Kaip aš Rygoje sukau ratu...

…sunkiai bepamenu. Atsimenu tik, jog autobuso vairuotojas irgi ilgą laiką suko (į dešinę) ir todėl tų keistai artikuliuojančių sostinėje užtrukome šešias valandas, bet namo visi dar spėjome grįžti su šviesa. Daugelis keleivių vis tik liko nepatenkinti šiuo akibrokštu, tačiau vairuotojas nuleido negirdomis. Natūralu, jog, tą sykį nuleidęs garsiai, būtų sulaukęs kur kas smarkesnio bendruomenės pasipiktinimo, o greičiausiai ir užgaulingų homofobinių šūksnių.

Bet iš tiesų šis mano nuotykis prasidėjo kur kas anksčiau, šeštadienio rytą, kuomet įsėdau į tą gaiviai agurkais prakvipusį autobusą Vilniuje. Lipau į jį kupinas ryžto ir kitų alkoholinių gėrimų. Nė nemastęs sėdau į artimiausią kėdę šalia metalisto juokingais ūsiukais – džiaugiausi pasitaikiusia idealia proga eilinį kartą mizantropiškai pasityčioti iš žmonijos broko. Tačiau po minutės pusantros, geriau įsižiūrėjęs, suvokiau akimirksniu mane šokiravusią žinią – šalia manęs, apsidangstęs panosiniais gyvaplaukiais, sėdėjo buvusios kultinės grupės AngyzzZ smuikininkas!

Prieš gerą pusmetį, pasklidus gandams apie šio gabaus, bet sunkaus charakterio jaunuolio nevaldomą potraukį paracetamoliui, pradėjau vengti kontaktų su juo. Tačiau šįkart puikiai įsisąmoninau, jog turiu nugalėti savo antiparacetamolines nuostatas ir įveikti tabletofobinius įsitikinimus, kad likusį kelią galėčiau jo paprašyti susikeisti vietomis ir atsisėsti prie lango.

Deja, autobusui pajudėjus siaubas prikaustė mano ranką prie Utenos Stipriojo, kuomet pamačiau, kaip smuikininkas iš kuprinės išsitraukė dvi paracetamolio tabletes. Supratau, jog šįkart neverta jam prasitarti apie mano su bosistu po AngiezzZ iširimo tylomis įkurtą naują grupę – The True AngyzzZ. Įvertinęs tikėtiną pasikumščiavimą, nusprendžiau atidėti šią temą geresniems laikams, o šį kartą tiesiog apatiškai apsidairyti aplink. Čia daugelis keleivių kultūringai suko ratu, bet kiti gi negėrė išvis ir smarkiai gąsdino bendrakeleivius, kurie neabejotinai sėdo į autobusą ne tuščiai pasivažinėti, o su įspūdžių pasisėmimo ir akių apsisėmimo tikslu. Jau pirmajame sustojime daugelis jų buvo įtikinamai pasisėmę ir sniege įspūdingai liejo susikaupusius potyrius – vieni piešė sklaidos diagramas, kiti svastikas, treti helenistinio laikotarpio kolonas ir gotikinio stiliaus skliautus. Na, o visi kiti viską stebėjo per langus ir godžiai fotografavo.

Tuo tarpu smuikininkas, greičiausiai pajutęs nostalgiją nebūtiems laikams, pabandė suorganizuoti parašų sesiją, bet, neteisingai sukirčiavęs žodį “parašų”, tesulaukė keleto siūlymų pasigalynėti. O autobusas po maždaug šešių valandų kelio pagaliau pasiekė Pašilaičius ir visi lengviau atsikvėpė – tapo aišku, jog smarkiai lenkiame grafiką, kuris su skulptoriumi baiginėjo tik pirmąjį brendžio butelį. Vėliau apsukę keletą ratų aplink Panevėžį, beveik nesustodami kirtome kampą ir sieną (kampą iš dešinės, sieną – frontaliai). Nežinau tolimesnio šių objektų likimo, tačiau mes patys pasiekėme Rygą, kurioje mūsų visų jau laukė daug smagių akimirkų; kai kuriuos keleivius tos akimirkos taip sužavėjo, jog jie visą vakarą stengėsi neatsimerkti.

Visgi buvo tokių, ne taip intensyviai sukusių ratu, kuriems pavyko ištrūkti iš akimirkos gniaužtų. Jų laukė siurprizas – gyvo garso koncertas. Garsas buvo labai gyvas ir maloniai kuteno inkstus bei kitus vidaus organus. Kaip įprasta tokio pobūdžio koncerte dalyvavo trijų rūšių grupės – pirmos, antros ir aukščiausios rūšies. Pirmų dviejų grupių pasirodymų, deja, nepamačiau, nes stovėjau eilėje prie alaus ir, pagaliau pasiekęs prekystalį, nusipirkau čipsų – nuo dvidešimt antros valandos nulis nulis Latvijoje negėros periodas. Gerbdamas tokį mūsų broliškos tautos pasirinkimą, tarstelėjau barmenui keletą džentelmeniškų frazių rusų kalba, tuo parodydamas puikų lietuvių išsiauklėjimą beigi erudiciją.

Prasidėjus trečios grupės pasirodymui, puikiai žinodamas latvių būdą, jau ketvirto gabalo viduryje užsiėmiau eilę prie rūbinės ir neprašoviau. Stovėjau tik keturiasdešimt penkias minutes, tuo tarpu pavėlavusiems eilėje reikėjo kiurksoti net visą valandą. Tad, turėdamas apsčiai laiko, dar spėjau smagiai bevakarodamas autobuse pasukti ratu.

Na, o galiausiai, jau visiems susėdus į savo vietas, pradėjo sukti vairuotojas…