KNOCKTURN ALLEY „Medusa“ – prie Maltos krantų medūzos plaukioja sunkiuoju ritmu

Kai šių metų pavasarį puikiai leidau laiką saulėtoje Maltoje, dar nežinojau nė vienos šios mažytės šalies sunkiosios muzikos grupės. Bet kaip ne sykį jau nutiko, pažintis su mažai pažįstamomis metalo scenomis pažeria ne tik malonių netikėtumų, bet ir tikrų „perliukų“. Ir štai niūrią lietuviško lapkričio dieną pas mus svečiuojasi penketas Maltos riterių palikuonių. Nedidukų vaikinų (tame krašte reto kurio ūgis viršija 1,7 metro), kurie scenoje išdarinėja tokius triukus (žinokite, ne tik instrumentais), kad galėtų pasimokyti net cirko akrobatai. Bet gi kalbėsime čia apie jų – KNOCKTURN ALLEY (KA) – diską „Medusa“, kuris kaip tik ir pakliūva akiratin po to įspūdingo pasirodymo „Musėje“.

Groja vaikinai lyg ir metalcore stiliumi, tačiau vienareikšmiškai jam „prirašyti“ grupės skambesį niekaip negali. Taip, tai ne grynakraujis metalas: core čia gana giliai suleidęs šaknis. Tačiau jei kalbėsime apie metalo žanrą, tai KA muzikoje esama thrashui būdingo pykčio, death metalo brutalumo (ypač vokale), techniškų melodingo metalo instrumentuočių. Ir visa tai dera puikiai. Kiek teko kalbėti su pačiais muzikantais, jie rimtai ir atsakingai žiūri į savo kūrybą. Ir užtat gimtinėje įrašytas ir savomis pastangomis išleistas albumas gavosi beveik nepriekaištingas. Taip pat ir įrašo kokybės prasme.

Trumpai „perbėgus“ per disko sudėtį, po gana paprastos įžangos ausis užkliūva už „The Sinner, The Martyr“, kurio motyvai įsiminė dar koncerto metu. Tai šauni brutalumo, dinamikos ir šiokio tokio melodingumo sintezė. Toliau atskiro dėmesio nusipelno „Reverie“ kompozicija, išsiskirianti puikiomis gitarinėmis partijomis. Ir „Bringing Back The Terror“ – tikras sunkusis dinamitas. Čia maršo tipo būgnų tratėjimą, kuris sklinda iš graiko Dimitris Aggelidis valdomos perkusijos komplekto, tinkamai papildo aštrus Clinto Tabone vokalas ir įsimintini abiejų gitaristų viražai. O kai vienas motyvas net labai primena lenkų Begemotus, pagalvoji: tai ką galiausiai tie maltiečiai groja?..

Po netikėto lyriško intarpo (taip taip, tikro kontrasto) užslenka „grėsminga tyla“. O kad jos klausantis ausyse ir atmintyje vis dar skamba įspūdingi ankstesni gabalai, verta „peršokti“ prie tikriausiai labiausiai korizuoto šmoto – „Deadly Twist of Hate“. Šis vėlgi įsimena aukšta svorio kategorija ir dar turi dabartinio Gioteburgiškojo stiliaus skonio. Epilogas (nors juo CD nesibaigia) turėtų patikti ir įtikti melodingumo šalininkams, mėgstantiems pvz. INSOMNIUM, SCAR SYMMETRY ir… mūsiškius MANDRAGORA.

Po dar vienos lyriškos vietos (prieštaraujančios bendram aršiam ar net agresyviam skambesiui), be jokios pertraukos „atplaukia“ įspūdinga „medūza“. Tai titulinis kūrinys. Pats ilgiausias, bet ne tik dėl to labai vykusiai užbaigia šį digipakinį albumą. Čia vietomis galima įtarti susidūrus su slegiančiu doomo svoriu, nors dominuoja melodingumas, kurį vis perskrodžia besikeičiančio tembro vokalas, paįvairina graikiški motyvai, instrumentinis chaosas (gerąja prasme). Visumoje gaunasi tiesiog neįtikėtinai žavi pabaiga.

Jau ne kartą minėtas vokalistas Tabone pasižymi ne tik balso vingrybėmis. Visas šio disko apipavidalinimas priklauso jo rankai. Ir ta viršeliu besiranganti gyvatė, kuri iš paukščio skrydžio galbūt primintų alėją, paprastumu gražiai dera su pilku fonu. Pabaigai, tai tikrai rekomenduotinas paklausyti produktas. Ir galbūt pasitaikius progai vėl išvysti vaikinus mūsų žemėse, jų akivaizdoje kratysis ne 20, o kur kas daugiau galvų…

Vertinimas: 9/10

KNOCKTURN ALLEY „Medusa“, 2009

1. Under a God-like Sun
2. The Sinner, The Martyr
3. Reverie
4. Bringing Back The Terror
5. Contrasts…
6. This Silence is a Threat
7. Deadly Twist of Hate
8. Epilogue (Cities Burn)
9. …Contradictions
10. Medusa