KORPIKLAANI „Tales Along The Road“ – išgerkim prieš kelionę

Kaip žinia, tikras suomis savo gyvenime privalo padaryti tris dalykus: persirgti depresija, pasigerti su rusais ir sukurti savo metalo grupę. Tai sąlygoja labai didelį metalinių kolektyvų kiekį, kurie jau tapo, kaip kažkada minėjau, pelninga Suomijos eksporto preke. Daugeliu atvejų mus pasiekia daugiau ar mažiau originalus, bet kokybiškas produktas, tačiau man kažkodėl baisiai norisi prisikabinti prie paskutiniojo „Miškų tautos“ tvarinio.

Melodijos iš pirmo žvilgsnio gana smagios, nuo pat pirmos dainos „Happy Little Boozer“ albumas nuosekliai kuria girtos kompanijos tavernoje atmosferą, kur įsišėlę suomiai (ar galite tai įsivaizduoti?) pastvėrė kas ką – gitaras, armonikas ir girtais balsais ima traukti užstalės dainuškas. Daugumos kompozicijų tempas greitas, pagrindinės temos visai smagios, folkloriniai instrumentai prideda savo šarmo, negali sakyti. KORPIKLAANI ne be reikalo yra vieni žinomesnių suomių folk metalo atlikėjų.

O dabar apie tai, kas gi man nepatiko. Visų pirma – akordeonas. Juo visgi yra sudėtinga groti ir KORPIKLAANI sėkmingai įrodė tai šio albumo įrašo metu. Niekaip negaliu atsikratyti bjauraus įspūdžio, kad ta prakeikta „garmoškė“ atsilieka per pusę takto nuo pagrindinės temos. Ypač tai darosi akivaizdu, kur greitesnė melodija – armonikierius tiesiog nespėja paskui šešioliktines, nors tu ką! Lėtesnėse kompozicijose viskas tvarkoje – visi instrumentai savo vietose.

Panašus išsiderinimas jaučiamas ir vokaluojant, kai pritariantieji nuvažiuoja tolyn nuo pagrindinio vokalisto, nors kaip tik tai gali būti padaryta tyčia, siekiant sukurti girtos kompanijos atmosferą. Ko gero, dėl tos pačios priežasties Jonne Jarvella vokaluodamas naudoja ne tipinį harsh vokalą, o tokį pragertą pragertą balselį. Lemis Kilmisteris slepiasi krūmuose. O anglų kalba atliktose dainose akcentas toks klaikus, kad šaunusis Boratas iš Kazachstano pasikartų iš pavydo išgirdęs. Kūriniai suomių kalba skamba vėlgi neblogai.

Visgi, nepaisant visų mano kabinėjimųsi, albumas klausosi lengvai, tokios muzikos fone geroje kompanijoje gerai turėtų lįsti alus. Rekomenduočiau „Apuoko“ savininkui įtraukti paskutinįjį KORPIKLAANI albumą į pastovų repertuarą.

Vertinimas: 7/10

KORPIKLAANI „Tales Along The Road“
© „Napalm Records“, 2006

1.Happy Little Boozer
2.Väkirauta
3.Midsummer Night
4.Tuli Kokko
5.Spring Dance
6.Under The Sun
7.Korpiklaani
8.Rise
9.Kirki
10.Hide Your Richess