Straipsniai

Juodas iš SHADOWDANCES: “Be kūrybos man dingtų atspirties taškas”

2006.01.24 00:00, Liuzeris

Daugelis puikiai žinote, jog “Ferrum Frost 2006” Vilniuje įvyks jau šį šeštadienį. Tarp septynių šio kasmetinio festivalio grupių – vilniečiai SHADOWDANCES. Grupės lyderis, būgnininkas ir vokalistas Juodas yra unikalus muzikantas mūsų scenoje. Ir ne tik dėl to, jog tuo pačiu metu groja būgnais ir dainuoja. Juodas – vienas iš ilgiausiai išsilaikiusių muzikantų Lietuvos sunkiosios muzikos scenoje. Išsilaikęs ir aktyvus. Ta proga ir pakalbinau jį apie daugelį mūsų scenos dalykų, kurie kadaise vyko, vyksta dabar ir vyks ateityje. Apie pačius SHADOWDANCES, be abejo, pakalbinau taipogi. Taigi…

Sveikas, Juodai! Pradžiai pakalbėkim apie paskutinius dalykus. Gruodžio viduryje Estijoje SHADOWDANCES dalyvavo didžiausiame Baltijos šalių festivalyje “Green Christmas”, kuriame pasirodė ir tokie grandai kaip ANATHEMA. Kaip gavote kvietimą į šį festivalį? Kokios buvo jūsų ir organizatorių sąlygos?

Juodas iš SHADOWDANCES: “Be kūrybos man dingtų atspirties taškas”Labas! Taip, teko garbė dalyvauti, ir esam daugiau nei 100 procentų patenkinti tuo, ką ten pamatėm. Esam nustebinti aukštu tiek organizacijos, tiek pamatytų grupių lygiu. Mintis dalyvauti kilo mūsų gitaristui Giedriui. Kaip žinia, jis ir pats su Ferrumu užsiima koncertų organizavimu, todėl kažkas iš GC organizatorių su juo ir susisiekė. Nusiuntėm savo “promo packą” su senais ir naujais gabalais ir netrukus gavom teigiamą atsakymą. Su mums pasiūlytom sąlygom iškart sutikom, nes tai buvo puiki proga nuvykti sugroti publikai, kuri mūsų nėra nei mačius, nei girdėjus. O tai daryti visada įdomu, nes pamatai tikrą, “šviežią” žmonių reakciją. Mums pasiūlė nakvynę viešbutyje, maitinimą ir kelionės išlaidų padengimą. Visos sąlygos įvykdytos su kaupu: apgyvendino puikiame viešbutyje, tame pačiame, kaip ir ANATHEMA, penkiems grupės nariams paskyrė 3 dviviečius kambarius, kuriuose iš esmės laisvai būtų galėję miegoti po 3-4 žmones, o koncertų dieną maitino viename iš kabakų.

Skaičiau tavo atsiliepimus forumuose, kuriuose tavo įspūdžiai iš “Green Christmas” labai teigiami. Ar gali pasidalinti su skaitytojais tais įspūdžiais plačiau? Kaip organizacija? Kaip publika? Kaip jūsų pasirodymas?

Jei kam įdomu pasiskaityti plačiau, dangus.net forume detaliau nupasakojau kelionę. Ten viskas tikrai išsamiau, be to, įspūdžiai šviežesni. Iš esmės tiek Estijoje, tiek Latvijoje
(praėjusią vasarą grojom pirmajame Latvijos metaliniame “open air” festivalyje “Metal Show” – štai nuoroda į pasakojimą) į akis krito brolių baltų požiūris į muziką ir viską, kas su ja susiję: pasirengimą, instrumentus, be to, bendras grupių lygis irgi pavydėtinas. Pažiūrėti tikrai buvo į ką, nepaisant to, kad pats tokios sunkios muzikos (death, black metal) senokai nebesiklausau ir ja iš esmės nesidomiu, gerbiu tuos, kurie rimtai, idėjiškai žiūri į savo grojamą muziką. O iš koncertų organizatorių pusės – profesionalumas. “Green Christmas” festivalį apskritai galima lyginti su vasarą per Europą griaudžiančiais metalo festivaliais. Skirtumas tik tas, kad ten susirenka masės žmonių, o čia jų buvo palyginti nedaug – apie 2000. Be to, čia viskas vyko sporto arenoje. Man į akis krito ir apskritai tokie sveikintini niuansai, kad, pavyzdžiui, nė karto prie alaus taškų, jų ten buvo gal 3 ar 4, neteko pamatyti daugiau negu vieno ar dviejų žmonių, salėje nebuvo leidžiama rūkyti, rūkantieji MALONIAI buvo išprašomi į vestibiulį, apsauginiai ir aptarnaujantysis personalas buvo LABAI draugiški. Sunku ir prisiminti visas tas malonias smulkmenas. Esmė ta, kad visa tai labai teigiamai veikia ir labai primena Vakarų Europą. Dar abu šiuos renginius vienijo įgarsintojų rimtas požiūris į savo darbą. Lietuvoje tokio garso dar tikrai girdėti neteko. Kartais ir čia pasitaiko neblogai skambančių koncertų, bet aš jau pratęs laikyti tai atsitiktinumu ar tiesiog sėkme. Jau ne kartą esu rašęs ir nebesinori vėl ir vėl kartotis apie lietuvių pamėgtą chaltūros propagavimą, tiek tarp muzikantų, tiek tarp garsistų, bet tokia yra tikrovė. Tikrovė, su kuria nesinori taikytis. O tuose dviejuose renginiuose pamačiau žmones, kurie domisi, kaip įgarsinti METALINĘ muziką. Čia neužtenka turėti aparatą, susmaigstyti prie būgnų ir sustatyti prie gitarinių kubų mikrofonus, šiek tiek pažaisti su “ekvalaizeriais”, paslankioti mikšerio rankenėles. Yra dar tokie dalykai kaip kompresija, “reverberiai” ir “delayai”. Aišku, to tikėtis beprasmiška, nes iš esmės grupė turi turėti savo garsistą, ir tai praktikuojama visur, išskyrus mus (vėlgi dėl nesuprantamų arba kur kas gilesnių priežasčių) ir čia galbūt vėl pasirodys, kad aš kritikuoju be reikalo, nes “garsistai stengiasi”, “dirba savo darbą” ir panašiai. Bet, pavyzdžiui, Latvijoje per mūsų pasirodymą prie pulto irgi sėdėjo visiškai mums nepažįstamas žmogus, bet iš jo darbo buvo matyti, kad tas procesas jį veža, kad čia jo stichija. Kad jis GILINASI į scenoje esančios grupės muziką. Netgi vietomis vokalui buvo labai taikliai panaudotas “delayus”, nors su prie pulto dirbusiu biču netgi neteko pabendraut. O Estijoje prie pulto apskritai sėdėjo seniokas. Čia tokį pamatęs nustebtum, nes iškart pagalvotum “ką tokio amžiaus vyras veikia tokiam koncerte?”

