Islamas ir metalas: nuolankumas prieš protestą?

Turbūt nėra pasaulyje kitos tokios religijos, kaip islamas, kurioje būtų tiek fanatiškumo ir neretai perdėto tikėjimo “amžinomis tiesomis”. Net krikščionybė su inkvizicija ir Biblija, atrodo, pasidavė progresui. Tik ne islamas su Korano dogmomis, “šventaisiais karais” ir Allaho išskirtinumu.

Islamas yra viena iš pagrindinių pasaulio religijų, o dažnai teigiama, kad tai dominuojanti religija kitų atžvilgiu. Pastarasis teiginys galbūt yra rezultatas to, jog pvz. krikščionybė yra gana “rami”, bažnyčia lyg ir nekursto nesantaikos, o popiežius norėtų matyti taiką pasaulyje. Tuo tarpu islamas yra “triukšmingas”, po neutralumo priedanga kitų religijų dogmų atžvilgiu slypi nepakantumas, kraštutiniu atveju pagimdantis “šventąjį karą”. Štai kas rašoma Korane: “jeigu asmuo trokšta kitos religijos negu Islamas ir nepašvenčia savęs Allahui, tai niekas kitas ir neprivers jo tapti musulmonu. Tačiau tas asmuo degs pragaro ugnyje”. Vis dėlto pats žodis “islamas” reiškia “paklusnumą” arba “nuolankumą”, žinoma, Allaho valiai, kuris yra “vienintelis dievas, o Muhamedas – jo pranašas”. Islamo “išskirtinumą” dar mėginama pabrėžti tuo, kad Muhamedas neva buvo paskutinis iš visų pranašų, todėl lyg ir “svarbiausias”. Dėl to islamas “nesusijęs nė su viena kita monoteistine religija, jis tapo nauja imperija ir nauja civilizacija”. Oho, kaip stipriai pasakyta…

Sakoma, kaip danguje, taip ir žemėje. Kol dausose dievai “ginčijasi” dėl savo vaidmens ir svarbos, mirtingųjų tarpe atsirado muzikos kryptis, kuri iš pradžių gaivališka jėga, o po to progresyviomis idėjomis ir kompozicijų sudėtingumu užėmė išskirtines pozicijas. Tai metalas. Ši muzika yra aktyvaus protesto forma, pirmiausiai prieš masėms skirtą pop muziką, po to prieš žmonių išvaizdos suvienodinimą, galiausiai prieš mąstymo standartus ir stereotipus. Kaip ir galima buvo tikėtis, metalas netrukus “užkliuvo” religinei visuomenei. Pirmiausiai tai buvo krikščionybės išpažinėjai, kurie šioje muzikoje tuoj įžvelgė Šėtono idėjų apraiškų ir blogio sėklos paplitimo grėsmę. Iš dalies šis nepasitenkinimas logiškas, nes metalas yra protestas prieš visuomenės sustabarėjimą, prieš jos sukaustymą ideologijomis ir bet kokiais religiniais kanonais, prieš kažkokio gyvenimo būdo brukimą. Tačiau metalas yra ir tam tikra filosofija. Tai jokiu būdu ne chaoso siekimas, tai pasipriešinimo standartams forma. Kai metale atsirado pasitikėjimas savo jėgomis ir net aršiausi kritikai turėjo pripažinti šią jėgą, “aprimo” ir krikščionys. Atsirado net tokia sunkiai suprantama metalo kryptis, kaip krikščioniškasis metalas (gal dar viena protesto išraiška?), į kurią buvo pažiūrėta gana tolerantiškai.

Visai kitokia situacija yra su islamo “tvirtove”. Religinis fanatizmas musulmonų bendruomenėje giliai įsišaknijęs, jo taip lengvai neišrausi. Ir štai kaip didžiausias akibrokštas nuolankumui ir paklusnumui šios bendruomenės ramybę sudrumstė jo didenybė Metalas, sujudinęs tvirtovės pamatus Protestu. Metalinės grupės ne tik ėmė koncertuoti musulmoniškuose kraštuose, bet pradėjo čia ir kurtis. Natūralu, kad ėmė rastis vis daugiau šios muzikos gerbėjų. Tačiau konservatyvioji religija ir jos principus dar labiau “sucementavę” dogmatikai negalėjo to pakęsti. Prasidėjo muzikantų ir jų gerbėjų areštai, kurių pagrindas buvo vienas: “islamo etikos normų pažeidimas, religijos principų išniekinimas, nusižengimas musulmonų tikėjimui”. Kodėl būtent ši religija taip negailestingai priešinasi protestui? Panagrinėkime tai nuodugniau.

Islamas moko nuolankumo. “Žmonijos silpnybė yra išdidumas: ji nesupranta savo ribotumo ir dėl to elgiasi savanaudiškai”. Metale ši dogma yra visiškai nepriimtina. Žmogus yra laisvas, jis gali atrodyti ir elgtis kaip nori, o ne kaip turi. Ši muzika sukuria savitą gyvenimo stilių ir būdą, ypatingą sielos būseną. Čia ir atsiranda didžiausias prieštaravimas, nes islame siela priklauso Allahui, o žmogus turi elgtis pagal jo valią. Taigi, metalas protestuoja prieš tai, kas musulmonams yra skelbiama kaip didžiausia vertybė. “Žmonės, sugundyti velnio, netikėjo į Allahą ir ignoravo Muhamedą, kaip ir daugelį kitų pranašų”. Bet juk Šėtono vardas skamba metalo kūrinių tekstuose, muzikos ekstremalumas “skatina agresiją”, o tamsos ir baimės ironizavimas skaudžiai primena apie religinio apakimo negatyvumą. Taigi pirmyn į kovą su aršiausiu islamo priešu, nes “musulmonų bendruomenė yra bendruomenė tikinčiųjų, kurie vieni kitus laiko broliais tuo tikslu, kad galėtų džiaugtis gėriu ir naikinti blogį”.

Toliau pažiūrėkime, kaip metalo idėjos “kertasi” su penkiais islamo principais. Iš karto įspėju, kad pasirinkau tokią išdėstymo formą, kuri gali sudaryti įspūdį, jog išpažįstu islamą ir einu prieš metalą. Neišsigąskite, gerbiamieji, tiesiog tokia forma leis geriau pajusti prieštaravimų ir kovos esmę. ŠAHADA (Liudijimas): “nėra kitų dievų išskyrus Allahą, ir Muhamedas yra jo pranašas”. Įsivaizduokite, koks įžeidimas ir įniršis apims islamo išpažinėją, pasiklausius black, pagan, karo, vikingų, pagaliau net krikščioniškojo metalo! Pasirodo, yra Jėzus, Šėtonas, daug pagoniškųjų dievų, o “šventiesiems karams” nenusileidžia kryžiuočių, vikingų ir įvairių tautų kovos. Protestas prieš “dieviškąją tiesą” turi būti užgniaužtas…

SALAT (Malda): “penkios maldos per dieną privalomos visiems musulmonams, ir prieš pradedant melstis reikia tapti švariu (nusiplauti tam tikras kūno vietas)”. Taip, negalima taikstytis su tuo, kad griaudėjant metalui nuo scenos sklinda visai kitokios “maldos”, o odiniai drabužiai (na, tegu ir nebūtinai tokie) ir besikratantys ilgi plaukai sugeria srūvantį prakaitą. Kokia panieka, mirtis metalui…ZAKAT (Išmalda): “kiekvienam musulmonui privaloma atiduoti 2,5% savo metinių pajamų vargstantiems”. O ką daro metalistai? Jie pinigus leidžia aprangai, atributikai, instrumentams, diskams, pagaliau bilietams į koncertus. Ir kokius koncertus – kuriuose “propaguojama agresija, sėjama blogio sėkla”! Bet juk tai protestas prieš suvaržymą, kuris išreiškiamas nestandartinėmis formomis kokybiškai naujame lygyje. Aha, tai islamo kanonų laužymas! Degsite pragare, nelabieji…

