Reportažai

KILKIM ŽAIBU 5 - birželio dvyliktąją pakilome žaibu, o leistis nesinorėjo

2004.06.16 00:00, Birutė

Netiesa, kad vasarą Lietuvos žemėje nevyksta sunkesnės muzikos koncertai. Ir nors šiemet tiek pavasaris, tiek šilčiausias (???) metų laikas nelepina mūsų geru oru, tokie renginiai persikėlė po atviru dangumi. Štai birželio 12 d. šiaurės krašte, Žiemgalos lygumose, tradiciškai vyko jau penktasis „karščiausias ir karingiausias“ festivalis „Kilkim žaibu“, skirtas pagoniškos, folko ir panašios sunkiosios muzikos gerbėjams. Juos vėl priėmė poilsiavietė „Plūgo broliai“. Tad kaip mes pakilome žaibu?

KILKIM ŽAIBU 5 - birželio dvyliktąją pakilome žaibu, o leistis nesinorėjo Vienas pats tikriausias metalistas vėl nusprendė padėti bendraminčiams pasiekti Joniškio rajoną ir suorganizavo autobusą. Tiesa, paaiškėjo, kad į nepilnų penkiasdešimties vietų transportą teks sutilpti mažiausiai septyniasdešimčiai galvų, bet vis ne pėsčiomis. Vėliau dar tapo akivaizdu, kad ne tik dėl to labiau pasisekė važiavusiems mašinomis. Autobusas pavėlavo atvažiuoti daugiau nei valandą, o jo dydis nejučia vertė įvertinti stogo ir bagažinės plotą (na, net penkiasdešimčiai viduje, rodos, bus ankštoka). Bet turbūt dėl kažkokių pagonybės dievybių malonės sutilpo visi, ir štai mes jau kelyje. Oi nelengva buvo senutėliam autobusiukui vilkti tokią naštą, dargi reikėjo sustoti prie miškelių kone kas pusvalandį. Viename brūzgyne pabaidžiau išsigandusį zuikį, kuris nėrė kuo skubiau į gimtąją stichiją. Atrodė, kad pavėluosime beviltiškai, o čia dar patys „blaiviausi“ kolegos viename lauke nusprendė pademonstruoti karvės melžėjų sugebėjimus. Dėkui toms pačioms dievybėms, kad neatbėgo šeimininkas su šautuvu ar kad pats supanikavęs gyvulys nepasmeigė savo „geradėjų“. Visą šią epopėją galiausiai užbaigė vienas KILKIM ŽAIBU 5 - birželio dvyliktąją pakilome žaibu, o leistis nesinorėjo ne juokais supykęs bendrakeleivis, tąkart dar gana švelniai nučiupęs vieną iš kaimo pramogų mėgėjų ir nustūmęs link autobuso. Taigi, pusę septynių pagaliau pasiekėme „Plūgo brolius“, kur pamatėme, kad, laimei, vėlavo ir pats renginys. Nebeišvydome brolijos VILKATLAKAI kovų, bet dar suspėjome nugirsti paskutiniuosius estų MEINARDUS kūrinius. Kiek nugirdau, tai pagan metalo (gal net ne visai) grupė, bet daugiau iš tokios trumpos pažinties nelabai kas užsifiksavo.

Belaukiant kitos grupės, mūsiškiai statėsi palapines ir tyrinėjo aplinką. Kas dar nežino, stovyklavietė įsikūrusi gana dideliame kažko panašaus į nusausintas pelkes plote. Jame yra ne tik stacionari iš rąstų sumontuota scena, bet dar pridygę kelmų su kelmukais (supraskit – stalai su kėdėmis), yra stacionarūs WC, kavinė su gyvenamais kambariais (ten buvo įsikūrusios svečių grupės), žibintai visoje teritorijoje, gerai įrengti keliukai, tvenkinys su salelėmis, tiltais ir medine skulptūra viduryje ir t.t. Tikrai puiki vieta tokiems renginiams. Virš scenos plevėsuojančios trijų Baltijos šalių vėliavos rodė, kad festivalis tarptautinis (oi, kaip šis žodžių derinys padvelkė pop kultūra). Netrukus tai parodė ir daug latvių bei estų, atvykusių į šį renginį.

Toliau scenon išėjo latvių folko komanda VILKI, pakeitusi ukrainiečius ASTROFAES, kuriems nepasisekė atvykti, vienam iš narių negavus vizos. Tautine senovine apranga vilkintys ir grojantys folkloriniais instrumentais muzikantai patraukė daugelio dėmesį, nors turbūt ne daug kas iki to žinojo, ko tikėtis. O pasirodymas tikrai buvo šaunus, įdomus ir savotiškas. Manau, vykęs organizatorių sprendimas pakeisti ukrainiečius būtent šia kapela.