Dar labai geras pavyzdys, ypač tinkantis mano, dainuojančio būgnininko, atvejui. Tik Lietuvoj, ir beveik per visus koncertus, man tenka girdėti, jog neįmanoma padaryti, kad pakankamai garsiai monitoriuje girdėčiau savo balsą. Čia tokius pasiteisinimus girdžiu beveik per kiekvieną “soundchecką” ir dar su išmanančių garsą profesionalų minomis ir išvedžiojimais. Matyt, mūsų lietuvių žemė kažkokia labai jau fonuojanti ir, jeigu tik kas, kaipmat susižadina :) . Nei Latvijoje, nei Estijoje dėl to nebuvo kilę JOKIŲ problemų. Latvijoje apskritai garsistams nereikėjo nieko sakyti. Užlipom į sceną, beje, nedarę “soundchecko”, ir kone idealiom sąlygom koncertavom. Nebent būtų buvę gerai šiek tiek saulę prigesinti, labai spigino, bet čia jau ne garsistų kompetencija :) . O Estijoje tiesiog pasakiau, kaip ir ką noriu girdėti monitoriuje, ir visa tai gavau.

Na, o publika “Green Christmas” buvo smagi. Matėsi, kad žmonės gerai leidžia laiką ir vienas kitam netrukdo. Viskas tvarkinga ir gražu.

Savo pasirodymais apskritai retai kada būnu patenkintas, bet tai tikriausiai normalu. Stengiesi įsijaust į muziką, kurią groji. Kartais pavyksta, kartais – ne. Bjauriausia, kai jauti, kad viskas kažkur “bėga”, slysta iš rankų, nes paprasčiausiai savęs negirdi arba girdi, kad tavęs ar vienas kito negirdi kiti grupės nariai. Tada būna labai nesmagu ir apie įsijautimą negali būti nė kalbos. Šia prasme Estijoje irgi viskas buvo gerai. Jei ir buvo klaidų ar “kliurkų”, tai tik dėl pačių mūsų kaltės.

Tavo nuomone, ar įmanomas toks festivalis Lietuvoje? Juk Estija pakankamai mažesnė už Lietuvą. Kas tokiam festivaliui mūsų šalyje trukdo vykti šiuo metu? Suomių pašonėje trūkumas? :)

Manau, neįmanomas. Bent jau kol kas. Gilintis į šiuos dalykus nenoriu, nes nesu nei geopolitikos analitikas, nei psichologas, nei galų gale istorikas. Esu visiškai tikras, kad šalies dydis čia visiškai niekuo dėtas. O suomiai pašonėje mums tikrai nepamaišytų. Tačiau svarbiausia, kad būtų noras perimti kai kuriuos vakarų civilizacijai būdingus bruožus.

Beje, tęsiant apie koncertus – ar įsivaizduoji, kiek apytiksliai koncertų SHADOWDANCES yra sugroję Lietuvoje ir užsienyje? Arba galbūt gali paminėti bent įsimintiniausius iš jų? Kodėl jie tokie yra?

Juodas iš SHADOWDANCES: “Be kūrybos man dingtų atspirties taškas”Užsienyje sugrotų koncertų skaičių galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o Lietuvoje – sunku pasakyti. Bet tikrai palyginus nedaug. Lietuvoje įsimintiniausi tikriausiai “Death Comes” – pirmieji ir paskutinysis festai. Pirmieji todėl, kad tai buvo kažkas nauja ir įdomu, o paskutinysis – dėl poros priežasčių. Visų pirma, patiko groti didesnėje scenoje. Jau ne kartą esu pastebėjęs, kad didesnėje salėje ir scenoje man groti maloniau, nes apskritai esu didesnės erdvės mėgėjas. O apskritai geriausia patirtis ir geriausi prisiminimai – iš pastarųjų dviejų mano aprašytų koncertų Latvijoj ir Estijoj.

Ką gi, grįžtam dar šiek tiek į praeitį. Tiksliau, dešimt metų atgal… Su CONSCIOUS ROT grojai smarkų deathą, bet 1995-aisiais grupėje “įvyko lūžis” ir pats persimetei į melodingumą. Kaip ir kodėl įvyko tas lūžis? Kiek laiko prieš pasikeičiant tavo asmeniniam muzikiniam skoniui ir krypčiai domėjaisi ir propagavai būtent death stilių? Koks dabar tavo požiūris į deathą ir kitus ekstremalesnius metalo požanrius?

Lūžis įvyko 1993 m. pabaigoj – 1994 m. pradžioj. Tada išgirdau DANZIG, tada su REGREDIOR, kurie manęs paprašė pakeisti riešą pasitempusį būgnininką Smarvę, važiavom į mini turą po Vokietiją ir iš ten parsivežiau TYPE O NEGATIVE įrašą, kurį paskui namie be gailesčio zulinau, nes labai smarkiai užkabino. Viskas įvyko visiškai natūraliai. Juk čia normalus procesas – nuolat ieškoti ir atrasti kažką nepatirta, gauti naujų emocijų, išgyvenimų, patyrimų. Ieškodamas, gilindamasis žmogus tobulėja, nesustingsta.

