Apie gimtinės skaudulius jie gali kalbėti valandų valandas. „Yra du visiškai skirtingi dalykai. Viena yra tai, ką darbo žmonės išgyvena kiekvieną dieną ir visiškai kas kita yra tai, ką gali pamatyti per televiziją, kuri rodo tik turtingiausius miesto rajonus, – negražina savo gimtosios šalies Paulo. – Rio de Žaneire egzistuoja didžiulė socialinė atskirtis, kraštutinis skurdas ir smurtas, bet pasauliui to niekas neparodo. Mūsų pareiga yra pademonstruoti visą šitą, deja, egzistuojančią žiaurią Rio miesto kasdienybę žmonėms, kurie net nenutuokia, kaip šiame mieste yra sunku išgyventi darbininkų klasės žmogui. Gyvename dideliame socialiniam chaose. Belieka tikėtis, kad kada nors visa tai pasikeis, bet kol kas vilčių yra nedaug. Kurti dainas apie šituos dalykus mums yra labai natūralus dalykas. Tai kur kas artimiau, nei dainuoti apie ištaškytus kraujus, kuriais mėgaujasi daugelis klasikinių grupių. Mes asmeniškai patiriame visus tuos žiaurumus, juos patyrė daug mūsų draugų, šeimos narių. Tai yra mūsų kasdienybė, todėl tai nugula ir mūsų muzikoje – taip savo gerbėjams atskleidžiame tikrovę.“

Iš tiesų, mintys nelinksmos. Prisiminus SEPULTURA dainos „Manifest“ žodžius, kurie buvo parašyti daugiau kaip prieš 20 metų, ir palyginus su LACERATED AND CARBONIZED kūriniu „Bangu 3“, supranti, kad nuo Pavilhao 9 tada iki Bangu 3 dabar niekas nepasikeitė! Bet ar menininkui visa tai pakeisti? P. Doc mano, kad tai yra įmanoma: „Visi pokyčiai prasideda nuo kiekvieno atskiro žmogaus. LACERATED AND CARBONIZED turi įnešti savo indėlį, kad žmonės atmerktų akis ir išvystų tikrovę. Gyvename labai turtingoje šalyje, kuri yra, berods, šešta didžiausia ekonomika pasaulyje! Šalyje yra daugybė pinigų, bet jie nepasiekia jos gyventojų viešųjų paslaugų ir švietimo forma, o sveikatos apsaugos sistema apskritai yra žlugusi. Taip yra todėl, kad mes turime pačius blogiausius politikus visame pasaulyje, kurie rūpinasi tik savimi pačiais, vagia, tuo tarpu didžioji dalis gyventojų apie tai net nenutuokia. Norime kiek galima labiau paveikti žmones, nes tikiu, jog, jei kiekvienas padarytume nors truputį to, ką galime, atsirastų kažkokių permainų. Norime apie tai kalbėti ir tapti permainų dalimi. Deja, nelabai tikime, kad mes tas permainas pamatysime savo akimis. Turi įvykti labai dideli pokyčiai, kad gyvenimas taptų geresnis. Deja, dabar gyvenimas yra labai sunkus“, – monologo pabaigoje atsidūsta muzikantas.

Viename interviu LACERATED AND CARBONIZED, paklausti apie pagrindinį grupės įkvėpimo šaltinį, atsakė, jog tai – sėkmė. Tiek kitų žmonių, tiek jų pačių sėkmė. Ką sėkmė reiškia grupei LACERATED AND CARBONIZED? Kada patys brazilai galėtų pasakyti, kad jiems pasisekė kaip žmonėms, kaip grupei, kaip muzikantams? „Mums sėkmė – tai galimybė daryti tai, ką mes mėgstame, – per daug nesvarstydamas išpyškina P. Doc. – Kai keliaujame per pasaulį, o žmonės mėgaujasi muzika, kai supranta, ką mes norime pasakyti, kai jie ateina į mūsų koncertus ir gerai pasilinksmina. Vardan viso to mes ir grojame šioje grupėje. KRISIUN mums yra sektinas pavyzdys, nes jie labai daug koncertuoja, dėl to jie užsitarnavo labai gerą vardą. Mes irgi norime to paties. Norime visur nukeliauti ir pagroti. Mums tai yra pilnatvė, tai suteikia laimės. Kol žmonės norės praleisti su mumis laiką, tol mes būsime laimingi ir laikysime, kad mus aplankė sėkmė.“