Reportažai

Įspūdžiai iš Steve Vai koncertų Baltijos šalyse

2005.10.17 00:00, Crazyte

Foto: Crazyte. Daugiau foto iš Talino ir Lietuvos pasirodymų.

Taip pat skaitykite: Steve Vai Vilniuje – trys roko legendos už vieno kainą

Prisiminkime, ką rašiau: „Laikai keičiasi… Dar prieš kelis mėnesius būčiau galėjusi iki užkimimo ginčytis, kad Steve Vai į Lietuvą niekas neatveš. Ką gi, birželio pabaigoje bemąstydama ir skaičiuodama, kur eilinį kartą arčiau ar patogiau važiuoti – į Švediją ar Suomiją – šio gitaristo „Real Illusions: Reflections“ turo datų puslapyje pamačiau žodį Vilnius…“

Bet tai buvo tik pati pradžia. Po žodžio „Vilnius“ tiesiai virš jo pamačiau dar du dominančius užrašus „Riga“ ir „Tallinn“. Sprendimas priimamas labai greitai ir ilgai nemąstant (kaip visada, kai kalbama apie mano mylimiausią gitaristą). Taigi dabar galiu šiek tiek apibendrinti Baltijos šalyse vykusius koncertus ir atsakyti į visiems labai rūpimus klausimus. Kaip visada, iškart perspėsiu, kad tai tik mano asmeniniai įspūdžiai, nepretenduojantys į kokią nors išsamią muzikinės ir atlikimo pusės apžvalgą, tikslumą ar kokį nors objektyvumą (kai kalbu ar rašau apie Steve Vai, objektyvumo negali būti). Tiesiog pasistengsiu perteikti tai, ką mačiau, girdėjau ir jaučiau. Pačios kelionės aprašymas gal bus vėliau ir ne čia, arba ir čia, nes, kaip pasirodo, trumpai rašyti aš nemoku…

Pagrindiniai trys kriterijai, į kuriuos stengiausi atkreipti dėmesį – tai koncerto vieta, garsas ir apšvietimas bei publika. Pats pasirodymas vyko maždaug pagal tokį pat scenarijų su mažais nukrypimais, kuriuos pasistengsiu prisiminti ir paminėti.

Taline koncertas vyko „Rock Cafe“, Rygoje – salėje Kipsalas saloje, jei teisingai nusirašiau pavadinimą, tai „Starptautiskais izstažu centrs“, Vilniuje – Ledo rūmuose, kuriuos, manau, visi žino. Iš visų trijų pati mieliausia ir arčiausia sielai buvo Talino „Rock Cafe“ – toks mielas klubas, įsikūręs vienoje buvusios gamyklos dalyje, savo atmosfera man gerokai priminęs mylimą „Mulen Ružą“. Dydis irgi būtų panašus, jei sujungtume visą „Mulen Ružo“ erdvę – salę su baru ir vestibiuliu ir dar pridėtume balkoną aplink beveik visą salę (jo nebuvo tik virš scenos). Rygos salė labai priminė „Sportimą“ – tik kad tribūnų šonuose nebuvo. Visose salėse buvo puiki ventiliacija ir visur buvo alaus (aišku, lietuviškas skaniausias).

Įspūdžiai iš Steve Vai koncertų Baltijos šalyseApšvietimas visur buvo daugmaž panašus – tik Taline jis kabėjo žemiau nei Rygoje ir Vilniuje (dėl salės specifikos, manyčiau), dėl to kartais atsirasdavo labai įdomių apšviestumo efektų. Bendrai kalbant, apšvietimas per paties Vai pasirodymą buvo geras, ko negalima pasakyti apie Eric Sardinas, bet dėl to nelabai pergyvenau… Garsas, mano nuomone, geriausias buvo Taline. Ten tiesiog viskas skambėjo gerai ir niekas neužkliuvo. Rygoje porą kartų buvo dingęs Billy Sheehan bosas, o per gitaros solo (ypač Dave Weiner atveju) labai gerai girdėdavosi toks „šššššššššššššššššššš“ iš kolonėlių ir nestandartinis įvykis pradžioje su Steve mikrofonu. Vilniuje, sakykim, buvo tarpinis variantas – nei per geras, nei per blogas garsas – toks viduriukas (jei paskaitytume atsiliepimus www.vai.com, tai problemos su garsu dažniausiai būna visur).