Šiaip, pagalvojus, mano atveju viskas veikė kryptingai – apie 1987-1988 metus pradėjau nuo DIO, MANOWAR, TWISTED SISTER ir panašiai, pamažu troškau vis galingesnės muzikos – MEGADETH, METALLICA, OVERKILL, ANTHRAX, S.O.D., M.O.D., SLAYER, TESTAMENT, kol galiausiai “užsiroviau” ant DEATH ir AUTOPSY. Manau, tai buvo maždaug 1990-ieji.

Paskui ieškojom savęs įvairiose sunkios muzikos atmainose: nuo death/doom iki greito death/thrash. Bet netgi įsigilinus į brandžiausią CONSCIOUS ROT darbą “The Soil”, manau, galima pasakyti, kad čia ne tiesiog brutal death, o kur kas emocingesnė muzika, tik death rėmuose. Tai vėlgi parodo mano kryptingą ėjimą emocionalesnės muzikos link.

Dabar asmeniškai man death metalo nebereikia. Man jis nebeduoda to, ką duodavo paauglystėje, nebegirdžiu čia nieko nauja. Tikrai pakankamai gerai šį stilių žinau ir dabar klausytis vien tik sunkiais “catchy” rifais paremtą muziką man nuobodu. Juo labiau nebereikia to greičio ir ekstremalumo, nes man tai tolimi dalykai. Taip į death ir visą ekstremalią muziką ir žiūriu – iš tolo :) . Dabar jei man norisi ekstremalumo, užsimetu DEFTONES “White Pony”, KORN “Untouchables” arba MACHINE HEAD “Burning Red”, tokiu būdu su ekstremalumu gaunu dar ir gilesnių emocijų.

SHADOWDANCES istorijoje keletą kartų įvyko muzikantų kaita. Bet pakalbėkim ne apie buvusius, o apie dabartinius narius. Gal gali papasakoti, kas jie tokie, kaip jie atsirado grupėje, kaip pritapo prie jos?

Juodas iš SHADOWDANCES: “Be kūrybos man dingtų atspirties taškas”Laima “Lady Amial” (klavišininkė – liuz.), visų pirma, yra mano meilė ir geriausia draugė. Muzikoje mūsų skoniai baisiai panašūs, taigi, akivaizdu, kad grojam vienoj grupėj. Raima (gitara – liuz.) kartu su manimi yra “seniausias” grupės narys, grojęs dar su CONSCIOUS ROT nuo “Congenital Pasivity” laikų, anksčiau grojęs su DISSECTION (a.a.). Giedrius (gitara) – tiesiog žavus rubensiškas blondinas ;) . Jis mūsų grupėje nuo 2004 m. vėlyvo pavasario. Pakeitė išėjusį Robkę, kuris dabar yra ŽALVARINIO “variklis”. Kaip sakiau, jis – vienas iš Ferrum.lt veikėjų ir festivalio “Ferrum Frost” organizatorių. Aidas – naujausias ir jauniausias grupės narys, iš tikrųjų gitaristas, bet grupėje atliekantis bosisto pareigas. Bliuzo, seno gero roko mylėtojas, o šiaip jį vienintelį galima pavadinti daugiau mažiau melomanu, nes jis domisi ir mėgsta viską. Visi mes susieinam puikiai, nežiūrint į tai, kad esam pakankamai skirtingi kaip žmonės ir mėgstamos muzikos prasme. O gal kaip tik todėl… :)

Ar esi vienintelis grupės gabalų kūrėjas? O gal kiti grupės nariai irgi siūlo savas idėjas, iš kurių gimsta nauji SHADOWDANCES gabalai?

Nesu vienintelis kūrėjas, bet iš esmės gabalus į repeticiją atnešu aš, o paskui jau stengiamės juos tobulinti, šlifuoti. Visi prideda ką nors nuo savęs. Iš esmės kitokios – bendros kūrybos aš nelabai ir įsivaizduoju. Pavyzdžiui, kai žmonės susirenka į studiją ar repeticiją, susėda ir pradeda kurti… Man toks procesas nesuprantamas ir neįdomus, nors galbūt tik dabar taip galvoju, nes dabar kūrybos procesas kitoks. Gabalai subręsta savaime, jie niekad nėra kuriami specialiai. Tiesa, mums yra tekę kurti ir taip. Kai 1995 m. grupėje buvo Laimis, dabartinis TEMOS bosistas, du ar tris gabalus esam sukūrę būtent tokiu principu, bet tai buvo melodingo death stiliaus kūriniai, ir tuo atveju, manau, visa tai pasiteisino.

Bet aš visada atviras kitų žmonių indėliui, mintims ir kūrybai. Ir tik vieninteliu atveju nenoriu ir visomis keturiomis priešinsiuos pastarųjų panaudojimui SHADOWDANCES repertuare – jei man jie nepatiks. Jei man rifas ar gabalas patinka – visada būsiu už tai, kad jį grotume ir įrašytume. Jokių asmeninių ambicijų čia nėra ir negali būti. Pavyzdys –vienas akustinis mūsų buvusio bosisto Tado rifas, tiksliau, jis jį grojo bosu, o aš pamaniau, kad geriau skambės grojamas akustine gitara. Kai tą rifuką išgirdau, seniai seniai, iš karto pamilau ir pasakiau, kad būtinai noriu iš jo ką nors išvystyti, padaryti gabalą. Ir pagaliau taip atsitiko. Šis gabalas bus mūsų naujajame albume. Nežiūrint į tai, kad Tadas jau senokai su mumis nebegroja. Tikiuosi, jam tai bus maloni staigmena :) .

O grupės muzikantai tradiciškai – savamoksliai? Gal iš tikrųjų kas nors iš jūsų yra graužęs muzikos mokslų? Nuo kelių pats muzikuoji? Kas paskatino?

Iš esmės, taip. Lady Amial Kaune pabaigusi muzikos mokyklą, Raima kadaise dainavęs “Ąžuoliuke” ir mokęsis “Kelpšoje”, dabartinėje Vilniaus muzikos konservatorijoje. Iš tikrųjų dėl Giedriaus ir Aido nelabai ir žinau… Nesu visiškai tikras, bet jiems lyg ir neteko niekur studijuoti muzikos.