SAUM (Pasninkavimas): “privalomas visiems musulmonams devintąjį, Ramadano mėnesį. Nuo saulėtekio iki saulėlydžio”. Tai susilaikymas nuo valgio, gėrimo, rūkymo ir lytinių santykių (na, ir masturbacijos). Pasninkas negalioja, jeigu sąmoningai “leidžiama bet kam patekti į burną bei kitas vidines kūno dalis”. O jūs, nusidėjėliai metalistai, maukiate alų, degtinę, vyną ir kemšate maistą bet kur ir bet kada! Dargi šlovinate seksą ir mylite pusnuoges gražuoles, kai tuo tarpu dorovingos musulmonės akimis pro siaurą čadrų plyšį žvelgia į aplinkinį pasaulį. Užuot džiaugęsi baigdami pasninkauti, nes “blogiausias dalykas, kurį žmogus gali užpildyti, yra jo skrandis”, jūs nusitašote ir prisiryjate. Šlovė tau, Allahe, nubausk tuos juodastriukius ilgaplaukius paklydėlius!.. HADŽ (Piligrimystė): “tie musulmonai, kurie įstengia tai padaryti fiziškai ir finansiškai, turi nukeliauti į Meką bent kartą per savo gyvenimą”. Koks pasiaukojimas, nepaisant didžiulių fizinių bei dvasios pastangų. O kur jūsų Meka, bedieviai? “WOA”, “Summer Breeze”, “Dynamo”, “Metalmania”, “Infernal”, “With Full Force”… Nagi su kokiu malonumu mes, broliai musulmonai, sunaikintume šių renginių vietas drauge su jumis visais. Tada jau galas protestui…

Ne paslaptis, kokia nepavydėtina tebėra moterų padėtis musulmoniškose šalyse. Čadros dar nėra baisiausias dalykas. Nors islamo šalininkai gina padėtį, motyvuodami tuo, kad tokia situacija užkerta kelią prostitucijos, neištikimybės, nesantuokinių vaikų, moterų skurdo išplitimui, tai tik priedanga. Tuo tarpu metalo scenoje moterų vieta toli gražu nėra kukli, o ir apranga nuo musulmonių apdaro oi kaip skiriasi! Dar viena “pavojaus zona”, nes juk musulmonų vyrų akys neabejotinai nukryps į tai, ką jų kraštuose dengia čadros. Vėl šėtoniška pagunda, šį kartą iš Ievos dukterų stovyklos. Ir vėl tas metalas!

Koranas prieš Šėtono Bibliją ir apskritai visą literatūrą, kuria domisi metalistai? Tikrai taip. Musulmonams Koranas yra apreiškiantis religines, socialines ir moralines nuostatas. Ši knyga taipogi laikoma geriausiu arabų prozos pavyzdžiu. Taigi suprantama, kad musulmonams įskiepyta aklai laikytis visų tų nuostatų ir gyventi pagal jas. O čia metalas su savo idėjomis, įgavusiomis ne tik dainuojamąją, bet ir rašytinę išraišką, parodo visai kitą gyvenimo būdą. Pažangesnį, laisvesnį, nevaržomą, bet nepriimtiną musulmonams. Ir vėl kovos arena.

O ką jau bekalbėti apie tai, kad “blogis” personifikavosi metalinių grupių, kurios kuriasi ir musulmonų teritorijoje, pavidalu! Kol kas su tuo drastiškai kvojama. Tačiau tai, kad islamo tvirtovę pamažu pradeda gairinti permainų vėjai, ir tai, jog metalas įgavo galios ir toliau plis musulmonų šalyse, rodo karo islamas prieš metalą beprasmiškumą. Metalą pagimdęs ir toliau šios muzikos nešamas Protestas evoliucionuoja, įgauna naujas formas ir idėjas. Tai pažangos srovė, kuri kada nors paplaus nuolankumo pamatą. Protestas prieš nuolankumą, filosofija prieš religines dogmas, tėkmė prieš uolą… Nagi, kas stipriau?

Aplankykite:

http://islamas.8k.com