Ketvirtoji „Vilkų žiema“ trankiai pradėjo šaltąjį sezoną

Renatos Drukteinytės nuotr. Daugiau nuotraukų: fotogriausmas.lt

Vos prasidėjus kalendorinei žiemai, Tauro kalną Vilniuje sukaustė… Ne, ne gruodas, o metalinis šaltis. Mat ant jo vis dar stovinčiame buvusių Profsąjungų pastate įsikūrusioje „Pelėdoje“ gruodžio 2 d. griaudėjo ketvirtasis žiemos festivalis „Vilkų žiema“. Tiesa, pilkieji ten nestūgavo, bet 5 metalistų gaujos kėlė ne mažesnį triukšmą. O buvo taip…

Tą visai nešaltą ir nespeiguotą šeštadienį 17 val. atsidaro klubo durys. Įprastos bilietų ir nešulių patikros ir neįprastai veikiančios net 2 rūbinės (tai gerai, nes vienoje niekaip netilptų visų susirinkusių rūbai). Veikia ir dvi alaus/giros pilstymo vietos, viena – prie atributikos kiosko. Tai irgi gerai, mat ilgainiui žmonių prisirenka daug, taigi prie baro, pro kurį, žinia, publika migruoja ir į pagrindinę salę, susidaro grūstis. Belaukiant didžiosios atidarymo, mažojoje salėje galima prisiminti „Kilkim žaibu“ vaizdus, taigi nuobodžiauti tikrai nėra kada.

Apie 18 val. prasideda muzikinis veiksmas. Startą duoda mūsiškiai NEKKRALAI. Šie pajuodinto pankmetalio entuziastai, tiesą sakant, bent jau kol kas rodosi sutverti „atidarinėti“ festivalius, mat muzikos kokybė šlubuoja abiem kojom. Gal linksma pagal ją pasipoginti, gal galima viską nuleisti juokais, bet, vyručiai, grojimo technika irgi šį tą reiškia. Brandinkite savo naują albumą, o tada jau bus matyti.

Užtat po to pasirodę italai BAPHOMET‘S BLOOD – visom trim galvom aukščiau. Laiko sutvirtintas ir išpuoselėtas jų atliekamas speed metalas (ar juodas rokenrolas?) – nei senamadiškas, nei nuvalkiotas. 14 metų scenoje skaičiuojantys muzikantai neseniai atnaujino grupės sudėtį, ir, atrodo, kaip reikiant „atšviežino“ savo (ar Baphometo?) kraują. Italai užkūrė tikrą peklą, kuri „kaitino“ visą valandą. Neabejotinai, tai gerokai nustebinęs atradimas, ir netikėtai vienas įspūdingesnių festivalio akcentų. Reiškiu nesuvaidintą susižavėjimą.

Pasirodo, daug kas nekantriai laukė pusiau lietuviškos epinio metalo atlikėjų komandos ROMUVOS. Kažkas paskleidė gandus, jog dėl neramumų Izraelyje, kur dabar gyvena grupės lyderis Velnias, jie gali ir nepasirodyti. Galiausiai tai ir liko tik paskalomis, taigi jie čia. Nuoširdžiai atliekama muzika apie mūsų pagoniškas šaknis ir dar daugiau apie ką nepaliko abejingų. Salėje jau tik kur ne kur rasi laisvą vietą, taigi išties smagu, kad šis žiemos festivalis turi pakankamai daug savo žiūrovų. Tuo tarpu ROMUVOS suteikė išties malonų atokvėpį, prieš laukiantį tikrą metalinį tornadą.

O jį įsuko sugrįžę olandų metalo scenos legendos ASPHYX. 30 metų scenoje – ne juokai. Užgrūdinti, nė kiek nepalengvėjusio ir eksperimentų nesugadinto true death metalo virintojai su kaupu pateisina savo gerą vardą. „Pelėdoje“ verda „mirtinos“ aistros, trykšta prakaitas, sukasi plaukų malūnai, griaudėja aukščiausios prabos metalinė muzika. Scenos veteranai nė kiek nepanašūs į pretendentus gyventi senelių namuose – energijos užtaiso jiems galėtų pavydėti ir dvigubai jaunesni kolegos. Buvo labai stipru, ir toji valanda prašvilpė kaip nebuvus. Nuoširdi pagarba „mirtininkų“ gvardijos senbuviams.

Netoli vidurnakčio sulaukėme paskutinės komandos – vėl tautiečių, AU-DESSUS. Tikro juodmetalio grojikai – pats tas festivalio užbaigimui. Šių kūryba yra patraukli ir pakankamai geros kokybės, taigi dar likusi auditorija galėjo pasimėgauti paskutiniais koncertiniais momentais. Na, o tie, kurie skubėjo į paskutinį transportą, arba anksčiau grįžti į kitus miestus, tai galėjo padaryti be didelio sąžinės graužimo. Tautiečių kolektyvą turbūt dar galima bus pamatyti ne kartą. Tuo tarpu pati buvau tarp pasiryžusių sulaukti pabaigos, taigi dar turėjau progos gerai praleisti likusį laiką. Tiesa, be DJ.

Galiausiai didelė padėka dviejų festivalių organizatoriams. Ar „žaibu kylam“, ar „su vilkais žiemojam“ – puikus laikas su tikrai stropiai parinktomis grupėmis garantuotas. Ką gi, tuoj užbaigsime 2017-uosius. O kitąmet vėl bus „žaibai“. Linkime, kad šuns metais nebūtų šunybių, tik vizganti uodega ;).