Dabar apie publiką. Gal pradėsiu nuo to, kad, kalbant atvirai, truputį (jei visai atvirai – siaubingai) bijojau koncerto Lietuvoje – būtent dėl neprognozuojamos publikos tokiuose renginiuose. Užtenka prisiminti APOCALYPTICA koncertą ir švilpimus netinkamiausiose vietoje. Bet čia… Žmonės, kurie buvote šiame koncerte, aš jus visus labai labai myliu! Ir, manau, ne tik aš. Frazė „You are the BEST audience in the tour“ nuskambėjo TIK Vilniuje (aišku, kalbu tik apie 3 matytus koncertus). Viskas, visa reakcija buvo tiesiog ideali ir išreikšta laiku (na, buvo vienas švilpimas visai ne vietoje – bet tik vienas). Didelis DĖKUI jums visiems – ne tik atėjusiems, bet ir taip nuostabiai reagavusiems! Talino publika buvo miela, bet šiaurietiškai santūri. Jie puikiai reagavo ir plojo, bet tokių „audrų“, kaip Lietuvoje nebuvo. Latviai … latviai buvo tai, ko aš bijojau Lietuvoje. Gal tuo pasakymu ir apsiribosiu…

Dabar tikriausiai visus domina, ar visi pasirodymai buvo tokie pat, o jei ir skyrėsi – kuo. Setlistas (arba tai, kas bus grojama) tapo žinomas jau po pirmųjų koncertų ir jį nebuvo sunku rasti internete. Visas koncertas buvo suskirstytas taip: 1 val. „apšildytojas“ Eric Sardinas, tada apie 30 min. aparatūros pertvarkymui ir 2,5 val. Steve Vai & The BREED.

O dabar eikime pamažu nuo pradžios. O iš pradžių buvo mažas mano nesupratimas Estijoje… Taline ant bilieto buvo parašyta „Pradžia 20 val. Durys 18 val.“. Tie, kas susirinko 18 val. galėjo (už durų) dar kokias geras 20-30 minučių pasiklausyti sound-check‘o (kuriam vadovavo Steve – tai gerai girdėjosi). Po to visi buvo leidžiami į salę ir aš, ramiai išgėrusi vieną bokalą „SAKU Originaal“ ir pasižiūrėjusi į laikrodį 18:55, paimu dar vieną. Išgėrus kokį ketvirtadalį bokalo, šviesos tik žybt ir užgęsta, publika pradeda ploti ir į sceną išeina Eric Sardinas su kompanija. Va tai tau! Dedu alų ant staliuko ir bėgu fotografuoti. Po oficialiai leidžiamų fotografuoti 3 dainų grįžtu ir randu saugomą savo bokalą (ačiū nepažįstamiems estams), atsisėdu ant sofutės ir ramiai klausausi toliau iš sėdimos padėties.

Kadangi jau prakalbau apie jį, mano nuomonė apie Eric Sardinas: pirmą kartą jo klausytis buvo visai nieko – net šiek tiek įdomu, antrą kartą vos iškentėjau, laimei, Vilniuje jo pasirodymas buvo kažkodėl apie 15 min. trumpesnis. Sakykim, ne mano skonio muzika.

Nukrypstant, dar vienas prisiminimas iš Estijos apie publiką – fotografuojant, vis už nugaros stovintys žiūrovai paplodavo per petį ir paprašydavo, tai būgnų lazdelės, nukritusios ant scenos, tai mediatoriaus, kuris guli – va ten – tarp laidų…

Taigi, kaip ir minėjau, po “apšildymo” 30 min. pertrauka (kuri Vilniuje irgi buvo trumpesnė – ar man tik pasirodė?), o tada… Pasigirsta Jeremy Colson valdomi būgnai, į sceną pamažu išeina visi „The Breed“ nariai – kairėje Tony MacAlpine, dešinėje Billy Sheehan bei Dave Weiner ir galiausiai pasirodo pats Steve Vai. Nuskambėjus pirmajam kūriniui „Glorious“, pasigirsta antrojo („The audience is listening“) pradžios tekstas „heads up! now you kids you, all of you, calm down. that’s good, o.k. everyone in your own seat, that’s o.k., now, little stevie vai is going to play a composition on the guitar. he wrote it all by himself. o.k., stevie, bring your three friends up, they can play with you. that seve vai, what a nice little boy.“ Čia Steve prieina prie mikrofono ir sako savo tekstą „I wrote this song for all my friends. when I grow up, I’m gonna be a famous rock’n roll guitar player.“ Estijoje ir Lietuvoje taip ir buvo – be ypatingų įvykių.

