Kovą laukiamas WARBRINGER albumas, vasarą gros festivalyje „Devilstone“

Po ilgos tylos JAV thrash metalo aktyvistai WARBRINGER pranešė, kad kovo 31 d. įrašų leidykla „Napalm“ išleis jų penktąjį albumą „Woe To The Vanquished“. Diską prodiusavo ir suvedė Mike‘as Plottnikoffas (FEAR FACTORY, IN FLAMES), o masteringą atliko Howie Weinbergas (SLAYER, PANTERA). „Woe To The Vaquished“ viršelį sukūrė Andreasas Marschallas (SODOM, BLIND GUARDIAN, OBITUARY).

WARBRINGER vokalistas Johnas Kevillas naująjį albumą apibūdino taip:

„Su šio albumo muzika mes po daugybės „Empires Collapse“ eksperimentų iš naujo atradome patys save ir nusprendėme sukurti albumą, kuris nuo pradžios iki pabaigos būtų negailestingas, nuožmus ir žiaurus, nors jame bus ir šiek tiek melodingų ar progresyvių vietų. Mums išėjo albumą, sudarytą iš unikalios klasikinio thrasho, ir ekstremalaus metalo samplaikos. Apskritai jis yra kur kas greitesnis ir piktesnis už bet kurį mūsų ankstesnį darbą, be to, jame bus mūsų visų laikų ambicingiausia daina – 11 minučių trukmės „When The Guns Fell Silent“, kuria albumas ir baigsis.“

J. Kevillas užsiminė ir apie „Woe To The Vanquished“ viršelį:

„Jis yra paremtas I pasaulinio karo pabaigos laikų nuotrauka, kurioje užfiksuotas niūrus paminklas – pačiame Niujorko vidury sukrauta 12 000 vokiečių kareivių spygliuotų šalmų piramidė. Baisu man pasirodė jau vien tai, kad taip buvo švenčiama 12 000 žmonių mirtis, kad tai buvo vadinama pergale.“

J. Kevillas, kuris, beje, šiuo metu siekia istorijos profesoriaus titulo, paaiškino „Woe To The Vanquished“ (angl. „Vargas nugalėtiesiems“, –red.) pavadinimą:

„Pavadinimas „Woe To The Vanquished“ atkeliavo iš Senovės Romos istorijos, iš tų laikų, kai ji dar nebuvo tapusi didžiule imperija. 390 metais pr. Kr. Karžygio Brenuso vedini galai užpuolė Romą ir visą ją užgrobė, išskyrus Kapitolijaus kalvą. Susibūrę ant kalvos viršūnės, romėnai susiderėjo, kad jie galų kariuomenei sumokės 1000 svarų aukso, o ši paliks Romą, nebetęsdama skerdynių. Romėnai sunešė auksą pačiam Brenusui, kuris pasvėrė jį savo svarstyklėmis. Pagal galų matą, romėniškas tūkstantis svarų aukso buvo mažiau nei gališkasis, todėl romėnai pradėjo skųstis, kad svarstyklės buvo suklastotos (kas greičiausiai buvo teisybė). Atsakydamas į tokius skundus, Brenusas tarė: „Vae Victis“ („Vargas nugalėtiesiems“) ir metė savo kardą ant kitos svarstyklių lėkštės. Kadangi romėnai pralaimėjo, prie viso jiems tekusio skausmo, jie turėjo primokėti trūkstamą aukso kiekį, kuris buvo lygus kardo svoriui. Ironiška, kad romėnams, dievagojusis, kad tokio pobūdžio pažeminimas niekada neturi pasikartoti, Roma tapo senovės karo mašina, užkariavusia ir pavergusia didžiąją dalį antikinio pasaulio. Albume „Woe To The Vanquished“ pasakojama ironiška, pašaipia maniera: nugalėtieji yra sutrypiami, o laikas bėga nenumaldomai ir visi pamiršta, kad jie išvis egzistavo.

Viena nuostabiausių heavy metalo, kaip muzikos stiliaus, savybių yra ta, kad gali savo mintis perteikti per temas, kurios yra prasmingesnės už „Aš sutikau (vaikiną/merginą) ir buvau (linksmas/liūdnas)“. Ieškojau paties didžiausio blogio, kurį galėčiau aprašyti kartu su destruktyvia ir greita muzika ir… man nereikėjo daug galvoti – užteko tik pažvelgti į realybę. Pamirškite Šėtoną, nes tai vaikų pasakos. Tikrasis blogis gyvena žmogaus širdyje.“

Dar neatvėsus išleisto albumo karščiui, WARBRINGER persikraustys į Europą, kurioje jau suplanuoti trašystų pasirodymai pavasario ir vasaros festivaliuose: „Resurrection“ Ispanijoje, „Metaldays“ Slovėnijoje ir „Devilstone“ Lietuvoje.