Beje, SHADOWDANCES groja kokybišką, brandžią muziką, kuri lietuviams nepadarytų gėdos užsienyje. Nepagalvojate apie intensyvesnį darbą su užsienio rinka? Juk, pavyzdžiui, OBTEST su “Ledo Tako” pagalba sėkmingai turuoja Europoje. Kodėl to nedaro SHADOWDANCES? Darbo jėgos, noro, motyvacijos ar dar ko nors stoka?

Ačiū už komplimentą. Iš tikrųjų viskas ne taip paprasta. Taip, kadaise buvo iliuzijų apie konkretesnį grupės darbą, važinėjimą po koncertus užsienyje ir panašiai. Gal dabar situacija ir aplinkybės nebe tos – daug sunkiau ištrūkti iš darbų, daug mažiau laiko lieka grupės veiklai. Būtent šią akimirką ir šiaip sunku į koncertą nuvažiuot pagrot, nes savo pastangom darom įrašą ir nesinori labai mėtytis. Čia dėl koncertų. Dėl leidybos – taip, dairomės tik į užsienio leidėjus, nes Lietuvoje leisti tokio stiliaus CD visiškai neperspektyvu, kadangi, išskyrus tavo paminėtą Tadą ir “Ledo Taką”, daugiau niekas užsienyje savo produkcijos pernelyg nereklamuoja ir neplatina. Nežinau, kaip ten tiksliai su “Dangumi”, bet, kiek žinau, jis daugiau orientuojasi į Baltijos šalis ir Lietuvą. Mes patys daryti promociją užsienyje negalim, nes, kaip sakiau, tiesiog nėra kada.

Nors CONSCIOUS ROT’ais gan rimtai užsiimdavau ir rezultatai buvo neblogi, tiesa, ne pardavimų skaičiumi. Bet pasaulio undergrounde grupė buvo žinoma. Kai mus leido ispanai “Abstract Emotions”, tiek CONSCIOUS ROT, tiek SD “Burning Shadows” tiražai, kiek žinau, buvo išparduoti. Dabar naują diską tikimės išleisti po naujos italų leidybos bendrovės “Mystica ProAgency” vėliava. Vasarą jos savininkas lankėsi Lietuvoje, susipažinom, susidraugavom, susitarėm dėl išleidimo sąlygų ir tikimės, kad visa tai netrukus įamžinsim lazeriu.

Juodas iš SHADOWDANCES: “Be kūrybos man dingtų atspirties taškas”Dėl paskutinės klausimo dalies. Norint, kad grupę išgirstų, reikia įdėti labai daug pastangų. Neįmanoma ir kurti, ir užsiiminėti grupės promocija, koncertų organizavimu ir panašiai. Arba bent jau to padaryti gerai. Be to, viskas labai priklauso nuo žmogaus organizacinių savybių. Pavyzdžiui, jei Giedrius į grupę būtų atėjęs anksčiau, tikriausiai viskas būtų klojęsi šiek tiek kitaip, nes jis vienintelis turi organizatoriaus gyslelę. Dėl motyvacijos – irgi teisingas spėjimas. Iš esmės dėl jos stokos grupė taip ilgai nedarė naujo įrašo. Labai daug tikėjausi iš “The River of Lost” (2002). Daug sukišom į įrašą, buvo išsiuntinėta per 50 “promo packų” į “leiblus”. Visi be išimties rašė, kad medžiaga gera, bet arba tai “ne formatas”, arba “jūsų geografinė padėtis netinkama padoriai promocijai padaryti”. Nuo tokių aplinkybių nori nenori nusvyra rankos.

Klaida buvo ir ta, kad iš įpratimo medžiagą siuntėm iš esmės metaliniams “leiblams”
ir tik paskutinieji paketai keliavo labiau į tamsesnę, doom, gotikinę muzikos pakraipas orientuotiems leidėjams, kadangi iš tikrųjų, nepaisant elektrinių galingų gitarų, su metalu mūsų muzika beveik neturi nieko bendra.

Na, o dėl Tado nuoširdžiai džiaugiuosi ir linkiu jam visa ko geriausio. Jei tokių žmonių būtų daugiau, netrukus išsikapstytume iš šitos duobės, į kurią nugrimzdom.

Dažnai nesutariama dėl jūsų grojamo muzikos stiliaus. Pamenu, kad net patys savo kūrybą buvote pavadinę “atmospheric shadow metal”. Bet iš tiesų, kaip manai, koks populiaresnis terminas apibūdintų jūsų stilių? Doom? Gothic? Melodic? Dark?

Tada, “Burning Shadows” laikais, mūsų muziką dar buvo galima kažkaip įvardinti. Pavyzdžiui, dark melodic doom/death ar pan. Dabar tikrai nežinau, kokią etiketę galima būtų lipdyti, nes iš tikrųjų yra ir doom, ir šiek tiek galbūt gothic, net roko ir netgi kruopelytė world music… Kaip visa tai įvardinti – aš tikrai nežinau, bet tikrai ne doom metalu ar gothic metalu, nes tada bent jau man iškyla tam tikri stereotipai, su kuriais mūsų grupė tikrai nesutampa.