Latvijoje būtent šitoje vietoje, Steve pradėjus kalbėti, mikrofonas pradėjo aidėti [nežinau termino – toks įspūdis tarsi būtų uždėtas specialus efektas, kai garsas eina per visas kolonėles iš eilės su trupučiu užlaikymo – toks ne netyčinis, o lyg tyčia sukeltas aidas]. Aišku, Vai nebūtų savimi, jei ko nors nepasakytų ta tema (beje, šio žmogaus humoro jausmas ir sugebėjimas pasakyti tikslią frazę tinkamoje vietoje tiesiog neįtikėtinas). Taigi tekstas iš „užaugsiu ir tapsiu žymiu rokenrolo gitaristu“ tapo „užaugęs ir tapęs žymiu rokenrolo gitaristu, neleisiu, kad toks š..das vyktų su mano mikrofonu“ (sakykim, tai labai laisvas vertimas). Po to visur sėkmingai statėm bažnyčią („Building the Church“). Šias tris dainas atskirsiu, nes būtent jo buvo skirtos oficialiam fotografavimui (Talinas, Vilnius) ir nors Rygoje buvau tiesiog žiūrovė – jos man vis tiek išsiskyrė į kažkokį vientisą puikiai derantį junginį, nors pirmoji ir trečioji kompozicijos yra iš naujojo „Real illusions: Reflections“, o antroji – iš gan seno (1984) „Passion and Warfare“ albumo.

Toliau pirmojoje dalyje skambėjo (beje, jei ką pripainiojau – taisykit!) “The Crying Machine”, “K’m-Pee-Du-Wee”, Dave turėjo galimybę pagroti savo solo, “The Reaper” bei nuostabus lyrinis nukrypimas “Whispering a Prayer”. Po maldos nuskambėjęs „Freak Show Excess“ visur buvo tokiu energijos užtaisu, po kurio tikrai reikėjo ramaus klavišinių solo… Ne veltui Steve paklaustas apie tai, kaip jam pavyko prisikalbinti Tony, yra pasakęs: “Tai man kainavo. Bet jis vertas kiekvieno išleisto cento.”

Įspūdžiai iš Steve Vai koncertų Baltijos šalyseVėl į sceną grįžta Steve, pakeitęs aprangą bei susirišęs plaukus (kas jam labai tinka :) ir pasakęs, kad nusprendė pataupyti mūsų ausis, pradeda akustinę koncerto dalį. Čia aš jau sunkiai atskirsiu, kas kur, bet „Rescue me or bury me“ bei „Boy/girl song“ tikrai skambėjo. Nebepamenu, kaip Lietuvoje (visgi rašyti reikėjo tą pačią naktį, bet nebebuvo jėgų), bet prieš „Rescue me or bury me“ Steve informuodavo publiką: “Turiu dvi naujienas: gerą ir blogą. Gera – pagrosim jums kūrinį iš albumo “Sex & Religion”. Blogoji – man teks dainuoti. Jūs nieko prieš?” Beje, Taline jis garsiai nusistebėjo, kad publika žino tokios senos dainos, kaip „Boy/girl song“ žodžius ir dainuoja kartu… Akustinėje dalyje nuskambėjo ir puikus Steve ir Jeremy duetas – būgnai ir gitara, vyko Steve pokalbis su publika ir dialogas su Jeremy. Tiesa, čia Lietuvoje taip pat buvo šiek tiek kitoks variantas nei kitur. Čia dalis apie Jeremy pomėgį vaikščioti į “exotic dance clubs” bei Eric Sardinas turo autobusą buvo pakeista Zappa tema (ar visgi apie Sardinas autobusą buvo?). Beje, po “Boy/girl song” visur įtrauktas truputį ilgesnis paimprovizavimas tema “that girl sounded like…” kai Steve įvardina šalį, o Dave pagroja ką nors tos šalies motyvais. Latvijoje vienas merginos variantas net Billy kliuvo. O Vilniuje kažkaip po poros variantų Steve numojo ranka ir, pasakęs “Ah, whatewer…”, nuėjo groti toliau… Akustinę dalį baigia ugningas Jeremy būgnų solo.

Trečioji dalis prasideda tamsa scenoje ir skamba „Midway creature“. Steve apranga įspūdinga –jei neklystu, ji buvo sukurta ankstesniam turui “Alien Love Secrets”, bet labai tinka būtent šiai dainai. Vėliau visi šviečiantys dalykėliai nuimami ir toliau grojama trečioji koncerto dalis. Geriausiai man įsiminė naujasis “Becoming”, pereinantis į nerealaus grožio (bent jau man) “Lotus Feet”…

Savaime suprantama, buvo ir bisas: “Liberty”, Frank Zappa kūrinys “My Guitar Wants to Kill Your Mama”, atliktas kartu su Eric Sardinas, ir paskutinis bei mano mylimiausias “For the Love of God”. Antrojo kūrinio metu Tony pasikeičia gitaromis ir vietomis su Billy. Dabar vėl neprisimenu, ar buvo tas tekstas Vilniuje, bet tuo momentu, kai Billy stovi Tonio vietoje su Tonio gitara, Steve prieina prie mikrofono ir praneša: “O dabar gitaros solo atliks …” pasižiūri į tą pusę, nustemba ir pratęsia “…Billy”. Žodžiu, jau daug ko nebeprisimenu – kas, kur buvo ir kaip… Beje, visgi atrodė, kad kai kurios dalys kiekvienam mieste skambėjo truputį kitaip, t.y. nebuvo viskas atgrojama 1:1…

Pastebėjimas iš ankstesnių koncertų: žiūrint į Vai, kurį tikrai įdomu stebėti, nereikia užmiršti ir vieną akį pastoviai užmesti į Billy Sheehan. Ne veltui ši porelė yra praminta „Power Twins“. Billy pastoviai atlieka antrojo plano performansą. Kalbu ne apie tuos iš anksto surepetuotus dalykus, bet apie tai, kas pastoviai vyksta antrame plane. Beje, tas momentas, kai Vai „išveja“ Billy iš scenos, kad šis netrukdytų, o pastarasis taip “cykiai cykiai” ant pirštų galiukų (aha, su tokiom platformom ir ant pirštų galiukų!) įsėlina atgal, buvo tik Vilniuje. Šią porelę visada linksma stebėti – tiek jų kvailiojimus kartu, tiek kiekvieną atskirai. Beje, nežinau, ar publika atkreipė dėmesį, bet grodamas Vai savo mimikom tiesiog atvaizduoja gitaros grojimą. Gal čia ir netikslus išsireiškimas, bet tiesiog tai, kas girdisi būna gana tiksliai atvaizduota jo išraiška – aišku, tai labai gerai pastebima stovint tik arti scenos.

Dabar mažas pastebėjimas – kaip ir sakiau, tai tik mano nuomonė. Prasidėjus Steve pasirodymui Vilniuje, atrodė, kad tvyro kažkokia nuovargio migla. Galite su manim ginčytis – puikiai suprantu, kad tie žmonės, kuriuos matėme scenoje, visi yra nerealūs muzikantai ir tikri profesionalai, tikrai žinantys kaip ir ką reikia daryti scenoje. Bet tai buvo trečiasis mano koncertas – taigi galiu lyginti. Bet … ne veltui čia pradžioje taip džiaugiausi ir žavėjausi Lietuvos publika – tie neįtikėtini aplodismentai Steve ir kompanijai buvo tiesiog gydomasis balzamas, tas energijos užtaisas, kurio jiems ir reikėjo…

„You are the BEST audience in the tour!“ – nuskambėjo Steve Vai žodžiai ir tai buvo pasakyta nuoširdžiai – publika liko sužavėta šio nepakartojamo gitaros virtuozo koncertu, o ir muzikantai, pajutę tokį stiprų atgalinį ryšį su publika, pamiršo nuovargį ir atidavė visus save per pasirodymą Lietuvoje.

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
demonas
2005.10.17 22:46

“Steve prieina prie mikrofono ir praneša: “O dabar gitaros solo atliks …” pasižiūri į tą pusę, nustemba ir pratęsia “…Billy”. ==== o as sakyciau kad buvo gerb.Adi, gal neisgirdai?:)
reportas gud….koncertas very turbo gud:)

Crazyte
2005.10.17 21:11

Adi, taip jau darosi liga :) – tiesiog net nefotkinant stebi apšvietimą ir “gaudai” kadrus (taip pvz. Rygoje buvo). O šiaip tiesiog kai kas pradėjo jau painiotis – kas ir kur buvo. /na ir vieno “kazuso” nepaminėjau…

Juozai, tu teisus – tiesiog tuo metu masčiau apie “Flexible”, o rašiau apie “Passion and Warfair” – taip ir gavosi – albumas vienas, data kita :)

juozas
2005.10.17 20:58

Perskaiciau susidomejes, tikriausiai aistringiausi reportai gaunasi, kai zmogus yra didelis atlikejo gerbejas…
Radau viena maza netiksluma, “Passion and Warfare” albumas isleistas 1990 metais.

Adis
2005.10.17 20:53

“ir apšvietimas”

Profesine liga? Respect ;)

“30 min. pertrauka (kuri Vilniuje irgi buvo trumpesnė – ar man tik pasirodė?)”

Ne, petrauka is tiesu truko ~15 min.

“ar visgi apie Sardinas autobusą buvo?”

Buvo.

“O dabar gitaros solo atliks …” pasižiūri į tą pusę, nustemba ir pratęsia “…Billy”.”

Nebuvo :/

“nežinau, ar publika atkreipė dėmesį, bet grodamas Vai savo mimikom tiesiog atvaizduoja gitaros grojimą.”

IMO, sunku to nepastebeti… ;)

“jo išraiška – aišku, tai labai gerai pastebima stovint tik arti scenos.”

Tikrai ne tik arti scenos:D

O uz reviewsa respect.

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus