Albumai
KRISIUN „AssassiNation“ – džiunglių demonai
Nėra to blogo, kuris neišeitų į gera – jei minėtoji brazilų komanda visgi būtų apsilankiusi Lietuvoje, tai jų promo diskas nebūtų atsidūręs kažkurio metalo fano kolekcijoje ir per „pažįstamų pažįstamus“ nebūtų atsidūręs ir mano grotuve. Paklausiau… Patiko… Ir gaila, kad neteko gyvai išgirsti, ir malonu „chaliava“ geros muzikos paklausyti. Ech, gal dar ne paskutinis kartas.
Ir taip – diske įrašyta dvylika pasiutusių kompozicijų. Kompozicijos pakankamai įsimenančios, pagrindinė tema aiški ir nesikartojanti, dainų tematika tradicinė – vyrauja religinė, satanistinė, okultinė, siaubo, rečiau socialinė tematika. Neapsieita ir be tribal muzikos intarpų, matyt brazilai be to negali. Ar tiesiog Kavaleros įtaka (kad koks jis bebūtų subingalvis, bet jo įtakos neįmanoma paneigti).
Albumas prasideda kompozicija „Bloodcraft“, pasakojančia mums apie ritualinius aukojimus. Daina jau nuo pat pirmųjų akordų stveria klausytoją už gerklės ir sumurkdo į pasiutusiai greito ir brutalaus deatho srovę. Žinosite, ko laukti toliau. Maloniai nuteikia grojimo technika, kaip “Huskvarna“ pjaunantys gitariniai solo ir žemas sodrus Alekso Kamargo (Alex Camargo) riaumojimas, kiek primenantis Gleno Bentono vokalą pastarojo albumuose „Serpents Of The Light“ ar „Insineratehymn“. Ir, žinoma, mušamieji… Galinga, nepramušama triukšmo siena – būtent Makso Kolesne (Max Colesne) negailestingai niurkomi būgnai suteikia visam albumui tokį pašėlusį tempą.
Neatsilieka ir antrasis gabaliukas pavadintas „Natural Genocide“. Vienas iš mano favoritų šiame albume ir būtent dėl gitarinių solo. Labai įdomios Kamargo manipuliacijos vokalo aukščiu ir intonacija. Tinkamas kūrinėlis pasaulio pabaigai. „Vicious Wrath“ prasideda kaip karinis maršas, pati daina vidutinio tempo, bet energinga, kaip ir visos kitos, o „karpytas“ tempas tik suteikia žavesio šiam kūriniui. Savotiškas gitaros darbas. Juntamas būtent braziliškos gentinės muzikos prieskonis, bet sugrotas ne kažkokiais primityviais tamtamais, o tiesiog susikuria tokia nuojauta – kažkur giliai Amazonės džiunglėse šamanas iškvietinėja piktąsias dvasias…
„Refusal“ – kosminio greičio kūrinys, nuraunantis galvą ir nuridenantis ją į krūmus. Tikrų tikriausias himnas agresijai ir protestui. Sekantis kūrinėlis man pasirodė kiek nuobodokas ir pritemptas, bent jau tekstų prasme. „H.O.G. (House Of God)“ – greitas, bet kiek vienodokas, palyginus su kitais kūriniais, o pačioje dainos pabaigoje išgirdau ir sintezatorių, „užmautą“ ant vokalo.
„Father‘s Perversion“ gavosi toks su filosofine mintimi, apie tai, kaip gali Dievas, kuris teoriškai mus kaip ir myli, taip elgtis su savo vaikais. Muzikinė kompozicijos pusė greita ir tiksli kaip Kalašnikovo automatas. Vėlgi atkreipkite dėmesį į gitarų solo. Greitas ir piktas „Suicide Savagery“ skamba panašiai kaip ir kūrinys, skambėjęs prieš tai. Šiurpios masinės religinės savižudybės vizijos ir vėl ta visur esanti džiunglių dvasia…
„Doomed“ – lėta instrumentinė kompozicija, kiek primenanti SLAYER „Deviance“. Bet tai viso labo trumputė pertrauka atokvėpiui ir tramplinas į „United In Deception“ – fantazijos amžino karo ir griovimo tema. Daina prasideda vidutiniu karo maršo tempu, bet labai greit įsivažiuoja ir, jei mėginsi kratyti galvą, rizikuoji nusilaužti sprandą.
„Decimated“ keičia tempą kelis kartus, mane asmeniškai pakerėjo ritminės sekcijos darbas šiame kūrinyje (įdomu, ar Maksui „bačkos“ neprakiuro?), pats tas gabalas, per kurį galima pakratyti savo makaulę – pati geriausia priemonė nuo pleiskanų. Beveik minutę trunkantis „Summon“ tamtamų bildesys ir mus pasitinka bei tuo pat metu išlydi paskutinė albumo kompozicija „Sweet Revenge“ – vidutinio tempo pasisvajojimai, ką galima padaryti su tuo, kam esi skolingas kokią nors kiaulystę. Ko gero, labiausiai patikusi albumo daina, skamba kaip gabalas iš siaubo filmo.
Apibendrinant keliais žodžiais – įspūdis teigiamas, albumas subalansuotas idealiai, nieko nei per daug, nei per mažai. Įrašo kokybė kelia pagarbą – jei jūs mėgstate brutal death ir dar neklausėte šio albumo, bėgte marš į stiklo taros supirkimo punktą, o paskui į artimiausią muzikos įrašų kioską!
Vertinimas 9/10.
© Century Media Records 2006
1. Bloodcraft
2. Natural Genocide
3. Vicious Wrath
4. Refusal
5. H.O.G. (House Of God)
6. Father‘s Pervertion
7. Suicidal Savagery
8. Doomed
9. United In Deception
10. Decimated
11. Summon
12. Sweet Revenge
Komentarai
Hmm. Na as ju klausau nuo 2001 metu, ir tikrai albumas pats ivairepusiskiausias is visu kuriuos jie isleida:), o del atvikimo dar ir todel gaila jog su ju gitaristu susirasineju 4metai :). Tai butu buvus proga realliai susipazinti.
crushing! m/
negali uatsiklausyt bloodcraft ir natural genocide… kulkosvaidziai vnz…m/
man sitas ju albumas geriausias be islygu. Nesitikejau, kad bus toks fainas
bloodshed man patiko labiau;
86,3 karto
Puikus albumas! Vienas iš tokių, kuriame patinka visos dainos! m/