Straipsniai

Kaip aš kalbinau begemotus...

2005.04.04 00:00, Brutalystas

Tikrai nudžiugau, vieną rytą pabudęs ir sužinojęs, jog į mūsų miestą atvažiuoja garsieji begemotai, lotyniškai dar vadinami hipopotamus poliakus. Tą rytą net nupučiau dulkes nuo savo krokodilo odos sijono ir padėjau jį vėl atgal į stalčių – vis tiek niekas nesuprastų… O begemotais aš žavėjausi dar nuo tų laikų, kai važiuodavome su tėčiu į Kauną valgyti ledų ir eiti į zoologijos sodą. Dabar jau ne tie laikai. Girdėjau dabar ten begemotas-patinas jau labai senas, o begemotą-patelę vaidina prasigėręs sargas… Kaunas yra Kowno.

O tą didingą dieną, kuomet simpatingi rubuiliai pasirodė mano sostinėje, ryte atsikėliau pakilios nuotaikos ir iškart nupėdinau į “Saulutę” nusipirkti didelį kepalą batono. Kadangi svečiai švietėsi ypatingi, parymojęs prie miltinių produktų lentynos, paėmiau du maišelius supjaustytos forminės duonos ir vieną vermišėlių. Begemotai – tai ne kokie susmirdę balandžiai…

Sutemus prisistačiau kavinėje, kurioje ir turėjo pasirodyti hipopotamus poliakus. Visiškai klaidinga kai kurių diletantų nuomonė, jog šie gyvūnai yra murzini ir smirdintys. Anaiptol! Jie ten tyčia išsitepę, kad linksmintų žioplius, o smirda tik hipopotamus afrikaan.

Prieš begemotų pasirodymą garde, kuris kiek neįprastai buvo neaptvertas (Kauno zoo-sode to niekad nepamatysi – atsilikėliai), trejetas grupių, sudarytų daugiausiai iš homos erectus, visaip juos viliojo ir užmušinėjo laiką, kadangi begemotai ilgai laužėsi, o žiūrovai ėmė nerimti. Žiūrovų, beje, buvo nemažai, mačiau net, jog kai kurie irgi duonos buvo atsinešę – gerai, kad prigriebiau ir vermišėlių. Paskutinė grupė, sudaryta iš vyriškos lyties personų, su savimi turėjo ir kiaunę.

Pagaliau, kurį galima būtų apibūdinti apie pusę pirmos, aš pamačiau begemotus! Ir atsitik tu man taip, kad nespėjęs išlūkštenti iš maišelio forminės duonos, užsimaniau į tą vietą, kur paprastai kai kurie kavinės lankytojai tokiu laiku ten jau miega. Man beeinant TEN, netikėtai užklupo nuovargis; gudriai buvo jis pasislėpęs už kolonos, niekad nebūčiau pagalvojęs…

Pabudau Trakuose, kibininėje. Su dviem moterim ir vienu nepažįstamu vyriškiu. “O Gezau”, – pagalvojau. – “Kiek dabar laiko?”. Pagalvojau matyt balsu, kadangi vyriškis piktai burbtelėjo “nezirsk, tuoj atneš”, o moteriškės ignoruodamos mane ėmė plepėti apie tai, kokie vyrai šiemet yra nevyriški.

Vėliau išėjęs pamačiau, jog yra šeštadienis. Kišenėje mėtėsi “fleškūtė” Viktorijos brendžio; deja, tuščia. O visi aplinkui man pasirodė kažkokie per daug patenkinti – kad šypsosi, kad keikiasi. “Dabar sunkūs laikai. Prašyčiau rimties ir susikaupimo”, – piktai drėbtelėjau vienai liesesnei porelei.

Po dienos pėsčiom grįžęs į Vilnių, sužinojau, jog prisikalbėjau…

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus