KULT „Winds Of War“ – pasiklydę pietietiško juodmetalio tyruose

KULT gimė 2002-aisiais, Kacele (gitara, „artworkas“) ir Werewolf (vokalas, tekstai) iniciatyva. Pasak grupės gitaristo, tądien Italijos metalo scena buvo kone persunkta simfoninio blacko ir kitų juodmetalio eksperimentų, tad norėjosi gal kiek ir tradicinio, tačiau „gryno“ black metalo. 2003-aisiais KULT sugrojo pirmuosius savo koncertus gimtinėje bei kaimyninėje Šveicarijoje ir netrukus išleido per tris mėnesius išparduotą demo įrašą „Darkness Return“, kurio pasisekimui, rodos, įtakos turėjo pats kūrybos procesas, buvęs gana epifaniškas ir netgi mėgėjiškas. Pastarajame darbe jaučiama 1980-ųjų thrash/black įtaka bei solidus 1990-ųjų Norvegijos elitas. Tiesą sakant, dėl tam tikrų muzikos koncepcijos aspektų KULT išties mena savo tautiečius TENEBRAE IN PERPETUUM, muzikuojančius, beje, taip pat nuo 2002-ųjų.

Šių metų spalį Italijos blackeriai nustebins debiutiniu albumu „Winds Of War“, kurį išleisti ketina prancūzai „Debemur Morti Productions“(įrašytas „Alpha & Omega Studio”, Italija), dirbantys kartu su ANIMUS MORTIS, suomiais HORNA, danu NORTT ir dar su keliolika kitų. Turint omenyje, kad visoje Italijoje galima suskaičiuoti vos 3 – 4 šį tą žadančias leidybos kompanijas, nenuostabu, kad KULT renkasi prancūzus.

Taigi pirmąjį debiuto įspūdį formuoja albumo apipavidalinimas. Viršelyje puikuojasi rusų fotografo darbas bei Kacele išmonė. Būsiu nediskretiška ir prasitarsiu, jog tai turėjęs būti dar vienas Lorenzo Mariani darbas (DARKTHRONE, THRONE OF DECADENCE, ABORYM, BLODSRIT ir t.t), tačiau, rodos, KULT finansinė padėtis nebuvo pakankamai palanki.

Albumo intro būtent toks, kokio tikėtasi: neapsieita be minutės vėjo (vėjų?). Ar tai gerai, ar ne – nežinau. Tačiau, kaip ten bebūtų, antras gabalas „Winds Of War“ išties neprastas, nors karingos atmosferos mažumėlę trūksta. „Guerriero Di Un Tempo Perduto (Il crepuscolo)“– daugiau nei trys minutės prisilietimo prie dinamizmo, o tai tikrai šiems italams į naudą. Atviraujant, perklausius albumo pradžią pirmieji lietuvaičiai, šovę į galvą – DISSIMULATION ir jų „Prakeikimas“, tik pastarieji imponuoja labiau. Kiti trys kūriniai, mano ausimis, kur kas arčiau tos blacko koncepcijos, apie kurią kalba KULT, ypač vokalo aspektais. Tiesa, gabalas „Torture“ dar ir karo lauko niuansais praturtintas. Bene patraukliausias kūrinys, kaip bebūtų keista, paskutinysis, kuris dėl kažkokių priežasčių labiausiai atspindi tą „Winds Of War“ dvasią. Galbūt todėl, kad tai – instrumentinė kompozicija, geriausiai įprasminanti pabaigą.

Reziumuojant, albumo kokybė bene visais aspektais kur kas geresnė nei demo įrašo. Lyginant su „Darkness Return“, darbas, sakyčiau, išbaigtas: kaip italai mėgta sakyti „L’una dall’altra” (ne veltui, matyt, pradžią ir pabaigą sieja dar ir pats graikų raidynas). Abejoju, ar tai viskas, ką šiandieną gali pasiūlyti KULT, tačiau laikas parodys: žadamas bendras darbas kartu su čekais INFERNO bei keletas koncertų Serbijoje. O kol kas – “Winds Of War” jūsų teismui.

Oficiali grupės svetainė: www.kult-band.com.

KULT “Winds Of War”
© Debemur Morti Productions 2006

1. Alpha
2. Winds Of War
3. Guerriero Di Un Tempo Perduto (Il crepuscolo)
4. Torture
5. 7 Blades Of The Reaper
6. Enstrangement
7. And Forever Winter
8. Final Embrace
9. Darkness Return
10. Omega