Turbūt pats žinai, kad esi kiek neįprastas muzikantas metalo scenoje – groji būgnais ir tuo pačiu vokaluoji. Kada pradėjai daryti šiuos abu dalykus kartu per pasirodymus? Ar nenusibosta sunkų darbą rankomis ir kojomis derinti su lyrišku dainavimu? Ar negalvoji apie atskirą vokalistą (na, arba būgnininką) grupėje? Nepasitiki kitų sugebėjimais? ;)

Dainuoti grodamas pradėjau tada, kai apskritai perėmiau vokalisto pareigas. Taigi 1995 m., per pirmuosius SHADOWDANCES pasirodymus. Beje, pirmuose pasirodymuose esam sugroję gabalų iš CONSCIOUS ROT albumo “The Soil”. Iš tikrųjų šiek tiek gailiuosi, kad su ta programa taip nedaug spėjom pagroti gyvai, nes toji medžiaga tikrai buvo stipri. Apie atskirą vokalistą tikrai negalvoju, nes man šis užsiėmimas – labai arti širdies. O šiaip greičiau nepasitikiu kitų požiūriu, nes ne kartą įsitikinau, kad Lietuvoje jis šiek tiek kitoks, negu, mano manymu, turėtų būti, jei kalbama apie muziką kaip meną. Ir visai ne dėl to, kad įsivaizduočiau esąs geresnis ar kažkoks nepamainomas. Tiesiog ne kartą įsitikinau, kad mano požiūris į muziką ir kūrybą skiriasi nuo kai kurių (turbūt daugumos) muzikantų, su kuriais yra tekę groti ar šiaip šnekėtis. Niekada savęs nelaikiau geru būgnininku. O dainavimą grojant būgnais gal daugiau lėmė aplinkybės. Pats to nesiekiau. Beje, mūsų dabartiniame undergrounde man dar nėra tekę matyti tikrai gero būgnininko. Tokio kaip Brazas ir Smarvė, groję maždaug 1990-1994 metais. Jie grojo techniškai, protingai ir taikliai.

Undergrounde esi nuo neatmenamų laikų. Ar nenusibodo toks gyvenimo būdas? Koncertai, įrašai, už kuriuos gautų pinigų, esu tikras, neužtenka padoriam pragyvenimui. Ar įsivaizduoji, kiek dar žadi laikytis scenoje?

Taip, puikiai prisimenu, kaip po mūsų undergroundą braidė dinozaurai REGREDIOR, DISSECTION, GHOSTORM :) . Iš tikrųjų nepasakyčiau, kad šis gyvenimo būdas labai skiriasi nuo kokio kito. Grojam mes palyginti nedažnai, anksčiau įrašus darydavom greitai, nes įrašinėjama buvo studijoj, o ten iš esmės vyksta lenktynės – skaičiuoji brangias minutes ir kūrybiškumui nelabai yra kur pasireikšt. Su šiuo įrašu (būsimu SD albumu – liuz.) – kas kita. Jis man dar nemažai nervų ląstelių surys…:) Apie gautus pinigus apskritai negali būt kalbos, nes jų neužtenka netgi repeticinių patalpų nuomai išsimokėt. Tik neseniai prikaupėm įžūlumo ir už savo pasirodymus ėmėm prašyti užmokesčio. Mūsų atveju muzikavimą ir koncertavimą greičiau reikėtų laikyti hobiu, nes man muzika buvo ir bus ir apie buvimą ar nebuvimą scenoj negalvoju. O visa kita –koncertai, įrašai – tik paįvairinimas ir gal šioks toks pasitikrinimas. Tiesiog ateina laikas – koncertuoji, praeina kažkoks etapas – darai įrašą. O kūryba vyksta visą laiką. Nuolatos. Man ji – kaip oras. Be jos būtų liūdna ir nuobodu, dingtų atspirties taškas. Kalbant apie koncertus, vienintelis dalykas, kuris mane asmeniškai erzina, yra būtent anksčiau paminėta įgarsinimo kokybė. Šis dalykas jau pradeda atsibosti ir galbūt ateis laikas, kai užsimanysiu pailsėti nuo to graužimosi po koncertų ir blogos nuotaikos, kai kažkas tau ir kitiems gadina nuotaiką, pro pirštus žiūrėdamas į savo darbą.

Beje, kur ir ką iš tiesų dirbi? (jei nenori, neatsakyk – liuz.) Ką veiki laisvu nuo darbo metu, kuomet nemuzikuoji? Tarp kitko, kiek kartų per savaitę repetuoja SHADOWDANCES?

Kur dirbu – jokia paslaptis. Vertėjauju įmonėje, kur atliekami vertimai ir titravimas vietinei ir palydovinei televizijai. Kaip sakiau, muzika visada šalia. Arba ją kuriu (ypač tada, kai reikia dirbt :), arba jos klausausi. Seniai svajoju apskritai nieko neveikt ir kokį porą savaičių ar mėnesį apie nieką negalvot ir sugebėti išmiegot po kokias 12 valandų per parą. Porą kartų taip pailsėjom Ispanijoj. Įspūdžiai neišdildomi ir man labai brangūs, nes, gelbėdamasis nuo darbo rutinos, čia, Vilniuj, visiškai negaliu atitrūkt nuo kūrybos. O to kartais labai norisi ir net reikia. Šiaip mėgstu gerus filmus, kartais perskaitau kokią knygą, susitinkam su draugais.

Su repeticijom būna įvairiai. Pasitaiko, kad nerepetuojam visus metus, o būna, prieš koncertus arba įrašą, grojam kasdien. Nuolatinio grafiko, kaip kad anksčiau, seniai nebėra. Kadangi koncertų nedaug, to daryti nėra didelio poreikio.

O, tiksliai, ar gali atsakyti man, prie kiek grupių prikišęs nagus yra Juodas? :) Kuriame projekte geriausiai jauteis?

Juodas iš SHADOWDANCES: “Be kūrybos man dingtų atspirties taškas”Pradėjau nuo namų sąlygomis gyvavusių grupių, tenkinom savo smalsumą, pradėjom brazdinti instrumentus – BOEING 747, JUODAS & JAUTIS, IMPERIJA, LUNATIC. Vėliau, jau paėmę į rankas tikrus instrumentus, įkūrėm BLOODY ALTAR, vėliau pakeitėm pavadinimą į CONSCIOUS ROT, dar vėliau gimė SHADOWDANCES. Dar kadaise, CONSCIOUS ROT laikais, turėjau savo projektą DEAD BEAUTY (vėliau sugalvojau ir kaip apibūdinti stilių – roomcore). Įrašytos 2 demo kasetės. Dar esu padėjęs DISSECTION įrašinėti vieną demo kasetę, be to, porą kartų teko koncertuose groti būgnais su REGREDIOR, per jų mini turus Lietuvoj ir Vokietijoj. Tiek. Buvo dar keletas sumanytų projektų – S.O.R.B. dvyliktoj klasėj su klasioku, tada viskas baigėsi tik parašytais įspūdingais, mūsų supratimu, tekstais, ir dar buvau sumanęs death doomo projektėlį BRAINPAIN, bet taip ir neįgyvendinau.