KILKIM ŽAIBU 5 - birželio dvyliktąją pakilome žaibu, o leistis nesinorėjo Begurkšnojant skanų stiprų vietinės gamybos alų (taip ir besivadinantį – „Plūgo broliai“) ir skanaujant ne prastesnį šašlyką, pasirodė pirmieji lietuvaičiai – ANDAJA. Na, šių pristatinėti tikrai nereikia, kaip ir priminti jų muzikos stilių. Pasakysiu tik, kad ši komanda mane eilinį kartą nustebino savo muzikos brandumu, įdomiais motyvais ir visišku įsijautimu į grojimą. Įspūdžio nesugadino net tai, kad kažkas nutiko gitaristo instrumentui ir pasirodymas nutrūko, kol kolega iš kitos grupės paskolino savąjį. Čia reikia paminėti, kad koncerto įgarsinimas buvo labai geras (ypač atsižvelgiant į aplinkybes, pvz. tai, kad pultas stovėjo mikroautobuse), nors vėliau kiek sustreikavo.

Po neilgos pertraukos į „ešafotą“ jau lipa DISSIMULATION, apie kurių veiklą po šou Maskvoje lyg ir nesigirdėjo. Kažkaip sunkiai jie ten užlipa, ilgai derinasi, o paskui? Na, tiesiog sunku patikėti, bet muzikantai pareiškia, kad negros (kaip čia dar apsivertė liežuvis atsiprašyti publikos), taip pat sunkiai nulipa ir dingsta iš akiračio. Žiūrovai ir organizatoriai taip ir lieka išsižioję, tokio akibrokšto dar nebūta. Turbūt suprantat, kad ne vasaros karščiai galvas perkaitino (šiemet ji kaip niekad vėsi), o kai kas, ką DISSIMULATION trijulė pastaruoju metu labai pamėgo. Garbės nedarantis elgesys, kaip paskui kviesti šią grupę į kitus koncertus? Laimei, kad žaibu kilo daug dalyvių, ir gana aukšto lygio.

Daug kas tikriausiai laukė žemaičių MERESSIN, nes po nepasirodymo „Ferrum Froste 2“ pastarieji taip pat buvo dingę iš akiračio. Ir štai, įveikę ligas ir sudėties pasikeitimus, senojo black metalo veteranai vėl formoje. Uždeganti muzika, tegul šiandien gal skambanti keistokai, tačiau vis dar stipriai, nepaliko abejingų. Skeptikai pareiškė, kad MERESSIN tapo savo pačių šešėliu ir jau turėjo išsiskirstyti, tačiau aš su tuo nelinkusi sutikti. Smagu, kad viena iš seniausių mūsų sunkiosios scenos komandų dar turi entuziazmo ir tuo gali įkvėpti jaunąsias. O kaip šauniai nuskambėjo daina liaudiškais motyvais, kurią kartu dainavo visi žiūrovai!

KILKIM ŽAIBU 5 - birželio dvyliktąją pakilome žaibu, o leistis nesinorėjo Atėjo pačių pačių valanda. Pirmiausiai –jau ne kartą matyti ir spėti pamėgti estai LOITS. Kai kam jau seniau užkliuvo jų panaši į karišką uniforma ir kažkiek nacistinė povyza, bet aš paprastai kreipiu dėmesį į muziką, o ne į jos atlikėjų išvaizdą. Taigi, estų patriotinis metalas (kažkaip panašiai jis vadinamas) užliejo poilsiavietės tyrus, ir prieš sceną šėlsmas įsibujojo visu smarkumu. Sunku pasakyti, kodėl tokios atmosferos nesukuria daugelis mūsų komandų, bet LOITS iš tiesų atrodė visa galva (na, puse – tai jau tikrai) aukščiau už mūsiškius. Ir technika, ir susikaupimas, ir laisvumas, ir “kietumas” – viskas savo vietoje. Link dangaus iškilo įspūdingo dydžio estų vėliava, ovacijos aidėjo turbūt gerą puskilometrį už teritorijos ribų, pritraukdamos vietinių “budulių” dėmesį, kurie netrukus ėmė spiestis patvoriais. Tuo tarpu LOITS dar kartą sužavėjo savo muzikos įtaigumu ir nepriekaištingu grojimu.

KILKIM ŽAIBU 5 - birželio dvyliktąją pakilome žaibu, o leistis nesinorėjo Jau gana vėlus metas, o grupės dar trys. Laimei, dangus pašykštėjo vandens ir viso koncerto metu nelijo, bet užtat visai nevasariškas šaltis privertė užsivilkti vos ne žieminius rūbus. Čia pasimatė, kad vis daugiau žmogėnų stipriai pajuto Žemės sukimąsi, nes sunkiai laikėsi ant kojų. To rezultate įvyko keletas incidentų (pradedant apsipilstymu alumi, baigiant mėlynėmis po akimis), keletas žmonių pametė savo daiktus ir dokumentus, o vienas klaidžiojo keleto kilometrų atstumu nuo teritorijos, laimei, kažkaip sugebėjo sugrįžti. Tiek to, juk scenon jau eina turbūt geriausia mūsų to vakaro (ir apskritai) komanda – NAHASH. Tradiciniai fakelai, pūstelėjus liepsną malonia šiluma užliejantys arčiau stovinčius, juodos skraistės ir galingas bekompromisis black metalas, laisvai galintis konkuruoti su pasaulinio garso grandais. Daug čia nepripasakosi, tie, kas kažkokio nesusipratimo dėka iki šiol nematė NAHASH, nelabai suvoks jų šou įspūdingumo ir muzikos kokybės. Būtent tokių grupių, rimtai žiūrinčių į savo kūrybą, trūksta mūsų gimtinėje. Deja, NAHASH vieninteliai jau dabar nenusileidžia geriausioms estų ir latvių komandoms.

KILKIM ŽAIBU 5 - birželio dvyliktąją pakilome žaibu, o leistis nesinorėjo SKYFORGER. Šie latviai labai gerai žinomi mūsų publikai ir visada laukiami. Štai ir dabar dar neišlūžę kelių tautybių stovyklautojai iš paskutiniųjų šėlo, liejantis ugningos, energingos, labai techniškos ir patrauklios muzikos akordams. Deja, kaip tik dabar pradėjo streikuoti “pavargusi” aparatūra, bet ir tai nesugadino puikaus įspūdžio, kurį paliko kone valandos trukmės pasirodymas. Tuomet ir kilo mintis, kad būtent tokio stiliaus grupės gali nustebinti tradiciniu death ir black metalu persisotinusius metalistus užsienyje. Tiesiog šaunu, ir tiek.

Ilgesnė pertrauka susikaupimui prieš pagrindinę to vakaro kapelą. Prekybininkų palapinėse visai išseko alaus ir maisto atsargos, bet auditorijai dar liko jėgų sulaukti ukrainiečių NOKTURNAL MORTUM. Štai ir jie, su įsimenančios kompleksijos vokalistu priešakyje. Netrukus scena susiūbavo ne dėl NM narių svorio, bet nuskambėjus pirmiesiems KILKIM ŽAIBU 5 - birželio dvyliktąją pakilome žaibu, o leistis nesinorėjo nenusakomo įspūdingumo muzikos akordams. Patriotiškumu dvelkianti lyrika ir tokio pat skonio muzika turbūt pamalonino ir senuosius dievus, ir mirtinguosius, nes nakties tylą nuolat skrodė džiaugsmingi šūksniai po kiekvieno kūrinio. Žinia, ukrainiečiai turi ne tik slaviško kraujo, todėl šou pabaigoje nuskambėjo šūksnis: “Slavai-arijai-nacija!” Daugiau nei valandą NM dovanojo mums energija, nuoširdumu ir paprastumu dvelkiančią savo kūrybą ir labai šiltai bendravo su ištvermingiausiais gerbėjais. Įspūdis nepakartojamas. Tie, kas nedalyvavo visame tame, nesupras, kad ir kaip įtaigiai besistengtum nupasakoti. Gaila, kad nepraustaburniai kaimiečiai bandė išprovokuoti konfliktą, užgauliodami atvykusiuosius, tuo sugadindami nuotaiką (gal kas nors ir aiškinosi santykius, man neteko matyti). Bet paskui blogi įspūdžiai tiesiog išblėso.

Ką gi, trečia valanda, rytų dangaus skliaute jau brėkšta, tarp palapinių vienas po kito įsiliepsnoja laužai, gelbėjantys pavargusius žiūrovus nuo rudeniško oro. Festivalis tęsiasi, dabar bendravimas persikelia į kitokią aplinką. Kai pagaliau Joniškio prieigas nušviečia pirmieji spinduliai, primenantys, kad vis dėlto birželis. Sulaukiame devintos, tada visi godžiai sugužame į kavinę, kuri dabar yra tikras išsigelbėjimas ištroškusiems ir išalkusiems. Tuo tarpu poilsiavietė vis labiau tuštėja, apie buvusią fiestą primena tik šiukšlės. Dvyliktą mes jau lipame į savo kiek pailsėjusį transportą ir dardame namo. Vėl vyksta skysčių cirkuliacija, vėl sustojimai. Vieno iš jų metu nutinka labai nemalonus įvykis (kruvinas incidentas tarp bendrakeleivių), kurio visai nenori prisiminti, deja, dar ir dabar iškyla bjaurūs prisiminimai. Nusiraminti padėjo pakelėje pamatyti briedžio jaunikliai ir gandrai, na, dar tai, kad namuose pagaliau galima bus pailsėti. Tiesa, dar balsavimas tą dieną, ir futbolas, och…

Taigi, kaip dainavo KARDIOFONAS, “spektaklis baigtas, viskam ateina galas”. Šis festivalis buvo vienas iš tų atvejų, kur puikiai derėjo viskas: ir atmosfera, ir grupių kokybė, ir įgarsinimas, ir aplinka, pagaliau, ir oras buvo geras. Manau, ne vienas asmeniškai padėkotų organizatoriams už tikrai gerą darbą ir beveik padovanotą (vos už 6 Lt) renginį. Taip sakant, pakilome žaibu, o leistis nesinorėjo.

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus