KATAKLYSM jaučia pareigą kalbėti apie tai, ką mato

2016 m. Lietuvos metalistams prasidės stipriu renginiu – į Vilnių atvyksta death metalo trijulė ABORTED, SEPTIC FLESH ir KATAKLYSM. Pastarieji kaip tik tapo pagrindine 2015 m. festivalio „Devilstone“ grupe. Prieš artėjantį koncertą Ferrum.lt skaitytojų dėmesiui – radijo stoties „Start FM“ metalinės muzikos laidos „Audronaša“ festivalyje „Devilstone“ paimtas interviu su Kanados death metalo veteranų gitaristu Jean-François Dagenais.

Pradėkime pokalbį nuo klausimo apie jūsų naująjį albumą „Of Ghosts And Gods“. Ar jis yra apie su religija susijusius dalykus?

Taip. Šis mūsų albumas yra apie religijos ir mokslo priešpriešą ir apie daug kitų dalykų. Dabar 2015-ieji, bet mes gyvename visuomenėje, kurioje religija yra vis dar įtakinga. Mes daug keliaujame po pasaulį ir matome, kad ji vis dar gyvuoja, stipriai veikia žmones ir juos kontroliuoja. KATAKLYSM, kaip menininkų grupė, jaučia pareigą kalbėti apie tai, ką matome, todėl ir sugalvojome tokią koncepciją „Of Ghosts And Gods“ albumui. Visos dainos yra šiek tiek susijusios su šia idėja, todėl bendra albumo koncepcija yra būtent tokia. Norėjome pareikšti savo nuomonę. Nesame religijos šalininkai ir to neslepiame.

Jūsų dainų tekstuose dažnas neigiamas požiūris į žmoniją. Ar jaučiate ką nors teigiamo jos atžvilgiu, savo kaimynui, giminei?

Keliaudami per pasaulį sutinkame daug nemalonių asmenų, bet yra ir labai daug gerų žmonių. Vis dėlto šiandien pasaulis yra kontroliuojamas labai mažos grupės individų, kuriems rūpi tik jų asmeniniai interesai, o visi nuo to kenčia. Manau, kad ateina metas permainoms. Mes esame menininkai ir esame šioks toks balsas. Nelabai garsus, bet vis tiek šioks toks balsas, atverčiantis visas kortas. Bandome kalbėti apie mums svarbius dalykus, kuriuos regime kiekvieną dieną. Aš tikiu, kad jei kiekvienas mūsų pasikeistų bent jau asmeniniame gyvenime, galiausiai tai atneštų visuotinės naudos. Toks mano požiūris.

Aišku, kad yra teigiamų dalykų. Didžiuojuosi, gyvendamas šioje planetoje. Iš visko, ką patiriu, stengiuosi išpešti kuo daugiau. Daugybė žmonių papuola į tą mechanizmą: eini į mokyklą, vėliau eini į darbą, moki sąskaitas – man visa tai nėra tikras gyvenimas. Žinoma, reikia užsidirbti pragyvenimui, bet galima tai padaryti įvairiausiais būdais, nebūtinai tokiais, kokie įprasti visuomenėje. Svarbiausia yra atrasti savąjį kelią šiame pasaulyje ir juo žengti, užsidirbti pragyvenimui nepatiriant dėl to kančių. Man svarbiausia yra būti geru žmogumi ir nugyventi gerai savo gyvenimą, nepamirštant pagelbėti mane supantiems žmonėms: mano šeimai, tėvams, dukrai, žmonai, draugams. Kai žvelgi į viską pozityviai, tai persiduoda ir kitiems.

Gyvuojate jau bemaž ketvirtį amžiaus. Ar vis dar jaučiate malonumą, dirbdami studijoje? Ar įrašų sesijos netapo jums paprasčiausia rutina?

Jei atvirai, tai įrašų sesijos studijoje man vis dar kelia didelį džiaugsmą. Per tiek daug metų tai tapo mano mėgstamiausia gyvenimo dalimi. Man labai patinka kurti muziką, ją atlikti ir spausti iš savęs maksimumą įrašų sesijos metu. Tai yra dalis viso proceso ir man ji labai patinka.

Man vis dar patinka gastroliuoti, groti koncertuose. Bėda tik ta, kad su amžiumi tampa vis sunkiau pakelti skrydžius, keliones traukiniu, autobusu. Aš tiek daug valandų iššvaistau tiesiog sėdėdamas ir kažko laukdamas! Po 25 metų tai mane pradeda erzinti, bet nieko nepadarysi, tiesiog tai yra buvimo muzikantu blogoji pusė.

Ar KATAKLYSM, kaip grupei, vis dar svarbu nustebinti save pačius, kai kuriate savo muziką?

Taip, mums tai yra labai svarbu. Jei nustotume spausti save, bandyti pasikeisti ir padaryti kažką geriau, prarastume savo pagrindinį tikslą. Man, kaip menininkui, svarbu jausti, kad aš galiu sukurti nuostabią muziką. Jei nejausčiau to, prarasčiau prasmę būti muzikantu. Kartu man tai ir kasdienis darbas, padedantis apmokėti sąskaitas, bet vis dėlto tai yra kur kas daugiau. Tai neatskiriama mano dalis. Kaip žmogus, atiduodu šiai veiklai 200 procentų. Svarbu net ne įrodyti kažką pasauliui, bet labiau sau, kad sugebu tai daryti ir kad man kažkas pavyksta.

Žmonės dažnai sako, kad death metalas yra ribotas muzikos žanras. Ar sutinki su tokiu pareiškimu?

Tik pats muzikantas gali nusibrėžti sau ribas. Jei galvoji, kad death metalas yra mažutė kvadratinė dėžutė, pats joje ir užsidarysi. Svarbu yra iškišti galvą iš dėžutės, peržengti visas kliūtis – jei taip mąstai, jokių ribų negali būti. Vienintelis apribojimas yra instrumentai: būgnai, bosinė gitara, gitaros, vokalas. Štai tos ribos. O mąstymui ribų nėra. Jei pažvelgi plačiau, gali sukurti tikrai kažką įdomaus. Mes bandome tai daryti kiekviename albume, vis įpiname naujų elementų, o viską sumaišius į vieną, išeina kažkas įdomaus.

Kaip pavyksta nesulaužyti savo kaklo po tiek daug koncertų visame pasaulyje per bemaž 25 KATAKLYSM gyvavimo šioje planetoje metus?

Juokinga, nes mano žmona privertė nueiti pas gydytoją ir pasitikrinti sveikatą. Ji nuolatos man aiškina, kad turiu tikrintis pas gydytojus, nes taip kratyti galvą nėra normalu, nes tai nežmoniška (juokiasi). Nuėjau pas gydytoją, o tas, pamatęs mano nuotrauką, apšalo. Sako, kad mano stuburas atrodo kaip po autoavarijos (juokiasi). Pradėjau du kartus per mėnesį atlikinėti gydomąsias procedūras ir dabar jaučiuosi daug geriau. Manau, kad kūnas prisitaiko prie visko. Mes kratome galvas jau 25 metus ir man tai yra normalu, nesijaučiu dėl to blogai (juokiasi). Juk statybininkams ar kokiems santechnikams po kurio laiko pradeda skaudėti rankas. Dirbant bet kurį darbą gali susižaloti, kažkurios kūno dalys susidėvi. Taigi mano kaklas kol kas laikosi, todėl laikykime pirštus sukryžiuotus (juokiasi).

Turbūt daug klausimų adresuojama jums jau kaip death metalo scenos veteranams. Kada atėjo tas momentas, kai supratote, kad jau esate death metalo veteranai?

Man dėl to pačiam keistoka. Pradėjome groti rūsiuose ir kitose panašiose vietose. Kaip ir visos kitos mokykloje susibūrusios grupės. Nuo to laiko išleidome demo įrašą, pasirašėme leidybos sutartį, išleidome albumą, leidomės į turą… Kai žvelgiu į jaunosios kartos grupes, suprantu, kad jau esu vyresnio amžiaus, bet vis dar jaučiuosi gerai, grodamas savo muziką. Labai didžiuojuosi, kai žmonės man sako, kad pradėjo groti gitara ir sukūrė grupę, nes aš juos įkvėpiau to imtis. Man tai yra didelis komplimentas. Tai, kad pavyksta žmones paskatinti groti, man yra didelė laimė.

KATAKLYSM pavadinimas jau yra tapęs kokybiško death metalo sinonimu. Kokie tokio KATAKLYSM statuso privalumai ir trūkumai?

Dėl tokio statuso su mumis kartais yra siejami labai dideli lūkesčiai. Kartais žmonės laukia kažko konkretaus mūsų albumuose. Mums yra labai svarbu neužsiciklinti tokioje būsenoje ir reikia daryti tai, ką patiems norisi. Kita vertus, kartais labai gerai sulaukti spyrio į užpakalį ir mes jaučiame, kad turime gerai pavaryti, nes iš mūsų to visi tikisi. Reikia visą tokią energiją paversti į teigiamą rezultatą.

Kuri „Of Ghosts And Gods“ daina yra tavo pati mėgstamiausia?

Labai sunku išsirinkti. Nusprendėme sukurti 10 vaizdo klipų, nes negalėjome išsirinkti vienos geriausios dainos. Ilgai galvojome, kurią dainą pasirinkti vaizdo klipui, tada paklausėme savo įrašų kompanijos ir jų nuomonė skyrėsi nuo mūsiškės, paklausėme savo prodiuserio Andy Sneapo, o jis turėjo dar kitokią nuomonę. Visų nuomonės išsiskyrė, todėl nusprendėme sukurti 10 vaizdo klipų. Toks beprotiškas projektas, bet jis jau yra užbaigtas ir mes dėl to labai laimingi (juokiasi).

Man pačiam patinka visos albumo dainos, nes kiekviena jų įneša savitumo, bet kartu jos labai gerai dera tarpusavyje. Šis albumas yra viena kelionė nuo pradžios iki pabaigos. Paspaudi mygtuką „groti“ ir nusikeli į visiškai kitą sąmonę, kitą vietą. Albumo pabaigoje supranti, kad tai buvo puiki kelionė, kurią norisi pakartoti. Būtent toks yra šis albumas. Kituose mūsų albumuose būta daugiau ar mažiau gerų dainų, bet naujajame nuo pradžios iki pabaigos visos dainos yra labai geros.

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.