Pašnekam apie lietuvišką metalo sceną. Kadangi dalyvauji undergrounde pakankamai ilgai, kaip vertintum praeito ir šio dešimtmečių scenas? Kada buvo, sakykim, “geriau” metalo grupėms? Ką manai apie tuometinę ir dabartinę sunkiosios muzikos (metalo, roko, pan.) publiką?

Iš esmės nematau jokių skirtumų. Kai kas mano, kad tada scena buvo stipresnė, bet aš abejoju. Viskas labai panašu. Gal tik tada turėjom tikrai stiprias ir savitas DISSECTION, REGREDIOR ir keletą kitų grupių. Kadaise sklido kalbos, kad Lietuvos undergroundas daug stipresnis už kitų Baltijos šalių, bet aš tuo labai smarkiai pradedu abejoti, pamatęs, kokios stiprios dabar Latvijos ir Estijos grupės. Gal kažkas tiesiog karktelėjo, išlindo mūsų pagyrūniškumas. Kaip ir tas seniai atsibodęs absurdiškas pasakymas, o gal tiesiog nesusivokimas, kad lietuviai – daininga tauta. Apsiskelbėm, kad Baltijoj mums nėra lygių ir užmigom ant sau užsikabintų laurų, o kitos tautos ramiai sau tobulėjo. Nežinau, čia tik mano teorija.

O apskritai metalo grupėms tikrai geriau dabar. Ką tu, nėra ką lyginti. Juk dabar panorėjęs gali nusipirkti viską, ką tik nori, be to, kas itin svarbu – išsimokėtinai. Taip, kaip daro visas pasaulis. Todėl ir stebina daugelio požiūris. Žmonės nesugeba nusipirkti normalių instrumentų, per koncertus kas nors būtinai ką nors skolinasi. Nežinau, kas turi pasikeisti, kad pradėtume mąstyti kaip visas normalus pasaulis. Kaimyninės šalys jau persilaužė, o mes kažkodėl – ne. Vėl aš čia pavariau, bet man šis dalykas atrodo nesuvokiamas ir pakankamai gėdingas.

Pagaliau, kažkas teigiamo – publika tikrai pasikeitė į gerąją pusę. Koncertai tapo tolerantiškesni, žmonės taip nebeprisiliuobia, kad paskui kitiems pakeliui į tualetą tektų slidinėti per vėmalus :) . Bet dar verkiam, kad, pavyzdžiui, koncertai pernelyg brangūs ir panašiai, nors jie ir įvyksta taip retai. Ypač su užsienietiškom garsenybėm. O organizatorius irgi reikia suprasti. Jiems reikia susigrąžinti investuotus pinigus ir gauti pelną. Kad koncertų kokybė pamažu gėrėtų. Gaila, kad labai dažnai jiems koją pakiša garsistai.

Vėlgi truputį išsiplėsiu. Man nelabai patinka, nors ir suprantu, kad viskas remiasi į aplinkybes, bet pas mus beveik visi koncertai, išskyrus tam tikrus teminius renginius ir grupių pasirodymus kabakuose, vyksta festivalių principu. Sukviečiama labai daug grupių ir visos jos labai skirtingų pakraipų – nuo grindo iki folko. Manau, nuo to kyla nepasitenkinimas, nes žmonės, priversti žiūrėti nepatinkančias grupes, nuobodžiauja. Nežinau, nesu organizatorius ir neįsivaizduoju, kiek bloga padėtis, ir ar neįmanoma organizuoti koncertus mažesniam žmonių ratui, kad visas tas ratas būtų patenkintas. Bet, manau, to trūksta.

Kaip vertini dabartines jaunąsias grupes, su kuriomis dažnai susiduri koncertuose? Galbūt net jauti simpatiją vienai ar kitai?

Nėra didelio skirtumo, jauna grupė ar sena. Svarbiausia, kad būtų kūrybinga. Man patinka SAPROPHYTES. Vienintelis jų minusas, mano supratimu, silpnoka instrumentuotė, todėl linkiu jiems kuo geriausios kloties ir stengtis šioje srityje tobulėti. Patinka Sigio, nors jis tikrai ne scenos naujokas, nauja grupė GOETHEANUM. Šis žmogus, geras mūsų draugas, pasižymi neišpasakytu kūrybiškumu.

Kadaise per “Naują Kraują” įspūdį padarė HERSH TU? ir CARAMEL MEMBERS. Dėl to, kad nevarė pro šalį, kaip kad mūsų aplinkoje neretai gali išgirsti. Dar didžiulį įspūdį “Roko Naktyse”, o prieš tai, berods, esu matęs juos ir per TV, padarė IR. Šios grupės galbūt net nelaikyčiau undergroundu. Bent jau manau, kad ji turi didelį potencialą išlįsti į didžiuosius vandenis, bet su mūsų radijo stočių ir pilkosios masės neformato supratimu – ką gali žinot, kaip jai klosis likimas. Žmonės kuria, groja ir galų gale scenoj atrodo įspūdingai. Ir jų muzika man labai prie širdies.

Kokią nupieštum mūsų muzikos scenos ateitį?

Juodas iš SHADOWDANCES: “Be kūrybos man dingtų atspirties taškas”Norėtųsi būti optimistu… Tikrai norėtųsi… Apie didžiąją sceną apskritai reikėtų patylėti. O gal kaip tik reikia kalbėt? Kol vyksta pinigų medžioklė ir žmonės į tą savo muzikavimą žiūri tik kaip į darbą ir chaltūrą, tol pamazgų duobė tik gilės. Padėtis keista – muzikantai rėkia, kad stengiasi patenkinti publikos norus, ko jau jokiu būdu negalima vadinti kūryba arba menu, o publika tiesiog nesigilina ir jai sulenda viskas, kad ir ką tie muzikantai grotų. O rezultatas – nykuma ir gėda.

Undergrounde, ačiū dievui, viskas daug geriau, bet požiūrį kai kuriems muzikantams keisti tikrai reikėtų. Čia ir apie chaltūrą, ir apie instrumentų įsigijimą. Nuo to laimės visi.
Ir šiaip reikėtų klonuoti kokį Trilikauskį, tik priversti jį imti domėtis metalo muzikos suvedimo subtilybėmis, ir per koncertus statyti prie pulto :) . O iš esmės – reikalai tikrai gerės. Kitaip juk nebūna.

Pabaigai esminis klausimas :) . Kada pasirodys naujas SHADOWDANCES albumas?

Tiksliai tikrai nepasakysiu. Liko įrašyti vokalą ir klavišinius. Ir dar padaryti suvedimą, o tai – visų sunkiausia. Labai norėtųsi tikėti, kad padarysim visa tai iki kovo, bet, kaip bus iš tikrųjų, nežinia. O paskui dar neįsivaizduoju, kiek užtruks gamyba ir panašūs dalykai.
Labai norėčiau, kad albumas pasirodytų pavasarį, bet nuo mūsų priklauso toli gražu ne viskas.

Na, ir pabaigų pabaigai – turiu pasiteirauti: koks būtų tavo palinkėjimas Ferrum.lt lankytojams?

Šiomis dienomis linkiu nesušalti, nes lauke – pats tikriausias frostas! :) . O šiaip – geros muzikos ir, kad ir kaip ne vietoj skambėtų, daugiau pozityvumo!

Ačiū už interviu ir susitiksime “Ferrum Froste”!

Ačiū, Liuz, už įdomius klausimus. Sėkmės ir iki!

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Giedrius
2006.01.29 17:57

kaip dieva myliu sutinku su baltrus, del Audriaus. Malonu atvaziuot i Utena grot vien del to fakto.

baltrus
2006.01.27 21:42

jai norit gero garsisto tai pakvieskit audriu is utenos tas bicas man atrodo yra pats geriausias tikrai teko daug koncertu dalyvaut kur jis ygarsino ir visi liuks

juodas
2006.01.26 12:45

Del Conscious Rot irasu:
Shadowdances peidze yra musu emailas. Parasyk, ir sutarsim.

DISRUPTOR
2006.01.26 12:18

Kur gauti CONSCIOUS ROT irasu?

Liuzeris
2006.01.26 09:25

“tai kame tada esme?, kad garsistai musu nieko neraukia muzikoj, ar lietuvaiciai nesugeba groti,
ar kad instrumentai prasti?”

Zinok, nepatikesi, bet dazniausiai situ dalyku misinys :) Uzsienio zvaigzdes atsiveza savo garsistus, kurie ismano, kaip reikia igarsinti savo grupe. Kadangi lietuviai dazniausiai be garsistu, tai uzsakytos imones garsintoju chebra daznai viska daro “is akies”. Ypac blogai buna, kuomet pradeda taisyti viduryje pasirodymu ir nelabai pavyksta :)

Anyways, per FF isbandysim nauja komanda. Ziuresim, kas gausis :)

Widowmaker
2006.01.26 08:55

> Ir kaip iš šito rato išeiti?..

Nustoti kaltinti pinigus (ir jų trūkumą) ?
Prisimeni koncą Utenoj ? Vyras iš šūdo išspaudė auksą

Dellamorte
2006.01.26 01:25

Viskas remiasi į lietuvišką mentalitetą – taupyk bet kur ir bet kaip.

1) Mūsų koncertuose garsistai sėdi bbdėję todėl “kad mažai moka”. O kam stengtis tada, jei mažai moka?

2) Grupės groja blogai/neturi padorių instrumentų todėl, kad “o kam stengtis – vis tiek už koncertus nieko nemoka”.

3)Organizatoriai galvoja – “ai, kam garsistam ir grupėm daug mokėt – teks bilietus brangint.”

4)Jei brangs bilietai – niekas neis į koncertus ir visi forume kalbės: “šūdinos grupės/brangu/geriau mp3 etc”.

Ir kaip iš šito rato išeiti?..

swata
2006.01.26 00:45

nesupratau prie ko ce nemandagus, pasakiau tai ka galvoju, tikrai nenorejau nieko izeisti, bet yra kaip yra, is klaidu mokomes, tikiuosi ateity nusluostysim nosis ir latviams, ir estams.

burn
2006.01.26 00:15

Arba man klaikiai pasivaideno arba ,swata, esate truputi nemandagus.

swata
2006.01.25 23:20

To Liuzeris,

tai kame tada esme?, kad garsistai musu nieko neraukia muzikoj, ar lietuvaiciai nesugeba groti,
ar kad instrumentai prasti? Malonu girdet, kad jus netaupot, niekad i koncerta bilietui negailejau kokia kaina jo bebutu, bet kai pamatai, kad kai kurie sugeba vos sukrapstyt varganus 30 lt. tai liudna pasidaro, kad geriau jau koky alaus bambaly nusipirkt, prie iejimo isgert ir tiketis, kad praeisi nemokamai, “a vdrug” kaip rusai sako, bet kodel kai vietines grupes pradeda grot per koncertus tai kazkoks kosmaras, plius dar ir apsvietimas prisideda, kartai kaip pradeda akis spigint tai neimanoma ziuret, nezinau gal cia skaitosi labai kruta i akis spigint.

Liuzeris
2006.01.25 22:41

swata: “ar koncertu organizatoriai, taupantis pinigus..”

Bent jau Ferrum komanda garsui niekad netaupe, nes tiesiog nelabai yra ka sutaupyt. Nebent savo kubus statyt :) Uzsakai igarsinimo imone ir tikiesi geriausio. Bet kol kas, deja…

Kita vertus, yra atveju, kuomet bent dali aparato uzsienio zvaigzdunu garsistai “isprievartauja” ir viskas buna padoriai. Paminejau “dali aparato”, nes kita dali daznai atsiveza pacios grupes.

Taciau is tiesu cia esme ne technikoje…

burn
2006.01.25 22:30

Jus va, matot, kaip reikia dalytis ispudziais is koncerto matyto, saunu. O ne taip: buvo geras arba buvo gaidys….saunu kai zmogus moka pakalbet, manau ir inerviu smagu imt.

swata
2006.01.25 22:25

tikrai geraai Juodas apibudino musu vargana metalo scena, nors ir grupes po truputi pradeda kurtis, ir kazka megina groti, bet tikrai dar labai toli iki normalaus vakaru lygio.. Koncertuose tik uzsienio grupes dar padoriai skamba, bet lietuvaiciai kai pradeda groti tai nieko nesuprasi, arba varo pro sona, arba igarsinimas tragiskas. Nezinau kas cia del to kaltas, ar igarsintojai, ar koncertu organizatoriai, taupantis pinigus.. Senais gerais laikais per Death comsus igarsinimas budavo irgi nekoks, bet tikrai grojimo lygis buvo aukstesnis nei dabar, praejo 15 metu bet po to laiko nieko tokio ir neatsirado verto demesio, koncertai budavo zymiai ispudingesni nors ir mokyklos salej, su nostalgija prisimenu tuos gerus laikus. O siais laikais, ismokai tris akordus grot ir lipi i scena, irasai dar ka nors tokio, ir jau esi tipo kietas ant lietuvos, gaila bet ka padarysi, tokia jau varganos lietuvos kasdienybe, atsilike visose srityse.

Widowmaker
2006.01.25 22:04

O interviu teisingas.

Užtenka pažiūrėt į kaimynų grupes

Widowmaker
2006.01.25 22:03

Rodos “visuomeninės organizacijos” nemokėjo ir nemoka tų PVM’ų

Liuzeris
2006.01.25 20:02

Taip, istatyme parasyta, kad visisko undergroundo renginiams PVM islieka 18 proc., o nevisiskai visisko undergroundo renginiams yra sumazintas… ;)

O jei rimtai, tas kultruos renginiu istatymas (jei jis is tiesu priimtas, truputi neseku) kol kas neturi itakos metalo renginiams, net nezinau, ar tokius priskaitytu prie kulturos :))

Na, o rysium su interviu, tai Juodas buvo dekingas pasnekovas, tad ir pokalbis gavosi visai idomus.

Dellamorte
2006.01.25 19:50

Birutė parašė: “bilietai į garsių grupių pasirodymus ir toliau brangs, nes brangsta organizacinės paslaugos ir grupių honorarai nemažėja.”

Hm, o tai kaip su ta įvesta pvm lengvata kultūros renginiams? Politikai aiškina, kad bilietai turi pigti. Suprantu, kad visiško undergroundo tai nepalies, bet gal tokiems “monstrams” kaip Ferrum ir Ledo Takas tai turėtų įtakos?:)

Dėl didėjančių grupių honorarų. Tai, kad vietinėms grupėms retkarčiais pradedama atsilyginti ne vien alumi, yra DIDŽIULIS PLIUSAS ir akstinas muzikantams tobulėti, daryti įrašus ir t.t.

Čadas
2006.01.25 18:01

tikrai ispudingas interviu!Visishkai nepabodo skaityti, nors ir buvo toks ilgas! daugiau tokiu interview!:)

white pony
2006.01.25 15:07

yo, liuzeri, gerai varai muzikine zurnalsitika. maladiec. na, ir pasnekovai superiniai, neapsiriboja vien tik “taip” ar “ne”. nu, ziurek, juodai, neskesk depresijoj, varyk ir toliau -ziurek, gal kada ir my blody valentine sukoveriuosi :))

banditaz
2006.01.25 13:56

Puikus interviu. m/

O DEAD BEAUTY visai neblogai skamba :) Čuju GROL’iai juos nukopino :))

odium
2006.01.25 12:53

labai teisingos mintys, nors ir pasiginčyt norisi bišky:) va dėl tų instrumentų tai sutinku labai;)

p.s.: čia toks offtopikas, ale prisiminiau, kad be juodo, dar ir pofkė grodamas būgnais rėkaudavo į mikrafą:) + marapolės “legendose” spirituality ta pati situacija buvo:)

lietuvis
2006.01.25 12:29

Visi protingi .bet juodas vis tiek protingesnis ir intelektualesnis.Kaip ir visada.

Kostra
2006.01.25 11:56

Padetis sunki su dalies lietuviu metalistu mentalitetu, kuriems bambalis alaus, mp3 is ineto bei kuo pigesni bilietai i koncus yra svarbiausi dalykai…

Birutė
2006.01.25 11:43

Šaunuolis Juodas, labai taikliai ir su sarkazmu nušvietė padėtį mūsų muzikiniame pasaulyje. Tikrai latviai su estais mus jau gerokai čia aplenkė. Ir neaišku, kada padėtis pasikeis. Ypač kai bilietai į garsių grupių pasirodymus ir toliau brangs, nes brangsta organizacinės paslaugos ir grupių honorarai nemažėja. Liūdniausia, kad mūsų metalo scenoje sunki padėtis, nors muzikantams gal iš tiesų didesnės galimybės atsivėrė.

UNKNOWN
2006.01.25 11:14

Ja,ja tikrai geras interviu! Kad visą laiką tokie būtų jopštarraraiki!!!

Dellamorte
2006.01.24 22:46

Yep, tikrai verta dėmesio rašliava. Labai taikliai ir globaliai Juodas kalba.

sol_Invictus
2006.01.24 22:02

Galbut geriausias interviu Ferrum istorijoje(Bent jau man).Ir nors nesutinku su kai kuriomis Juodo nuostatomis,bet stipriai respectinu siam legendiniam veikejui… m/

P.S Labai daug tiesos pasakyta apie musu scenos “skurduma” ,bet jeigu nieko nesiimsime ir nekovosime uz tai jog ji butu stipri,niekas ir nepasikeis.Turekime kantrybes….

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus